Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimo V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. Z. surašytas už tai, kad jis būdamas medžiotojas (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015-11-03, 16.00 val., ties (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone:

- medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete vaikėsi automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po šūvio sužeistą šerną, jį prisivijęs išlipo iš automobilio ir priėjęs šerną nušovė, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.5.5 p.;

- medžioklės metu neturėjo visų medžioklei reikalingų dokumentų: medžiotojo bilieto, leidimo laikyti ir nešioti medžioklinius ginklus, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.9 p.;

- prieš išlipant iš tykojimo bokštelio neištaisė medžioklinio ginklo CZ 555, t. y. neišėmė iš medžioklinio ginklo dėtuvės su šoviniais ir šovinio iš ginklo vamzdžio, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 70 p.;

- automobilyje vežėsi medžioklinį ginklą CZ 555 neįdėtą į dėklą, tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 63 p.

Šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 d., 85 str. 7 d.

V. Z. skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš V. Z. apeliacinio skundo turinio jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog medžioklės metu vaikėsi automobiliu po šūvio sužeistą šerną, o jį prisivijęs ir išlipęs iš automobilio nušovė, t. y. ginčija padaręs ATPK 85 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, prašo šioje dalyje administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymus, įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Nepaisant to, kad V. Z. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), 2015-11-03 patikrinimo aktu (b. l. 3-4), 2015-11-03 V. Z. paaiškinimu (b. l. 6), schema (b. l. 10), 2015-11-23 D. J. ir A. M. tarnybiniais pranešimais (b. l. 17, 18), video medžiaga, D. J. ir A. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu (b. l. 50-53), bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vaikėsi automobiliu Mitsubishi Pajero Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po šūvio sužeistą šerną, jį prisivijęs išlipo iš automobilio ir priėjęs šerną nušovė, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 58.5.5 p. reikalavimus, ir padarė ATPK 85 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vienas iš pagrindinių apelianto skundo motyvų yra tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo dėstomomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis, tuo pačiu kritiškai vertina gamtos apsaugos pareigūnų duotus paaiškinimus. Su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Kiekvienu atveju sprendžiant asmens parodymų patikimumo klausimą vertinamas duotų parodymų nuoseklumas, nurodytų faktinių aplinkybių statiškumas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos turinio V. Z. aiškindamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklus. Įvykio dieną 2015-11-03 teikdamas paaiškinimą V. Z. pripažino, kad šerną sužeidė, kai jis išbėgo iš kukurūzų. Šernas šlubuodamas bėgo į (duomenys neskelbtini) k. pusę, jį pasivijo automobiliu ir išlipęs šovė dar kartą. Šernas sustojo ir liko stovėti ant priekinių kojų. Jis užėjo iš šono ir šovė dar kartą (b. l. 6). 2015-11-24 paaiškinime nurodė, kad sužeistas šernas buvo nubėgęs apie 250-300 metrų ir nejudėjo. Jis privažiavo automobiliu, šernas pakilo ant priekinių kojų, tuomet paėmė ginklą ir iššovė. Šernas pradėjo suktis ratu, tuomet priėjo arčiau ir šovė dar kartą (b. l. 9). Teismo posėdžio metu teigė automobiliu šerno nesivaikęs, jį pašovė išbėgusį iš kukurūzų lauko, maždaug 100 metrų atstumu, po ko jis pradėjo šlubuoti, lėtėti ir pabėgęs 250-300 metrų sustojo. Jam ne visai privažiavus prie šerno automobiliu, šernas pradėjo judėti ir atsistojo ant priekinių kojų. Išlipęs iš automobilio į šerną šovė 2 kartus. Prie šerno važiavo, nes buvo įdomu (b. l. 27-29).

Analizuojant ir gretinant V. Z. aukščiau nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes matyti, kad faktinė įvykių eiga nurodyta pirminiame ir vėlesniuose paaiškinimuose iš esmės kito. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas toks parodymų kitimas neabejotinai susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtent V. Z. pirminiai paaiškinimai pripažįstami objektyvesniais ir patikimesniais, nes jie yra neįtakoti laiko ir kitų aplinkybių, be to atitinka byloje nustatytą faktinių aplinkybių visumą.

Priešingai apelianto skundo argumentams, šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti pažeidimą nustačiusių ir betarpiškai nagrinėjamą įvykį stebėjusių pareigūnų, kurie vykdė tiesiogines savo pareigas, D. J. ir A. M. nurodytomis nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistų D. J. ir A. M. tarnybinių pranešimų, juose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad V. Z. paleidęs šūvį į šerną išlipo iš bokštelio, sėdo į visureigį ir vijosi šerną per lauką, tuomet išlipo iš visureigio ir eidamas šerno link paleido du šūvius (b. l. 17-18). Analogiškas aplinkybes pastarieji nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. D. J. teigimu, jis matė, kuomet V. Z. paleidęs šūvį iš bokštelio, nedelsiant sėdo į automobilį ir nulėkė tolyn nuo kukurūzų lauko. Tuomet išgirdo dar 2 šūvius. Sustabdžius medžioklę, V. Z. aiškino, kad pirmu šūviu sužeidė šerną, tuomet sėdo į automobilį ir nusivijo šerną lauku. Šernas bėgo ant priekinių kojų, o jis jį vijosi, tuomet išlipęs iš automobilio paleido du šūvius ir jį pribaigė. Aiškino, kad šerną vijosi tol, kol jis negalėjo bėgti (b. l. 50-52). Pasak liudytojo A. M., V. Z. nurodė, kad sumedžiojo 2 šernus ir 1 šerną pasivijęs automobiliu pribaigė, nes prieš tai buvo tik sužeidęs. Girdėjo 2 šūvius (b. l. 52-53). Taigi iškart po įvykio V. Z. pareigūnams nuosekliai išdėstė medžiojimo aplinkybes bei pripažino, kad automobiliu vaikėsi šerną, ką iš esmės nurodė ir savo pirminiame paaiškinime. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Vien tik subjektyvi apelianto nuomonė apie šių liudytojų šališkumą nesuteikia pagrindo netikėti ar abejoti jų nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Be to, iš peržiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, kad V. Z. pripažino, kad šernas buvo sužeistas, o jis norėjo jam užkirsti kelią, todėl ir važiavo automobiliu. Šiame kontekste taip pat kritiškai vertinama ir pažeidėjo dėstoma versija, jog iki šerno važiavo tiesiog pažiūrėti kaip jis atrodo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Z. kaip medžiotojo stažas yra 23 metai, jam suteikta medžiotojo selekcininko kvalifikacija, todėl neabejotinai žinoma, kad sužeisto gyvūno paieška yra reglamentuota Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.15 p., kuris aiškiai nurodo, kad būtent medžioklės vadovas privalo organizuoti sužeistų gyvūnų paiešką, o ieškoti sužeisto medžiojamo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą.

Nors apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdine medžiaga, kuri nėra vientisa, trūksta vieno videofailo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad V. Z. veikoje yra ATPK 85 str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju pateiktas vaizdo įrašas nėra vienintelis įrodymas pagrindžiantis V. Z. kaltę. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktų įrodymų visuma, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ir jokių abejonių V. Z. kaltės klausimu nekelia.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 85 str. 7 d. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatė sankcijoje numatytą artimą minimaliai nuobaudą – 600 Eur baudą su teisės medžioti atėmimu 1 metams, konfiskuojant medžioklės įrankius. Be to, pagrįstai konstatuota, jog yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti transporto priemonės, kuri buvo panaudota gyvūnams sumedžioti. Byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, priešingai, ji individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad V. Z. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 7 d. nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.