Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. J., susipažinusi su Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro J. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. laikotarpiu nuo 2009 m. vasaros, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010-06-11, būdamas S. S. firmos „R.“, įmonės kodas 149701641, reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir pagal 2003-11-06 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 str. 5 d. atsakingu už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui, bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 str. atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., nustatančią, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d., kur sakoma, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nesurašė pinigų gavimą pateisinančių dokumentų ir neįregistravo tvarkomuose suvestiniuose registruose:

- 2009 m. vasarą, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš A. S. už pagamintus prieškambario baldus (spintą ir suoliuką) gautiems 3 000 Lt ir miegamojo baldus (spintą, lovą, lovos groteles ir dvi spinteles) gautiems 7000 Lt;

- laikotarpiu nuo 2010-04-13 iki 2010-06-11 iš I. G. už pagamintus virtuvės baldus gautiems 10 000 Lt, bei už pagamintus prieškambario spintą, miegamojo spintą ir vonios spintelę gautiems 10 000 Lt, šių pinigų neužpajamavo nei įmonės kasoje, nei banko sąskaitoje, nei atskaitingų asmenų avansinėse apyskaitose, ir juos panaudojo be apskaitos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – S. S. firmos „R.“ – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, S. S. laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2010-08-25, būdamas S. S. firmos „R.“, įmonės kodas 149701641, reg. (duomenys neskelbtini), savininku, apgaule, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo asmens – S. S. firma „R.“ naudai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05, Nr. IX-751) 14 str. 2 d. reikalavimus, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestis atsiranda kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 15 str. nurodymus, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas, ir 90 str. nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, pateikė įtraukti į apskaitą jam žinomai neteisingus duomenis apie asmens – S. S. firmos „R.“ – pajamas, turtą ir jo naudojimą, įrašytus į PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikė elektroniniu būdu Alytaus apskrities VMI sekančiai:

- 2009-11-17 pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje už 2009 m. rugpjūčio mėn. 11 laukelyje „PVM apmokestinamieji tiekimai“ įrašė neteisingus duomenis apie pardavimų apmokestintąją vertę (apie pajamas ir turtą) ją sumažinant 8 403 Lt suma, 26 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – neteisingi duomenys apie pardavimo PVM, jį sumažinant 1 597 Lt, ir dėl to 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 1 597 Lt sumažino mokėtino į biudžetą PVM;

- 2010-08-25 pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje už 2010 m. birželio mėn. 11 laukelyje „PVM apmokestinamieji tiekimai“ įrašė neteisingus duomenis apie pardavimų apmokestintąją vertę (apie pajamas ir turtą), ją sumažinant 16 529 Lt suma, 26 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – neteisingi duomenys apie pardavimo PVM, jį sumažinant 3 471 Lt, ir dėl to 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 3 471 Lt sumažino mokėtino į biudžetą PVM;

tokiu būdu apgaule, įmonės naudai išvengė turtinės prievolės – iš viso 5 068 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kaltinamasis S. S., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, nuo 1993-10-26 yra S. S. firmos „R.“ savininkas. Įmonės veikla – baldų gamyba ir projektavimas. 2010-08-12 į firmos „R.“ direktorės pareigas buvo priimta N. S., kuri laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-08-12 šioje įmonėje dirbo dizainerės pareigose. Už įmonės kasą buvo atsakingas jis. Buhalterės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal pateiktus dokumentus. Klientai su jam priklausančia firma atsiskaitydavo įvairiai – grynais pinigais ir pavedimais į sąskaitas. Su kiekvienu klientu buvo sudarinėjamos pirkimo-pardavimo sutartys, kurias dažniausiai sudarydavo jis. Alytaus AVMI ir Sodrai ataskaitas sudarinėjo buhalterės, tačiau kokiu būdu jos jas pateikdavo nesidomėjo. Dėl jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyto fakto – 2009 m. vasarą iš A. S. už pagamintus prieškambario baldus (spintą ir suoliuką) ir miegamojo baldus (spintą, lovą, groteles ir spinteles) gautus bendrai 10 000 Lt paaiškino, kad paprašius baldus pagaminti kiek galima pigiau, baldai buvo pagaminti be dokumentų. Su dokumentais baldų vertė būtų buvusi brangesnė, nes prie gautos 10 000 Lt reiktų paskaičiuoti priklausančius sumokėti valstybei mokesčius. Iš kokių lėšų buvo pirkta medžiagos šiems baldas, šiuo metu nepamena. Baldus sumontavo jis pats. Leisdamas A. S. sumokėti mažesnę pinigų sumą už suteiktas paslaugas ir neįvertindamas įmonės buhalterinėje apskaitoje pinigų, žinojo, kad taip bus išvengta valstybei privalomų sumokėti mokesčių. Pinigus 10 000 Lt A. S. sumokėjo grynais pinigais jam, per kelis kartus, kada tiksliai neįsidėmėjo. Kur jie buvo panaudoti, nepamena. Dėl I. G. pagamintų baldų paaiškino, jog paprašytas pažįstamo I. G. pagamino virtuvės baldus už 10 000 Lt bei prieškambario spintą, miegamojo spintą ir vonios spintelę už 10 000 Lt. Gautų pinigų neįvertino apskaitoje tikslu išvengti mokesčių. Baldų projektavimo paslaugas atliko pats ir pinigus I. G. sumokėjo jam. Ar šiuos baldus I. G. sumontavo jis, ar kitas asmuo, nepamena. I. G. už baldus mokėjo per kelis kartus, tačiau kada ir kokiomis sumomis, nepamena. Pamena, kad dalis pinigų buvo sumokėta pavedimais į DnB NORD banke jo sąskaitą, o likusioji dalis buvo sumokėta grynais pinigais. Valstybei žalą atlygino sumokėdamas mokesčius ir pateikdamas patikslintas deklaracijas (t. 4, b. l. 118-121).

1. Liudytojos N. S. parodymuose, kuriuose užfiksuota, kad ji 2008-07-01 įsidarbino savo vyro S. S. firmoje „R.“ dizainerės pareigose. Įmonės veikla – baldų projektavimas ir gamyba. Nuo 2010-08-12 buvo perkelta į direktorės pareigas. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterės pagal pateiktus dokumentus. Klientai su firma atsiskaitydavo įvairiai – grynais pinigais ir pavedimais į sąskaitą. Kasą tvarkė S. S., o vėliau ir ji. Su kiekvienu klientu buvo sudarinėjamos pirkimo-pardavimo sutartys, kurias dažniausiai sudarydavo S. S., bet kartais ir ji. Alytaus AVMI ir Sodrai ataskaitas sudarinėjo buhalterės. 2009 m. vasarą užsakant ir darant A. S. baldus, su A. S. bendravo S. S.. Ji tuo metu buvo firmoje dizainerė, tad ji tik suprojektavo A. S. miegamojo lovą, spintą ir prieškambario spintą. Ar baldų gamyba apskaityta „R.“ apskaitoje nežino. Dėl 2010-04-13 iki 2010-06-11 laikotarpiu I. G. pagamintų baldų apskritai nieko nežino. Žino tik tai, kad I. G. buvo vieno S. S. pažįstamo draugė (t. 4, b. l. 77-80).

2. Liudytojos V. K. parodymuose, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. dirbo S. S. firmoje „R.“ buhaltere. Įmonės veikla buvo dizaino paslaugos ir baldų gamyba. Pagal pareigas jai priklausė tvarkyti šios firmos buhalterinę apskaitą, tai yra iš pirminių dokumentų daryti suvestines bei ataskaitas. Iš pradžių už įmonės kasą buvo atsakingas savininkas S. S., vėliau į direktorės pareigas buvo priimta N. S., kuriai buvo pavesta būti atsakingai ir už įmonės kasą. Bankinių pavedimų ji nedarė, tik S. S. ar N. S. nurodydavo, kur ir kokius reikia padaryti bankinius pavedimus. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal dokumentus kuriuos pateikdavo S.. Ar klientai su firma atsiskaitydavo pervesdami pinigus į S. S. ar N. S. asmenines sąskaitas, nežino. Kasos pajamų orderius išrašydavo S. S., o vėliau N. S., nes kai klientas sumokėdavo pinigus (avansą, likusią sumokėti pinigų sumą, ar kartais sumokėdavo visą pilnai už suteiktas paslaugas pinigų sumą), tai paėmę pinigus duodavo kasos pajamų orderio šaknelę. Buhalterinę apskaitą tvarkė ir buhalterinius dokumentus laikė savo namuose. Su kiekvienu klientu buvo sudarinėjamos pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau šios sutartys buvo ne pas ją, o firmos patalpose ir juos saugojo S. S., o vėliau N. S.. Ji šių sutarčių nematydavo, jai tik ant lapelio kiekvieną mėnesį užrašydavo su kokiais klientais buvo sudarytos sutartys, kokiai pinigų sumai, kiek įmokėta grynais pinigais, tad ji tik sutikrindavo pagal buhalterinius visus dokumentus. Alytaus AVMI ir Sodrai ataskaitas sudarinėjo ir elektroniniu būdu pateikinėjo ji. Ar S. S. ir N. S. visus pinigus, gautus iš klientų, jai pateikė apskaityti apskaitoje, nežino. Į apskaitą įtraukė visus dokumentus, kurie buvo pateikti. Apie tai, ar su visais klientais buvo sudarytos minėtos prekių pirkimo-pardavimo sutartys, ir ar visiems buvo išrašyti kasos pajamų orderiai už gautus iš jų pinigus, ji nežino. Ar šioje firmoje buvo gaminami baldai A. S., nežino. Tokių atvejų, kad firma „R.“ gamino baldus, o pinigai už šias paslaugas buvo pervesti ar tai S. S., ar tai N. S. į jų asmenines banko sąskaitas, nežino (t. 4, b. l. 66-68).

3. Liudytojos A. S. parodymuose, kuriuose užfiksuota, kad 2009 m. vasarą jai S. S. firma „R.“ pagamino prieškambario baldus (spintą ir suoliuką) už ne mažiau kaip 3 000 Lt ir miegamojo baldus (spintą, lovą, lovos groteles ir dvi spinteles) už ne mažiau kaip 7 000 Lt. Užsakymą priėmė S. S. ir jo žmona N. S. – įmonės „R.“ savininkai. Už minėtus baldus mokėjo grynais pinigais, pirmą kartą mokėjo visą sumą už prieškambario baldus, kitą kartą mokėjo už miegamojo baldus avansą ir trečiąjį kartą sumokėjo likusią sumą už miegamojo baldus, kiek konkrečiai neįsidėmėjo, pamena tik tai, kad per abu kartus už miegamojo baldus gavosi ne mažiau 7 000 Lt. Mokant šiuos pinigus nebuvo išrašyti kokie nors dokumentai. Už sumokėtus pinigus niekur nepasirašė. Baldai pagaminti buvo pilnai ir buvo pilnai sumokėta. Sutartis dėl baldų gaminimo surašyta nebuvo. Baldai yra jos namuose (t. 4, b. l. 33-34).

4. Liudytojos I. G. parodymuose, kuriuose užfiksuota, kad 2010 m. kovo- birželio mėn. laikotarpiu jai S. S. firma „R.“, jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagamino virtuvės baldus, prieškambario spintą, miegamojo spintą bei vonios spintelę, už kuriuos šios firmos savininkui S. S. sumokėjo ne mažiau kaip 20 000 Lt, iš kurių 6 930 Lt iš savo asmeninės „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pavedimu pervedė į S. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini). Likusią pinigų sumą mokėjo grynais pinigais S. S. į rankas per kelis kartus. Sutartis dėl baldų gamybos tarp jos ir firmos „R.“ pasirašyta nebuvo ir dokumentai apie pinigų, ne mažiau kaip 20 000 Lt sumokėjimą, išduoti nebuvo (t. 4, b. l. 57-59).

5. AB DnB NORD banko S. S. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, iš kurio matyti, kad į sąskaitą buvo vykdomi bankiniai pavedimai iš I. G. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2010-04-13 – 2800 Lt, 2010-04-15 – 2000 Lt ir 1000 Lt, 2010-06-11 – 1130 Lt (t. 1, b. l. 117-118, 123).

6. 2011-08-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame užfiksuota, kad S. S. pateikia 2011-08-22 patikslintos PVM deklaracijas už laikotarpį 2009-08-01–2008-08-31 ir patikslintos PVM deklaracijos už 2010-06-01–2010-06-30 laikotarpį patvirtintas kopijas (t. 4, b. l. 98-108).

7. 2011-08-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame užfiksuota, kad S. S. pateikia 2011-08-26 mokėjimo nurodymą Nr. 419, iš kurio matyti, kad S. S. firma „R.“ Alytaus AVMI įmokėjo 4 713 Lt PVM (su delspinigiais) (t. 4, b. l. 112-113).

8. 2011-09-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame užfiksuota, kad S. S. pateikia 2011-09-12 mokėjimo nurodymą Nr. 556513, iš kurio matyti, kad S. S. firma „R.“ Alytaus AVMI sumokėjo 479 Lt PVM (t. 4, b. l. 122-123).

9. 2011-09-01 Alytaus apskrities VMI rašte-pranešime Nr. (15.4-67)-S-9006 apie tai, kad S. S. firmos „R.“ mokėjimo nurodymu Nr. 419 sumokėtas pridėtinės vertės mokestis (4 713 Lt) pateko į VMI surenkamąją sąskaitą (t. 4, b. l. 133).

10. 2011-09-12 Alytaus apskrities VMI rašte Nr. (15.4-67)-S-9213 ir kartu su juo pateiktuose S. S. firmos „R.“ dokumentuose, tarp jų 2011-08-22 patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį 2009-08-01–2008-08-31 ir 2011-09-12 patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį 2010-06-01–2010-06-30 patvirtintuose nuorašuose (t. 1, b. l. 18-26).

11. Liudytojos A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuotas A. S. parodymų patikrinimas dėl jai pagamintų baldų (t. 4, b. l. 35-39).

12. Liudytojos I. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame užfiksuotas I. G. parodymų patikrinimas dėl jai pagamintų baldų (t. 4, b. l. 60-65).

13. 2011-09-12 apžiūros protokole, kuriame, atlikus S. S. firmos „R.“ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2011-03-01 apžiūrą, užfiksuota, kad:

- S. S. firma „R.“ 2009 m. vasarą, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš pirkėjos A. S. už firmoje pagamintus baldus gavo 10 000 Lt, iš kurių 8 403 Lt pajamos ir 1 597 Lt pardavimo PVM. Šie pinigai firmos kasoje neužpajamuoti ir neįrašyti į tvarkomos apskaitos registrus. S. S. firma „R.“ 1 597 Lt pardavimo PVM 2009-2010 m. nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą;

- I. G. 2010 m. už S. S. firmoje „R.“ pagamintus baldus sumokėjo ne mažiau 20 000 Lt, iš jų 2010-04-13 – 2010-06-11 pavedimu keturis kartus sumokėjo 6 930 Lt į S. S. asmeninę sąskaitą ir nemažiau 13 070 Lt grynais pinigais S. S.. S. S. firma „R.“ I. G. sumokėtų 13 070 Lt grynais neužpajamavo firmos kasoje, 6 930 Lt sumokėtų pavedimu į S. S. asmeninę sąskaitą neužpajamavo nei kasoje, nei sąskaitoje banke, 20 000 Lt, iš kurių 16 529 Lt pajamos ir 3 471 Lt pardavimo PVM, neįrašyti į tvarkomos apskaitos registrus. S. S. firma „R.“ 3 471 Lt pardavimo PVM 2010 m. nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą;

- S. S. firmoje „R.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nes į apskaitą neįtraukta 30 000 Lt (tame tarpe 2009 m. – 10 000 Lt, 2010 m. – 20 000 Lt), kuriuos už įmonėje pagamintus ir įsigytus baldus sumokėjo A. S. ir I. G., priimant grynuosius pinigus bendrai 23 070 Lt (10 000+13 070) sumai, nesurašyti kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai ar kiti pinigų priėmimą pateisinantys dokumentai, 23 070 Lt firmos kasoje neužpajamuoti, I. G. sumokėti 6 930 Lt pavedimu į S. S. asmeninę sąskaitą neužpajamuoti nei firmos kasoje, nei sąskaitoje banke, 30 000 Lt gavimo ūkinės operacijos jokiuose apskaitos registruose neįrašytos, negalima nustatyti ar 30 000 Lt buvo panaudoti S. S. firmos „R.“ reikmėms ir dėl to pagal apžiūrai pateiktą firmoje tvarkomą apskaitą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis iš dalies negalima nustatyti S. S. firmos „R.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2010 metus;

- 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nurodo, kad jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra ar kitas vietoj jos prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti naudojamas dokumentas neišrašytas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, 15 str. nurodo, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas; 90 str. nurodo, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. S. S. firma „R.“, pažeidžiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 2 d., 15 str. ir 90 str. nurodymus nuo: gauto ir tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertinto atlygio 10 000 Lt sumoje už 2009 m. parduotus baldus nepaskaičiavo, PVM deklaracijose nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 597 Lt PVM [10000x19:(119)]; gauto ir tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertinto atlygio 20 000 Lt sumoje už 2010 m. parduotus baldus nepaskaičiavo, PVM deklaracijose nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 471 Lt PVM [20000x21:(121)];

- S. S. firma „R.“ PVM deklaracijoje, pildytoje 2009-11-17, už laikotarpį 2009-08-01–2009-08-31 pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir turto panaudojimą, nes PVM deklaracijos 11 laukelyje neįrašė 8 403 Lt apmokestinamų tiekimų (pajamų), 26 laukelyje neįrašė 1 597 Lt pardavimo PVM ir 31 laukelyje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, nes nedeklaravo 1 597 Lt mokėtino PVM, tokiu būdu 2009 m. 08 mėn. deklaracijoje, pildytoje 2009-11-17, nedeklaravo 8 403 Lt apmokestinamų tiekimų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 597 Lt PVM. S. S. firma „R.“ 2011-09-12 patikslino PVM deklaraciją už 2009 m. 08 mėn., kurioje papildomai deklaravo 8 403 Lt apmokestinamų tiekimų ir 1 597 Lt pardavimo PVM;

- S. S. firma „R.“ PVM deklaracijoje, pildytoje 2010-08-25, už laikotarpį 2010-06-01–2010-06-30 pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir turto panaudojimą, nes PVM deklaracijos 11 laukelyje neįrašė 16 529 Lt apmokestinamų tiekimų (pajamų), 26 laukelyje neįrašė 3 471 Lt pardavimo PVM ir 31 laukelyje įrašė neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą PVM, nes nedeklaravo 3 471 Lt mokėtino PVM, tokiu būdu 2010 m. 06 mėn. deklaracijoje, pildytoje 2010-08-25, nedeklaravo 16 529 Lt apmokestinamų tiekimų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 3 471 Lt PVM. S. S. firma „R.“ 2011-08-22 patikslino PVM deklaraciją už 2010 m. 06 mėn., kurioje papildomai deklaravo 16 529 Lt apmokestinamų tiekimų ir 3 471 Lt pardavimo PVM;

- S. S. firma „R.“ 2009 ir 2010 m. nedeklaravo ir nesumokėjo viso 5 068 Lt PVM (1597+3471). 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. S. S. firma „R.“ patikslino PVM deklaracijas bendrai 5 068 Lt PVM sumai ir į VMI surenkamąją sąskaitą 2011-08-26 sumokėjo 4 713 Lt, 2011-09-12 sumokėjo 479 Lt PVM (t. 4, b. l. 84-86).

Įrodyta, kad kaltinamasis S. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str.1 d., 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas tenkintinas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro pasiūlytą baudos dydį prašo sumažinti.

S. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų (BK 222 str. 1 d.), 0 kiti du (BK 182 str. 1 d., 220 str. 1 d.) - ne sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šiuos nusikaltimus kaip alternatyvią bausmę įstatymas numato galimybę skirti baudą. Kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 4, b. 1. 127), administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. 1. 128-129), į psichiatrinio kabineto ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas neįrašytas (t. 4, b. 1. 131). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Prokuroro siūloma skirti 20 MGL dydžio (2 600 Lt ) bauda. Ji yra netgi mažesnė už baudos vidurkį, kuri skiriama už panašų administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ str. 3 d.: ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas). Nagrinėjamu atveju padarytas ne administracinis teisės pažeidimas, o nusikalstama veika, todėl ir nuobauda už ją turi būti griežtesnė, nei už administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, kaltinamasis yra dirbantis, jo vadovaujama įmonė dirba pelningai, baudos dydis didintinas. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl baudos, atskirai paskirtos už šias nusikalstamas veikas, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), paskirta bauda subendrintina su bauda, paskirta už BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL dydžio baudą.

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL dydžio baudą.

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti baudas, paskirtas už veikas pagal BK 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d., jas apimant, ir skirti subendrintą baudą 20 G. R. BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtą subendrintą baudą už idealiąją sutaptį sudarančias veikas sudėti iš dalies su bauda, paskirta pagal BK 222 str. 1 d., paskirti S. S. galutinę 40 MGL dydžio, t. y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų, baudą.

Išaiškinti S. S., kad jis per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos, nesutikdamas su baudos paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei per 14 dienų toks prašymas nebus pateiktas, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti S. S., kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801), o banko kvitas pateiktas teismo raštinės darbuotojui (205 kab.).

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti S. S..