Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios ATP protokolą ir paskyrusios administracinę nuobaudą Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento, atstovei Oksanai Cukanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento vyriausiosios specialistės nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2010 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento vyriausiosios specialistės (toliau tekste – ir Institucijos) nutarimu nubaustas pagal ATPK 172 str. 1 d. 500 Lt bauda už tai, kad 2010-07-09 apie 11.00 val. Mažeikių autobusų stotyje patikrinus automobilį (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Šilutės autobusų parkas“, vykstantį maršrutu Šilutė-Mažeikiai, nustatyta, kad vairuotojas H. R. V. patikrinimui nepateikė licencijos kortelės, suteikiančios teisę šia transporto priemone vežti keleivius už atlyginimą reguliariais tolimojo susisiekimo maršrutais LR teritorijoje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų „Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklių) 30 punkto reikalavimus bei 1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 130 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ 3.3.6 punkto reikalavimus.

UAB „Šilutės autobusų parkas“ direktorius A. S., kuris įmonėje yra atsakingas už įmonės transporto veiklą, neužtikrino, kad laiku būtų gauta reikalinga licencijos kortelė vežti keleivius už atlyginimą ir vairuotojas išvyktų turėdamas visus reikiamus dokumentus. Tuo pažeidė 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 patvirtintų „Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ 5, 6 ir 30 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Šilutės autobusų parkas“ turi kelių transporto veiklos licenciją Nr. 000451 vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais LR teritorijoje, tačiau įmonės vadovas laiku negavo licencijos kortelės, suteikiančios teisę šia transporto priemone vežti keleivius už atlyginimą reguliariais tolimojo susisiekimo maršrutais LR teritorijoje. Pagal Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 19 ir 20 punktus dėl licencijos ir licencijos kortelės išdavimo į Valstybinę kelių transporto inspekciją turi kreiptis vežėjas (vadovas ar įgaliotas asmuo).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. nurodė, kad iš dalies pripažįsta pažeidimą, nes autobusas neturėjo tokiam maršrutui reikiamos licencijos. Tokios licencijos nebuvo išėmę ir šiuo metu tai nepadaryta, kadangi tas autobusas yra skirtas žmogui, kuris gyvena, dirba kaime ir toliau Pagėgių nevažiuoja. Tas autobusas lieka žmogaus kieme taupant lėšas ir autobusas atvyksta į autobusų stotį tik kartą per savaitę. Negali pasakyti, kodėl mechanikas išsiuntė į maršrutą būtent šitą autobusą. Mano, kad mechanikas galėjo suklysti, nes po Lietuvą važinėti turi autobusų su paprastomis sėdynėmis, o minimame autobuse buvo atlošiamos geros, minkštos sėdynės, tvarkingas autobusas, švarus, o į licenciją neatkreipė dėmesio. Bendrovė dirba daugiau kaip 30 maršrutų, tą dieną buvo trys maršrutai, o autobusas į Mažeikius turėjo važiuoti 5 reisus. Iš pradžių vairuotojas pasiėmė reikiamą autobusą, privažiavo prie vartų, tačiau užgeso šviesos, neveikė kasos aparatas. Iškviestas elektrikas per 2-3 minutes autobuso sutvarkyti negalėjo, todėl vairuotojas pasiėmė dokumentus, persėdo į šalia esantį kitą autobusą ir išvažiavo. Autobusas 9 val. jau buvo sutvarkytas. Šalia buvo daugiau tinkamų autobusų, tačiau kodėl buvo paimtas būtent tas autobusas, negali paaiškinti. Jam mechanikas 6 val. ryte neskambino, jis apie tai sužinojo atėjęs į darbą 9 val. Sužinojęs tokią informaciją, jis galėjo maršrutą nutraukti, tačiau taip nepadarė. Jam neaišku, kodėl nebuvo taikyta LR ATPK 142 str. 2 ar 3 dalis, kai nėra transporto priemonei reikalaujamo dokumento. Jis žinojo, kad 2010-08-02 paskirtas administracinės bylos nagrinėjimas ir Instituciją buvo informavęs, kad neatvyks į bylos nagrinėjimą. 2010-08-02 apie 17 val. jam skambino Institucijos atstovė ir pasakė, kad pridėti ne visi dokumentai, kuriuos jis minėjo paaiškinime. 2010-08-03 papildomai Institucijai faksu buvo perduota licencijos kortelė. Mano, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas ne 2010-08-02, o kitą dieną, kai Institucija gavo papildomą dokumentą. Nesupranta, kam reikėjo papildomo dokumento, jeigu jis, pasak Institucijos atstovės, neturėjo jokios reikšmės. Jis atsako už visą bendrovės veiklą, pagal licencijavimo tvarką yra išsilaikęs kompetencijos egzaminą. Prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios nutarimą Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento, atstovė Oksana Cukanova prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes A. S. nubaustas pagrįstai. Nurodė, kad LR ATPK 172 str. dispozicija yra blanketinė norma, kuri nukreipia į tam tikrus teisės aktus. Kadangi keleivių pervežimą reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, tiek Keleivių pervežimo taisyklės, tiek Licencijavimo taisyklės, Leidimo išdavimo tvarka, kur nurodyta, jog keleivių pervežimas yra komercinė ūkinė veikla, kuri vykdoma už atlygį. Tam, kad ją galėtų vykdyti, vežėjas privalo išsiimti licenciją ir kiekvienai transporto priemonei turi būti licenciją atitinkanti licencijos kortelė. Į inspekciją dėl licencijos kortelės išdavimo gali kreiptis vežėjas, t.y. įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti transporto veiklai, o šiuo atveju tai būtų įmonės direktorius. Kadangi A. S. yra išsilaikęs profesinės kompetencijos egzaminus ir turi atitinkamą kompetenciją, tai jis pats vadovauja, skiria, atleidžia darbuotojus ir atitinkamai atsako už visą įmonės veiklą. Į įmonės organizacinius klausimus, kaip jie vykdo savo veiklą, kaip ji organizuojama, nesigilina. Šiuo atveju nerūpestingai pasielgė tiek įmonės darbuotojai, tiek vadovas, nes nepasižiūrėję, ar yra reikiami dokumentai, išleido į reisą netinkantį autobusą, nors šis autobusų parkas turėjo pakankamą kiekį autobusų. A. S. skirta minimali administracinė bauda, įvertinus visas nustatytas aplinkybes. Nuobauda A. S. paskirta 2010-08-02, ji skambino A. S. tą pačią dieną po pietų ir prašė licencijos kortelės, kurią gavo 2010-08-03 ir pridėjo prie bylos, tačiau ši licencijos kortelė įtakos priimtam sprendimui ir baudos dydžiui neturėjo.

Paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundas atmestinas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas A. S., numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Ši norma yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį pagal ją patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Šiuo atveju nurodyti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų „Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ 5, 6 ir 30 punktų reikalavimų pažeidimai. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog keleivių ir krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius ir pan. Licencijų (leidimų) išdavimo tvarką nustato 1997 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 patvirtintos „Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės“, kurių 5 punkte numatyta, kad vežėjui, turinčiam kelių transporto veiklos licenciją transporto įmonei, kuri užsiima keleivių ar krovinių vežimu ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama licenciją atitinkanti licencijos kortelė, kurią su kitais dokumentais kelių transporto priemonės vairuotojas privalo pateikti tikrinančios institucijos pareigūnui (Taisyklių punktas). Dėl licencijos ir licencijos kortelės išdavimo į Valstybinę kelių transporto inspekciją turi kreiptis vežėjas (vadovas ar įgaliotas asmuo), kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai. Administracinės atsakomybės priemonės taikomos asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Šioje teisės normoje nėra nuorodos, kad už pažeidimą atsako tik fizinis asmuo ar tik įmonės vadovas ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl jis laikytinas tinkamu pažeidimo subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. Nr³-1001-06, Nr. N5-1717/2006, Nr. N444-2523/2009).

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. aiškinimas, kad jis galėjo būti nubaustas pagal LR ATPK 142 str. 2 ar 3 dalį, kai nėra transporto priemonei numatyto dokumento, yra nepagrįstas. Administracinė atsakomybė dėl ATPK 142² straipsnio pažeidimų gali kilti asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka vykdydami komercinę keleivių vežimo veiklą pažeidžia tam tikras jos vykdymo taisykles. ATPK 142² straipsnyje numatyta atsakomybė už keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių pažeidimus, kurio 2 dalies dispozicijoje nurodoma – keleivinio kelių transporto eismo tvarkaraščių nesilaikymas, nukrypimas nuo nurodytos maršrutų trasos, o 3 dalies dispozicija formuluojama taip – keleivių vežimas keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus. Šis straipsnis įtrauktas į 10 skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Minėtas straipsnis patenka į ATPK 12 skirsnį „Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje“, kuriame nustatytu reguliavimu saugotini objektai – prekyba, finansai, apskaita ir statistika. Teismo nuomone, A. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 172 str. 1 d., nes keleivių pervežimas priskiriamas prie ūkinės komercinės veiklos, be to, kaip nurodė pats A. S., jis turi atitinkamą profesinę kompetenciją vadovauti keleivių vežimo veiklai, jis vadovauja įmonei, kuri veža keleivius už atlygį ir siekia finansinės naudos, tačiau įmonė laiku nesikreipė dėl atitinkamos rūšies licencijos kortelės vežti keleivius už atlyginimą transporto priemonei (duomenys neskelbtini)

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundo motyvas, kad tokia jo padaryta veika atitinka ATPK 17 straipsnio nuostatas, yra visiškai nepagrįstas. ATPK 17 straipsnis nurodo, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. A. S. nurodė, kad bendrovėje yra ir buvo daugiau tinkamų autobusų, tačiau kodėl buvo paimtas būtent tas autobusas, negali paaiškinti, o jis pats apie tai sužinojo atėjęs į darbą 9 val., galėjo tą maršrutą nutraukti, tačiau taip nepadarė. Taigi, jokio būtinojo reikalingumo požymių ir išskirtinių aplinkybių nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. abejonė, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas ne 2010-08-02, o kitą dieną, kai Institucija gavo papildomą dokumentą iš UAB „Šilutės autobusų parkas“, yra nepagrįsta. Kad automobiliui (duomenys neskelbtini) priklausančiam UAB „Šilutės autobusų parkas“ ir vykusiam maršrutu Šilutė-Mažeikiai, nėra licencijos kortelės, suteikiančios teisę šia transporto priemone vežti keleivius už atlyginimą reguliariais tolimojo susisiekimo maršrutais LR teritorijoje, nustatyta 2010 m. liepos 9 d., kai buvo surašytas ATP protokolas H. R. V., 2010 m. liepos 20 d. surašytas ATP protokolas A. S., tai savo paaiškinime raštu nurodė pats A. S. (b. l. 10). Faksu iš UAB „Šilutės autobusų parkas“ gautoje kelių transporto veiklos licencijos kortelėje Nr. 1-10 (b. l. 10, b. l. 11) nėra įrašyta ar paminėta 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarime paskirti administracinę nuobaudą A. S. ir gautas dokumentas po bylos išnagrinėjimo pridėtas prie kitų byloje esančių dokumentų, nors juo ir nebuvo pasinaudota.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S. paskirta sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta minimali bauda, kurios panaikinti A. S. nurodytais motyvais nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 5 p.,

nutarė:

Palikti nepakeistą 2010 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento vyriausiosios specialistės nutarimą, kuriuo A. S. pagal ATPK 172 str. 1 d. paskirta 500 (penkių šimtų) Lt bauda, ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.