Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-692-185/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-16
Bylos Nr.
1S-692-185/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pareiškėjas
B. Z. R.
Kategorijos
Teisėja Roma Rimkienė Bylos Nr. 1S-692-185/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4., (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. rugpjūčio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant pareiškėjai B. Z. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos B. Z. R. skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-30 Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal pareiškėjos B. Z. R. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-00151-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. dėl dokumento suklastojimo.

Proceso metu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-9-00151-10 buvo ne kartą atnaujintas, vėl nutrauktas, kol buvo priimta skundžiama Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutartis, kuria atmestas pareiškėjos B. Z. R. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2013-06-12 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J.Ražanskienės 2013-05-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00151-10, panaikinimo. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad buvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, tačiau jų nesurinkus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai bei teisėtai.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja B. Z. R. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. 2013-05-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2013-06-12 nutarimą, ir įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos aplinkės prokuratūros prokurorus tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00151-10.

Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas neišnagrinėjo visų jos skundo argumentų ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo 2013-03-07 nutartyje nustatytas aplinkybes ir įpareigojimus, kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ikiteisminį tyrimą neįvykdė.

Nurodo, kad teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad žemėtvarkos projekto kartografinis pagrindas buvo suklastotas ir jame pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra neteisinga ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo byloje surinktiems duomenims. Mano, kad byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, jog žemėtvarkos projektas buvo suklastotas, o UAB „Grametra“ naudotas kartografinis pagrindas neatitinka oficialaus ortofotografinio žemėlapio, saugomo Tarnyboje, nes toje teritorijoje, kur suprojektuota ūkininko ūkio sodyba, ortofotografiniame žemėlapyje pažymėtas miškas, tuo tarpu UAB „Grametra“ pateiktame kartografiniame pagrinde miško nėra. UAB „Grametra“ neturėjo teisės koreguoti oficialaus ortofotografinio žemėlapio, o jo koregavimas, pareiškėjos nuomone, turi būti vertinamas kaip šio oficialaus dokumento klastojimas. Be to, tai, kad žemėtvarkos projekto kartografinis pagrindas buvo suklastotas yra nustatyta ir Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2011-10-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00151-10 bei Molėtų rajono apylinkės prokuratūros 2011-11-09 nutarime panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tik minėtuose nutarimuose nebuvo nustatytas konkretus asmuo suklastojęs dokumentą. Tuo tarpu dabar jau yra neigiamas ir paties dokumento suklastojimo faktas.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog žemėtvarkos projektą suklastojo J. B. asmeniškai arba bendrininkavo suklastojant šį dokumentą ir kad J. B. tai padarė tyčia, nes turėjo aiškų motyvą taip elgtis. Teigia, kad žemėtvarkos projekto sprendinių brėžinyje yra J. B. parašas, kas, pareiškėjos nuomone, neginčijamai leidžia jį identifikuoti kaip šio projekto autorių bei asmenį suklastojusį dokumentą arba bendrininką klastojant šį dokumentą. Liudytojas A. K. paaiškino, jog dėl žemėtvarkos projekto rengimo tarėsi ir parengtą žemėtvarkos projektą atsiėmė iš J. B., o byloje kaip liudytojai apklausti tuo metu dirbę UAB „Grametra“ darbuotojai paaiškino, kad nė vienas iš jų nebraižė L. K. žemėtvarkos projekto, šiame projekte nė vieno iš šių darbuotojų parašų nėra. Pareiškėjos nuomone, net jeigu šį žemėtvarkos projektą rengė ir kitas asmuo (byloje tokių duomenų nėra), vien ta aplinkybė, jog J. B. savo parašu patvirtino suklastotą dokumentą, sudaro pagrindą teigti, kad jis yra nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimo bendrininkas. Todėl J. B. paaiškinimus, kad ne jis rengė žemėtvarkos projektą, o kažkas kitas iš UAB „Grametra“ darbuotojų, kurių jis nepamena, reikia vertinti kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, nes to nepatvirtina ikiteisminio tyrimo byloje surinkti duomenys. Atkreipia dėmesį į tai, jog visi šie argumentai buvo nurodyti teismui pateiktame skunde, tačiau jų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, dėl ko teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas nepagrįstai apsiribojo J. B. parodymais ir nepagrįstai nevertino objektyvių nusikalstamos veikos aplinkybių, kurios paneigia J. B. parodymus ir sudaro pagrindą manyti, kad J. B. veiksmuose yra tyčia suklastoti žemėtvarkos projektą. Teigia, kad žemėtvarkos projektas buvo parengtas pažeidžiant tuo metu galiojusius šių projektų rengimą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. rengiant L. K. kaimo plėtros žemėtvarkos projektą buvo naudojamas ne oficialus ortofotografinis žemėlapis ir georeferencinis pagrindas, o galimai šie dokumentai suklastoti, pakoreguojant ginčo vietą, kuri oficialiame ortofotografiniame žemėlapyje pažymėta kaip miškas, pažymint ją kaip laukymę, kad būtų galima gyvenamojo namo statyba prie Gilužio ežero, nes miško vietovėje namo statyba negalima. Nurodo, kad toliau tęsiant galimą nusikalstamą veiką, žinant, kad šioje vietoje neteisėtai yra iškirstas miškas, sąmoningai pažeidžiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 (toliau – Taisyklės) 26 punktą, rengiant žemėtvarkos projektą, buvo naudojamas topografinis planas, atliktas 2008-09-20 ir patvirtintas Molėtų žemėtvarkos skyriuje 2008-12-09. Šiame topografiniame plane nebuvo pažymėta miško, nes natūroje jis buvo iškirstas. Tačiau, pareiškėjos nuomone, J. B. suvokė, kad vien topografiniu planu, kuriame pažymėtas miškas, remtis negalima, nes pagal paminėtų Taisyklių 26 punktą yra būtina naudoti oficialų ortofotografinį žemėlapį ir georeferencinį pagrindą. Būtent todėl galimai ir buvo klastojamas oficialus ortofotografinis žemėlapis ir georeferencinis pagrindas. Pažymi, kad šie argumentai taip pat buvo nurodyti jos skunduose vyriausiajam prokurorui ir teismui, tačiau jie nėra įvertinti ir jokių paaiškinimų, kodėl jie nėra vertinami, nėra nurodyta.

Nurodo, kad prokurorė J. R., nutraukdama ikiteisminį tyrimą, neišsiaiškino visų Panevėžio apygardos teismo 2013-03-07 nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių, t. y. neišsiaiškino, kokį žemės sklypą pirko A. K. motina (sklypą su mišku, pelke ar laukyme), kas sutvarkė ir įregistravo žemės sklypą nekilnojamojo turto registre, kokiu pagrindu ir kada buvo pakeista žemės sklypo paskirtis ir kas tvarkė šiuos dokumentus, kada ir kelis kartus buvo kreiptasi dėl toponuotraukų ruošimo ir kas jas būtent užsakė, neišsiaiškino dėl UAB „Geoplanum“ toponuotraukos paruošimo datos, kuri yra ankstesnė nei įmonei išduota licenzija. Nors vyriausiojo prokuroro 2013-06-12 nutarime konstatuota priešingai, t. y. kad šios aplinkybės išsiaiškintos liudytojų A. K. ir G. J. papildomos apklausos metu, su tuo nesutinka, nes šios aplinkybės nėra ir nebuvo patikrintos bei nustatytos 2013-05-16 nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Be to, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas abejoti šių liudytojų duotų parodymų teisingumu, nes jų nepatvirtina byloje sutrinkti duomenys. Taigi teismas visiškai nevertino jos skundo argumentų, kad prokurorė, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, neišsiaiškino visų Panevėžio apygardos teismo 2013-03-07 nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių.

Nurodo, kad teismas netinkamai šios bylos kontekste išaiškino Nacionalinės žemės tarnybos 2013-05-29 raštą, kuriame pasisakyta, kad UAB „Grametra“ neturėjo teisės rengti žemėtvarkos projekto. Nacionalinė žemės tarnyba nei minėtame rašte, nei jokiame kitame rašte nėra pateikusi išaiškinimų, kurie paneigtų jos įrodinėjamą dokumento klastojimo faktą.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas šį skundą, pasisako, jog nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 str., yra išimtinai prokuroro kompetencija. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti taip pat yra išimtinė prokuroro teisė.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokurorų nutarimus bei skundžiamą teismo nutartį konstatuoja, kad prokurorų nutarimuose daromos išvados, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kurias skundžiama nutartimi teisėtomis pripažino apylinkės teismas, yra nepagrįstos. Šios prokurorų išvados padarytos neatlikus visų būtinų proceso veiksmų, kurie yra būtini siekiant pašalinti bet kokias abejones, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl to prokurorų nutarimai bei skundžiama teismo nutartis negali būti laikomi pagrįstais.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., pradėtas pagal pareiškėjos B. Z. R. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad L. K. rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą ūkininko sodybai formuoti, buvo naudojamas ne ortofotografinis žemėlapis, o topografinis planas ir tokiu būdu į L. K. projektuojamos sodybos planą buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad sodybos teritorijoje nėra miško.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ruošiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą buvo nesilaikyta Taisyklių 26 p. reikalavimų, t. y. ruošiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą sprendinių brėžiniui rengti kaip kartografinis pagrindas buvo naudojama topografinė nuotrauka, kurioje L. K. priklausančiame žemės sklype pažymėta laukymė, o ne oficialus ortofotografinis žemėlapis, kuriame toje pačioje teritorijoje pažymėtas miškas. Iš išrašo apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projekto rengėjas yra UAB „Grametra“, autorius yra J. B.. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. (apklaustas ir kaip liudytojas, ir kaip įtariamasis) parodė, kad pats jokių projektų nebraižė, o tik iš klientų paimdavo dokumentus ir juos pateikdavo vienam iš bendrovės darbuotojų. Apie tai, kokiam darbuotojui buvo priskirtas konkretus projektas bendrovėje duomenys nebuvo vedami, todėl kas L. K. braižė projektą, neatsimena. Minėtame projekte pasirašė jis kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas. Braižant minėtą projektą, kaip ir braižant visus kitus projektus, buvo vadovautasi užsakovo (šiuo atveju A. K.) pateiktais nuosavybes teisę patvirtinančiais dokumentais, toponuotraukomis ir ortofotografiniais žemėlapiais. Minimu laikotarpiu UAB „Grametra“ dirbę ir byloje kaip liudytojai apklausti R. N., P. G., L. S., J. J., A. B., J. Ž., J. J., N. Baranovskaja, I. M., N. Z., A. S., P. M., I. R., Č. K., R. V., R. K. parodė, kad jie L. K. kaimo plėtros (ūkio vidaus) žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos formavimui nebraižė, kas braižė minėtą projektą liudytojai pasakyti negali.

Tačiau iš J. B. bei pirmiau paminėtų liudytojų parodymų nėra aišku, kas turėdavo pasirašyti po jau paruoštu žemėtvarkos projektu, t. y. ar jį tiesiogiai rengęs asmuo (autorius), ar įmonės direktorius, taip pat, kaip dažnai būdavo, kad po parengtu projektu pasirašydavo ne jo autorius, o įmonės direktorius arba laikinai einantis įmonės direktoriaus pareigas asmuo. Kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, jas būtina išsiaiškinti.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad prokurorai iš esmės ignoravo Panevėžio apygardos teismo 2013-03-07 nutartį, kuria buvo panaikinti ankstesni apylinkės teismo bei prokurorų sprendimai, ir priėmė sprendimus neišsiaiškinę visų paminėtoje teismo nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2013-03-07 nutarties, joje nurodyta, kad šioje byloje būtina išsiaiškinti, kokį žemės sklypą pirko A. K. motina L. K. (sklypą su mišku, pelke ar laukymę), nes pagal byloje esantį 2008-02-25 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto įregistravimą nekilnojamojo turto registre, L. K. žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad L. K. žemės sklypo dalis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruota kaip miško žemė, šioje vietoje miškas pažymėtas ir 2005 m. oficialiame ortofotografiniame žemėlapyje. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, papildomai buvo apklaustas tik A. K., kuris parodė, kad į šį žemės ūkio paskirties sklypą įėjo didžioji dalis žemės naudmenų ir atskiromis dalimis miško, įsigytoje sklypo dalyje pelkės nebuvo. Tačiau dėl šių aplinkybių nebuvo apklausti buvę minėto žemės sklypo bendrasavininkai, t. y. asmenys, iš kurių L. K. įsigijo minėtą žemės sklypą, taip pat artimiausi kaimynai, t. y. asmenys, kurių žemė ribojasi su L. K. įsigytu žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. parodymai apie tai, jog įsigytoje sklypo dalyje pelkės nebuvo, prieštarauja pareiškėjos B. Z. R. paaiškinimams, kad L. K. žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su ežero pakrante, anksčiau buvo užpelkėjusi įlanka, kuri buvo savavališkai užpilta žvyru ir tokiu būdu nusausinta, šalia iškirtas miškas, tai pat prieštarauja byloje esančioms fotonuotraukoms, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2010-05-07 raštui Nr. 1.7-1063, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nurodytame sklype atlikus gręžimo darbus bei apkontūravus supilto grunto plotą tarp pastato ir ežero pakrantės, nustatyta, kad supilto žvyro vidutinis storis yra 0,48 m, apskaičiuota, kad 810 m² plote gali būti supilta nuo 350 iki 400 m³ žvyro, 2012-03-25 ekspertizės aktui, kuriame nurodyta, jog atlikus archyvinės – kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad L. K. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 6228/0001:362), esančio (duomenys neskelbtini), ribose, 1946-2009 m. laikotarpiu pastatų nebuvo, 1994 m. laikotarpiu ortofotografiniame žemėlapyje žemės sklypo (kadastrinis Nr. 6228/0001:362) Gilužio ežero saloje identifikuotas apipelkėjęs miško žemės plotas laikytinas ežero priklausiniu, 2009 m. minėtame žemės sklype pastatytas pastatas pagal stačiakampes koordinates įkeltas į 1951, 1983 m. foto planus ir 1994 m. ortofotografinį žemėlapį yra ežero priklausinio – apipelkėjusio ploto ribose. Taigi neišsiaiškinus pirmiau paminėtų aplinkybių lieka byloje nepašalintos abejonės dėl to, kokį žemės sklypą pirko A. K. motina (sklypą su mišku, pelke ar laukyme), kurios reikšmingos ne tik siekiant išsiaiškinti, ar buvo ar nebuvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ir siekiant išsiaiškinti galimai padarytą veiką, numatytą BK 273 str., dėl kurios pasisakė ir Panevėžio apygardos teismas 2013-03-07 nutartyje.

Taigi dėl išdėstyto daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas nepilnai ir neišsamiai, neišnaudotos visos galimybės objektyviems ir neginčijamiems duomenims apie galimą nusikalstamų veikų padarymą nustatyti, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartis ir kartu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. 2013-05-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00151-10 bei Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2013-06-12 nutarimas atmesti skundą negali būti laikomi pagrįstais, todėl naikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

nutaria:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos B. Z. R. skundas ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Ražanskienės 2013-05-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-9-00151-10 ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2013-06-12 nutarimą atmesti skundą panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus