Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d.;

R. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.;

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nesimokantis, baustas administracine tvarka, teistas 2007-09-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., pritaikius LR BK 93 str. 1 d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. padarė vagystę įsibraudamas į patalpą, veikdamas bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų, padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

jis, 2006-05-14, apie 15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į patalpą išdaužė mokyklos durų stiklą 20 litų vertės, kur iš mokykloje stovėjusio maisto produktų aparato, išdaužęs aparato stiklo paketą 98.01 litų vertės, pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius maisto produktus: 11 vnt. saldainių „KINDER BUENO“ 17,60 litų vertės, 11 vnt. saldainių „MELLER 38G“ 11 litų vertės, 13 vnt. saldainių „MENTOS FRUIT" 16.90 litų vertės, 11 pakuočių sūrių kviečių 11 litų vertės, 13 vnt. saldainių „SNICKERS CRUNCHER“ 13 litų vertės, 15 vnt. saldainių „TWIX“ 18 litų vertės, 3 vnt. saldainių „METRO“2.40 litų vertės, 8 vnt. saldainių „LUNA WAFER" 6.40 litų vertės, 13 vnt. saldainių „SNICKERS“ 15.60 litų vertės, 9 vnt. saldainių „COCOSTAR“ 7.20 litų vertės, 7 vnt. saldainių „Vyniukai“ 4.20 litų vertės, 16 vnt. saldainių „MARS“ 19.20 litų vertės, 7 vnt. saldainių „KAT KAT KAT STRAWBERRY“ 3.50 litų vertės, 8 vnt. saldainių „TWIN GOFRET“ 3.20 litų vertės, 9 vnt. saldainių „KING TAT“ 5.40 litų vertės, 4 vnt. saldainių „BEBETO SOUR WORMS“ 2 litų vertės, 7 butelius limonado „PEPSI 9,80 litų vertės, viso bendros 166.40 litų vertės, ir taip, įsibraudamas į patalpą, pagrobė svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Taip pat jis, 2007-03-27, apie 23.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su M. B. veiksmais, sudavė ne mažiau 4 smūgių S. V. į įvairias kūno vietas, iš kurių pats ne mažiau vieną smūgį su savimi turėtu mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą, padarydamas kraujosruvą kaklo kairėje, kairiame petyje, kraujosruvą dešiniame petyje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvą momenų vidurinėje dalyje poodyje, kraujosruvą pakaušio kairėje, poodyje - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus kraujo susikaupimui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, išsivysčius smegenų ir smegenų kamieno suspaudimui, vegetacinei komai, nepaisant intensyvaus gydymo, S. V. mirė, ir taip, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nužudė S. V..

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Taip pat jis, 2007-03-27, apie 23.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. B. ir R. B., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su M. B. ir R. B. veiksmais, užpuolė R. Z. ir D. V., sumušė juos, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. Z., iš kurių pats ne mažiau 2 smūgius mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą bei 2 smūgius į nugarą, R. B. ne mažiau vieno karto kumščiu į veidą, M. B. ne mažiau trijų kartų sudavė peiliu į įvairias kūno vietas padarydami R. Z. žaizdą kaktos dešinėje plaukuotoje dalyje, žaizdas kaktoje, smakre, nugaros kairėje, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sudavė nenustatytą smūgių skaičių D. V., taip sukeldami jam fizinį skausmą ir tokiu būdu, R. V., bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

R. B. veikdamas bendrininkų grupėje padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

jis, 2007-03-27, apie 23.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. V. ir M. B., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su R. V. ir M. B. veiksmais, užpuolė R. Z. ir D. V., sumušė juos, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. Z., iš kurių pats ne mažiau vieną kartą kumščiu į veidą, M. B. ne mažiau trijų kartų peiliu į įvairias kūno vietas, R. V. ne mažiau 2 smūgius mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą bei 2 smūgius į nugarą, padarydami R. Z. žaizdą kaktos dešinėje plaukuotoje dalyje, žaizdas kaktoje, smakre, nugaros kairėje, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sudavė nenustatytą smūgių skaičių D. V., taip sukeldami jam fizinį skausmą ir tokiu būdu, R. B., bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

M. B. veikdamas bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų nužudė kitą žmogų bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:

jis, 2007-03-27, apie 23.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. V., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su R. V. veiksmais, sudavė ne mažiau 4 smūgių S. V. į įvairias kūno vietas, iš kurių pats ne mažiau vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į pakaušio sritį, padarydamas kraujosruvą kaklo kairėje, kairiame petyje, kraujosruvą dešiniame petyje - sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruvą momenų vidurinėje dalyje poodyje, kraujosruvą pakaušio kairėje, poodyje - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko, įvykus kraujo susikaupimui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, išsivysčius smegenų ir smegenų kamieno suspaudimui, vegetacinei komai, nepaisant intensyvaus gydymo, S. V. mirė, ir taip, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nužudė S. V..

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p.

Taip pat jis, 2007-03-27, apie 23.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. V. ir R. B., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, bendrais su R. V. ir R. B. veiksmais, užpuolė R. Z. ir D. V., sumušė juos, sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas R. Z., iš kurių pats ne mažiau trijų kartų sudavė peiliu į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, R. V. ne mažiau 2 smūgius mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą bei 2 smūgius į nugarą, R. B. ne mažiau vieno karto kumščiu į veidą, padarydami R. Z. žaizdą kaktos dešinėje plaukuotoje dalyje, žaizdas kaktoje, smakre, nugaros kairėje, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sudavė nenustatytą smūgių skaičių D. V., taip sukeldami jam fizinį skausmą ir tokiu būdu, M. B., bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. dėl vagystės įsibraunant į patalpą prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš porą metų, 2006-05-14 svečiavosi pas močiutę. Tą dieną jis su draugais Gediminu, Justu, taip pat trimis merginomis, kurių vardų tiksliai neprisimena, atrodo – Aurelija, Agnė ir Laura, buvo prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Jis buvo neblaivus. Pasakęs draugams, kad tuoj grįš, išdaužė mokyklos durų stiklą (gerai nepamena, gal durų stiklą išspyrė koja), pateko į mokyklą. Iš mokykloje esančio prekybos aparato, akmeniu išdaužęs jo stiklą, paėmė saldumynų, limonado, kuriuos sukrovė į maišelius, ir išnešė į lauką. R. V. pažymėjo, kad dėl vagystės patirtą žalą atlygino. Daugiau apie įvykį papasakoti negali, nes nelabai prisimena.

Liudytojas A. M. posėdyje parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų įmonės savitarnos prekybos aparatų stovi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Jis prisimena, kad buvo išdaužtas prekybos aparato stiklas ir paimtos prekės. Jis pats į įvykio vietą nebuvo nuvykęs, buvo nuvažiavęs įmonės atstovas. Paimtos prekės buvo grąžintos, jie susitaikė su kaltinamuoju R. V.. Kaltinamojo tėvas atlygino visą patirtą žalą.

Liudytoja I. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktore. Ji pažįsta R. V., jis atvažiuodavo pas senelius, tačiau (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje nesimokė. Ji pamenanti, kad buvo įsilaužta į mokyklą, išdaužtas savitarnos aparato stiklas ir pavogtos prekės. Padaryta žala buvo nedidelė, kokia tiksliai – neatsimenanti. Apie įvykį pranešė mokyklos sargas.

Liudytojas V. A. paodė, kad R. V. pažįsta iš matymo, konfliktų su juo nėra buvę. Įvykio dieną atėjęs į darbą pamatė išdaužtą savitarnos aparato stiklą, apie tai pranešė mokyklos direktorei ir policijai.

Tokiu būdu teisiamajame posėdyje nustatyta, kad šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis R. V. savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. visiškai pripažįsta bei nurodė kokiu būdu jis pateko į mokyklos patalpas, po to akmeniu išdaužęs prekybos aparato stiklą, pavogė iš jo saldumynus, kuriuos sudėjo į maišelius ir išnešė iš mokyklos. Šiuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( tvirtina t. 3., b.l. 10-19 ). R. V. paaiškinimai šioje dalyje atitinka posėdyje apklaustų liudytojų A. M., I. A. ir V. A. parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, tai yra dėl patekimo į mokyklos patalpas būdo, prekybos aparato sugadinimo bei pagrobtų prekių asortimento. 2006-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolas tvirtina, kad apžiūrėjus Semeliškių vidurinės mokyklos pastatą, nustatyta, jog jame esantis konditerijos pardavimo aparato stiklas išdaužtas, o jo viduje rastas asfalto gabalas, konditerijos gaminiai išmėtyti aplink, taip pat yra išdaužtas mokyklos įėjimo durų stiklas ( t. 1., b.l. 10-18 ). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, kur jie iš pradžių sedėjo, o po to nurodė vietą, esančią prie upės, kur valgė R. V. pavogtus saldumynus. Toje vietoje buvo rasti 3 vienetai polietileninių maišelių su įvairiais saldumynais ( t. 1., b.l. 44-49 ).

Remiantis aukščiau nurodytų kaltinamojo ir liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas teigti, kad R. V. šioje dalyje pareikštas kaltinimas teisiamajame posėdyje pasitvirtino bei nustatyta, jog jis 2006-05-12 padarė vagystę, įsibrovęs į patalpą, tai yra nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad įvykio vakarą su J. K. buvo jo namo laiptinėje, kuomet nuo M. B. gavo SMS žinutę, M. pakvietė jį susitikti. Anksčiau jis jau buvo sumuštas, todėl savigynai paėmė kočėlą ir peilį bei su Jovita nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės buvo R. Z., D. V. ir S. V. (tuomet jų nepažinojo), kurie pradėjo kabinėtis prie Jovitos, keikėsi, grasino sumušti. Kas tiksliai kabinėjosi – nepamena, lyg ir R. Z.. M. B. paskambino savo broliui R. ir pakvietė ateiti. Atėjus R. B., po žodinio konflikto prasidėjo muštynės. Muštynių metu jis peilį perdavė M. B.. S. V. R. V. nemušė, nes jis pats nelindo, kočėlu per veidą ir nugarą sudavė tik R. Z., viso keturis ar penkis smūgius. Kaip mušėsi kiti – nematė, tik pažymėjo, kad M. ir R. R. nesudavė. Apie tai, kad muštynių metu dužo butelis, nieko nežino. Po įvykio visi dar truputį pabuvo, po to – nuėjo namo. Kočėlą jis išmetė laiptinėje. Įvykio vakarą nei jis, nei M. ir R. nebuvo išgėrę. R. V. su pareikštu J. V. civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, jog jis yra per didelis.

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą, apie 22.30 val. jam paskambino brolis M. B. ir pasakė, kad prie jo ir jo draugų kažkas kabinėjasi. Jis buvęs netoliese, tad nuėjo prie parduotuvės. Atėjęs pamatė, kad kažkokie vaikinai kabinėjasi prie Jovitos. Visi ginčijosi, keikėsi. Po to R. B. sudavė S. V. į žandikaulį, dėl ko kilo muštynės. R. V. jam norėjo perduoti kočėlą, bet jis neėmė. Muštynių metu R.V. S.V kočėlu sudavė porą smūgių į pakaušio sritį. R. B. tai matė, nes tuomet nesimušė. M., kiek pamena, S. sudavė vieną smūgį kumščiu iš nugaros. Gerai nematė, bet M. peiliu lyg ir R. Z. dūrė. Konflikto metu jie visi keikėsi. Po muštynių visi išsiskirstė, jis matė, kaip nuėjo R. ir S., jį patį atvažiavo paimti draugas ir jis grįžo namo. R. B. pažymėjo, kad tą vakarą jis negėrė.

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą būdamas namie, parašė R. V. SMS žinutę ir pakvietė susitikti. Susitikęs su R. J. K. nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur sutiko R. Z., D. V. ir S. V.. D. ir S. jis pažinojo iš matymo, nes jie gyveno netoli jo. Sutikti vaikinai pradėjo kabinėtis prie J., kilnoti jai sijoną. Tada jis paskambino broliui R. B., kuriam atėjus prasidėjo muštynės. R. mušėsi su R., jis, priėjęs prie jų, perbraukė peiliu R. per veidą, dūrė į šoną. Dūrė netyčia, po dūrio R. išsigando. R. liko stovėti. R. su J. stovėjo atokiau. Ar R. kam daugiau sudavė, nematė. Jis pats sudavė kumščiu vieną smūgį S. į galvos sritį, tuomet R. V. S. V. trenkė vieną kartą kočėlu į galvą. R. sudavė ir R., tik jis nematęs, į kurią vietą. Po konflikto su R. J. nuėjo namo, išeinant matė S. tebestovint. M. B. sutinka apmokėti S. V. laidojimo išlaidas.

Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo. Įvykio vakarą su D. V. ir S. V. po darbo užėjo į kavinę, išgėrė po bokalą alaus, po to kioske nusipirko du butelius po du litrus alaus ir gėrė lauke ant suoliuko. Kai jie atėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kaltinamieji ten jau stovėjo. D. pakalbėjo su R. V. ir M. B., o jis apkabino J., pakėlė ir pastatė ant žemės. Tuomet tarp jų prasidėjo žodinis konflikas Vėliau atėjo R. B.. S. sudavė smūgį R., pastarasis taip pat sudavė S., bet ne kumščiu. Jis priėjo prie R. ir susikibo rankomis, stumdėsi, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Besistumdydamas su R. šiek tiek nuo kitų nutolo, visi kiti liko jiems už nugarų. Kažkas jam su kočėlu iš nugaros sudavė į galvą, tačiau jis nematė kas. Taip pat dūrė į smakrą ir nugarą peiliu, po ko kaltinamieji pabėgo, kas tai darė – taip pat nematė. Pasibaigus konfliktui, S. buvo prie sienos, D. jau nebuvo. Jis su S. išvažiavo namo.

Liudytojas D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais persimesdavo keliais žodžiais. Įvykio vakarą buvo išgėręs, gėrė kartu su R. Z. ir S. V.. Su R. ir S. atėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten sutiko kaltinamuosius. M. B. ir R. V. paprašė jo cigarečių, jis davė. Po to jis nuėjo į parduotuvę. Jis matė R. rankose lazdą, bet tada dar muštynių nebuvo. Pačių muštynių nematė, nes buvo parduotuvėje. Išėjęs iš parduotuvės pajuto smūgį į pakaušį, po ko prarado sąmonę. Jis matė, kad vyko susistumdymas tarp vaikinų. Girdėjo dūžtančio stiklo garsą, tuomet pamatė S. ant žemės.

Liudytoja J. K. posėdžio metu teisme parodė, kad pažįsta R. V. ir M. B., nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio vakarą ji buvo su R., vėliau susitiko su M.. Nuėję prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) sutiko tris jaunuolius. Vienas iš jų – R. Z. - pradėjo prie jos kabinėtis, pakėlė ją, pradėjo nešti už parduotuvės kampo, bet ji pabėgo. Konflikto pradžioje R. pradėjo keiktis, ar keikėsi M. su R. – nepamena. M. paskambino broliui R., pastarajam atėjus tarp vaikinų kilo muštynės. R. įvykio vakarą su savimi turėjo kočėlą, kad M. rankose turėtų kočėlą - nematė. D. ir R. mušėsi su M. ir R.. Visko gerai dabar neprisimena. J. K. patvirtino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo tikra dėl to, ką sakė, nes po įvykio buvo praėję nedaug laiko. Prisimena, kad S. nesikišo į konfliktą, bet jam buvo suduotas smūgis, tada jis nukrito, atsirėmė į sieną, po to atsikėlė. Tksliai dabar nepamena, kas sudavė smūgį S., tik prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu sakiusi, jog S. kočėlu trenkė R.. Dūžtančio butelio konflikto metu nemačiusi.

Nukentėjusioji J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra S. V. motina. S. ligoninėje gulėjo beveik mėnesį. Gydytojai buvo bejėgiai padėti, nes buvo mirusios kairiosios pusės smegenys, todėl likus porai dienų iki mirties ji parsivežė jį į Kelmę. Ji matė, kaip mirė jos sūnus, budėjo prie jo. Civlinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 5 000 litų dydžio turtinę ir 150 000 litų neturtinę žalą.

Liudytoja M. B. posėdžio metu teisme parodė, kad apie įvykį nieko nežinanti. Ji viena augina sūnus, kurie jos neklauso, vartoja alkoholį, nelinkę mokytis. M. buvo metęs mokslus, tačiau dabar vėl pradėjo mokytis, pradėjo anksčiau grįžti namo. Sūnūs prieš ją yra vartoję smurtą, ypač R. R. darbar surimtėjo, nebegeria, užsiregistravo darbo biržoje, lanko betonuotojų kursus. Anot M. B., klausimą dėl civilinio ieškinio turi spręsti teismas, ji tiek pinigų, kiek prašo nukentėjusioji, neturi, nes viena išlaiko sūnus, moka mokesčius.

Liudytojas J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo R. V. tėvas, apie įvykio aplinkybes nieko nežino. R. iki 6 klasės mokėsi gerai, buvo pirmūnas, tačiau 7 klasėje mokslus metė. Sūnus yra nervingas, su juo kartais sunku susikalbėti. Dabar R. šiek tiek pasikeitė, pradėjo dirbti statybose. Sūnus yra turėjęs dvi ar tris galvos traumas, prieš nusikaltimą buvo sumuštas, gulėjo reanimacijoje. Mano, jog jei sūnus bus pripažintas kaltu, reikia atlyginti civilinį ieškinį.

Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog kaltinamieji R. V. ir M. B. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 8 p., R. B. – BK 284 str. 1 d., o jų kaltė įrodyta sekančiais įrodymais.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2007-03-27 apie 23.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, kuriose dalyvavo kaltinamieji A. V., M. ir R. B. iš vienos pusės ir iš kitos – R. Z., D. V. ir S. V.. Taip pat nustatyta, jog šių muštynių metu S. V. buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, nuo kurių jis ir mirė. Šią aplinkybę patvirtina teismo medicinos eksperto išvados, kuriose nurodyta, kad S. V. mirtis įvyko nuo kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, išsivysčius smegenų ir smegienų kamieno suspaudimui, vegetacinei komai. S. V. kūne buvo nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva momenų vidurinėje dalyje poodyje, kraujosruva pakaušio kairėje poodyje, kraujosruva kaklo kairėje, kairiame petyje, kraujosruva dešiniame petyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau 2 smūginių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį, 1 – į dešinį petį, 1 – į kaklo kairę pusę, 1 – kairį petį poveikyje. Medicinos specialisto išvadose konstatuota, jog S. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o paminėti sužalojimai jam padaryti kietais bukais daiktais, galimai mediniu kočėlu ar kitu daiktu ( t. 2., b.l. 59-62, t. 2., b.l. 65 ). Be to, teismo medicinos specialisto 2007-09-27 išvadoje pažymėta, kad S. V. kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje gavosi tiek nuo vieno smūgio į momenų vidurinę dalį, tiek į pakaušio kairę pusę atskirai paėmus, tiek ir nuo abiejų smūginių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį visumos. Šioje išvadoje nurodoma, kad nustatyti atskirai nuo kurio smūgio į galvos plaukuotąją dalį išsivystė kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu nėra galimybės. Medicinos specialistas pažymi, jog padaryti galvos sužalojimai griuviminei traumai nebudingi, nes šiuo atveju galvos odoje nebuvo nubrozdinimų, todėl duota išvada, kad sužalojimai padaryti tiesioginių ne mažiau dviejų smūginių kontaktų į galvos plaukuotąją dalį poveikyje ( t. 2., b.l. 68-69 ).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismo medicinos specialisto išvadas, kolegijos nuomone kaltinamiesiems R. V. ir M. B. pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas dėl S. V. nužudymo, nes teisiamajame posėdyje pasitvirtino, kad būtent jie sudavė smūgius į galvos sritį S. V., nuo kurių nukentėjusiajam išsivystė kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu bei įvyko mirtis. Teisiamajame posėdyje M. B. pripažino, kad muštynių metu jis sudavė kumščiu vieną smūgį S. V. į galvos sritį. Šią aplinkybę jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 4., b.l. 9-12 ).

R. B. taip pat patvirtino, jog M. sudavė S. vieną smūgį kumščiu į galvą iš nugaros.

Todėl remiantis medicinos specialisto išvada ir nurodytais M. ir R. B. parodymais yra pagrindas teigti, jog S. V. mirtis galėjo įvykti ir dėl vieno M. B. kumščiu suduoto smūgio į galvos sritį.

Tačiau byloje nustatyta, kad S. V. muštynių metu galvos sužalojimai buvo padaryti ne mažiau dviejų smūginių kontaktų poveikyje. Kaltinamasis R. V. teigia, jog jis apskritai nemušė S. V., o 4-5 smūgius turimu mediniu kočėlu per veidą ir nugarą sudavė tik R. Z.. Nepaisant to, kolegija daro išvadą, jog šis R. V. teiginys paneigiamas kitų muštynių dalyvių parodymais. Posėdyje kaltinamasis M. B. patvirtino, kad R. V. mušė mediniu kočėlu ne tik nukentėjusįjį R. Z., bet vieną kartą šiuo kočėlu trenkė S. V. į galvą. Kaltinamsis R. B. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad tuomet kai jis dar nesimušė, matė kaip R. V. muštynių metu mediniu kočėlu du kartus sudavė S. V. į pakaušio sritį, o M. B. sudavė S. kumščiu vieną smūgį į galvos sritį iš nugaros. Nukentėjusysis R. Z. posėdyje paaiškino, kad muštynių metu jam iš nugaros kočėlu sudavė į galvą, tačiau jis nematė kas tai padarė. Byloje neabejotinai nustatyta, kad medinį kočėlą turėjo ir jį naudojo tik kaltinamasis R. V. ir šios aplinkybės jis neneigia pats. Be to, tą aplinkybę, jog medinį kočėlą turėjo ir naudojo muštynių metu tik R. V. teisiamajame posėdyje patvirtino ne tik kaltinamieji, bet ir liudytojas D. V. bei liudytoja J. K.. Dėl šios priežasties yra pagrindas manyti, kad šiuo kočėlu kaltinamasis R. V. trenkė ir nukentėjusiajam R. Z.. Apklausta posėdyje liudytoja J. K. paaiškino, kad šiuo metu netiksliai prisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nes praėjo jau nemažai laiko. Tačiau J. K. patvirtino, jog yra tikra dėl to, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, kadangi buvo apklausta iš karto po įvykio. Todėl liudytoja patvirtina, jog yra sakiusi apie tai, kad R. V. trenkė S. V. su kočėlu. Be to, jau minėta, jog kaltinamasis R. V. teigia, kad jis su kočėlu sudavė tik nukentėjusiajam R. Z.. Tačiau liudytojos J. K. paaiškinimai tvirtina apie tai, jog R. V. su kočėlu sudavė ne tik R. Z., bet ir S. V., kadangi iš J. K. parodymų matyti, kad R. V. muštynių metu nesudavė nei vieno smūgio tik vienam vaikinui, tai yra D. V. ( tvirtina liudytojos J. K. parodymai, t. 2 b.l. 127-132 ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas., t. 2., b.l. 139-144 ). Reiškia iš liudytojos J. K. paaiškinimų seka, jog kaltinamasis R. V. mediniu kočėlu muštynių metu sudavė dviems asmenims, tai yra R. Z. ir S. V.. Todėl remiantis kaltinamųjų M. ir R. B. parodymais, liudytojos J. K. paaiškinimais ir aukščiau minėtais bylos rašytiniais įrodymais kolegija daro išvadą, kad 2007-03-27 įvykusio konflikto metu kaltinamasis R. V. vis dėlto mažiausiai vieną kartą sudavė S. V. mediniu kočėlu į galvos sritį, dėl ko įvyko nukentėjusiojo mirtis nuo kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje. Jau minėta, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog S. V. mirties priežastimi buvo dviejų smūgių sudavimas į jo galvos plaukuotąją dalį, tačiau kraujo susikaupimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje galėjo gautis ir nuo vieno smūgio, suduoto kaltinamojo R. V. mediniu kočėlu nukentėjusiajam į galvą. Todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p.už S. V. nužudymą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų M. B. ir R. V. nusikalstamų veiksmų ( smūgių sudavimo į galvos sritį, tai yra į gyvybiškai svarbų organą, kumščiu ir medine lazda ) ir atsiradusių padarinių ( nukentėjusiojo mirties ) yra tiesioginis ryšys, ką patvirtina teismo medicinos specialisto jau minėtos išvados. Kolegijos nuomone šiuo atveju galima pripažinti, jog nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, nes abu kaltininkai suprato, kad savo nusikalstamais veiksmais, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbų organą – galvą - kėsinasi į S. V. gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Suduodami nukentėjusiajam smūgius į galvą, M. B. ir R. V. buvo abejingi galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui ir veikė neapibrėžta tyčia, todėl jų veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas. Kaltinamieji tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam suduodami jam smūgius į galvą ir dėl šios priežasties yra nužudymo vykdytojai, o šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Teismo manymu kaltinamųjų R. V. ir M. B. padarytas S. V. nužudymas pagrįstai kvalifikuotas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ( dėl chuliganiškų paskatų ).

Byloje nustatyta, kad 2007-03-27 apie 23.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, iš pradžių tarp kaltinamųjų R. V. ir M. B. iš vienos pusės ir R. Z., D. bei S. V. – iš kitos pusės, įvyko žodinis konfliktas, po kurio M. B. pasikvietė savo brolį R. B.. Šiam atėjus į įvykio vietą, kaltinamasis R. B. pradėjo aiškintis konflikto priežasties su S. V.. Tuomet visi ginčijosi, keikėsi, o R. B. sudavė S. V. į žandikaulį, dėl ko kilo muštynės. Tai seka iš kaltinamųjų Roberto ir M. B. parodymų, nukentėjusiojo R. Z. ir liudytojos J. K. paaiškinimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog po žodinio konflikto būtent kaltinamųjų M. bei R. B. iniciatyva kilo muštynės, kurių metu buvo naudojama medine lazda ir peilis bei suduoti smūgiai į galvos sritį S. V.. Konflikto metu viešoje vietoje buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, vyko muštynės ir tuo būdu visi kaltinamieji savo tokiais įžūliais veiksmais parodė aiškų žmogaus ir visuomenės elementarių moralės bei elgesio normų negerbimą, o jų elgesys pripažintinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekimu pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius. Galima teigti, jog kaltinamieji be jokio pagrindo sukėlė muštynes, nepaisnat to, kad kilusį žodinį konfliktą buvo galimybė išspręsti taikiai, net nekviečiant į įvykio vietą kaltinamojo R. B.. Būtent šiam kaltinamajam atėjus ir prasidėjo muštynės, kuriose dalyvavo visi kaltinamieji. Todėl R. V. ir M. B. pagrįstai inkriminuotas nužudymas dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimas ( BK 284 str. 1 d. ), o R. B. – viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamieji R. V. ir M. B. vienu metu dėl chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, be to, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, aiškiai tai suvokdami, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų yra pakankamas pagrindas teigti, jog kaltinamieji viešosios tvarkos pažeidimą padarė bendrininkų grupėje.

Tiriant R. V. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas. Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas (BK 129 str. 2 d. 8 p.) priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, kitos jo padarytos nusikalstamos veikos yra: apysunki ( BK 178 str. 2 d. ) ir nesunki ( BK 284 str. 1 d. ). R. V. nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 83-107). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į jo asmenybę neigiamai charakterizuojančią medžiagą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - labai sunkus tyčinis nusikaltimas – nužudymas, R. V. tiesioginį dalyvavimą darant nusikaltimus bei jiems padaryti panaudotus įrankius – medinę lazdą ir peilį. Tačiau skirdamas bausmę teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jis anksčiau neteistas ir padarė nusikalstamas veikas būdamas nepilnametis ( BK 81 str. 1 d. ). Dėl nurodytų priežasčių bei atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalies reikalavimus teismo nuomone kaltinamajam R. V. skirtinos bausmės dydis turi atitikti sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Tiriant R. B. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas. Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.). R. B. nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai, baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 166-169). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kolegijos nuomone R. B. turi būti paskirta BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kadangi jis charakterizuojamas neigiamai, nedirba, nesimoko ir baustas administracine tvarka. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytas nesunkus nusikaltimas, o jis teisiamas pirmą kartą ir yra jauno amžiaus, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

Tiriant M. B. asmenybę nustatyta, kad jis buvo teistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas nusikaltimas (BK 129 str. 2 d. 8 p.) priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, taip pat jis padarė ir nesunkų nusikaltimą, tačiau nusikaltimų padarymo metu M. B. buvo nepilnametis. M. B. nedirba, nesimoko, charakterizuojamas neigiamai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Skiriant sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - labai sunkus nusikaltimas, neigiamai jį charakterizuojančią medžiagą. Tačiau skirdamas bausmę, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog M. B. yra nepilnametis. Dėl nurodytų priežasčių bei vadovaujantis BK 91 str. 3 d. nuostatomis kolegijos manymu kaltinamajam M. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti mažesnis nei sankcijose nustatytas jų vidurkis.

Be to, skirdamas laisvės atėmimo bausmę R. V. bei M. B. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. teismas šios bausmės minimumą skaičiuoja nuo penkerių metų, nes nužudymą jie padarė 2007-03-27 ir po to taiko BK 91 str. 3 d. nuostatas.

Nukentėjusioji J. V. pareiškė civilinį ieškinį 5 000 Lt turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais: A. G. IĮ ir B. T. sąskaitomis- faktūromis. Nukentėjusioji nurodo, jog 5 000 litų turtinę žalą patyrė dėl nužudytojo sūnaus S. laidotuvių. Teismo manymu tokio dydžio turėtos laidotuvių išlaidos yra visiškai realios ir nėra pagrindo manyti, jog jos yra padidintos. Šią turtinę žalą nukentėjusiajai savo nusikalstamais veiksmais padarė kaltinamieji R. V. ir M. B., todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249, 6.253 str. str. padaryta turtinė žala turi būti priteista. Jau minėta, jog M. B. yra nepilnametis. Todėl vadovaujantis LR CK 6.276 str. jei jis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti kaltinamojo motina. Kaltinamajam R. V. šiuo metu jau yra aštuoniolika metų, todėl jis turi pareigą asmeniškai atsakyti už padarytą žalą.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Nukentėjusiajai J. V. neturtinė žala priteistina visiškai, nes R. V. ir M. B. savo nusikalstamais veiksmais atėmė gyvybę jos sūnui, kas be abejonės sukėlė nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – nukentėjusiosios sūnaus mirtį ir tuo jai padaryta ypatinga žala. Atsižvelgiant į itin sunkias nužudymo pasekmes, kolegijos nuomone pareikštas 150 000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir negali būti pripažintas per dideliu, nepaisant to, kad šią nusikalstamą veiką padarė nepilnamečiai kaltinamieji.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 ir 6.283 str. str., kadangi dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo sužalota nukentėjusiųjų R. Z. ir S. V. sveikata, jie buvo gydomi VšĮ Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, o jų gydymo išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi regreso teisę į žalos atlyginimą, priteisiant jį iš atsakingo uš sveikatos sužalojimą asmens.

Daiktiniai įrodymai byloje – kočėlas, R. V. striukė, R. B. striukė, M. B. striukė, R. V., R. B., D. V., R. Z., M. B., J. K., S. V. lyginamieji pavyzdžiai – turi būti sunaikinti, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti naudojami (LR BPK 94 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str. str., 307-308 str. str., 313 str. teismas

NUSPRENDĖ:

R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK: 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 129 str. 2 d. 8 p. – ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems metams, 284 str. 1 d. – ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti R. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. V. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus bei į bausmės laiką jam įskaityti dvi laikino sulaikymo dienas – 2007-04-02 – 2007-04-04.

Kardomąją priemonę R. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą R. B. atidėti dviems metams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK: 129 str. 2 d. 8 p. – ir nuteisti laisvės atėmimu penkeriems metams, 284 str. 1 d. – ir nuteisti laisvės atėmimu dečimčiai mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti M. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos nuosprendžiui įsiteisėjus bei į bausmės laiką jam įskaityti vieną laikino sulaikymo dieną – 2007-04-02.

Kardomąją priemonę M. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Patenkinti nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš R. V. ir M. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti - iš nepilnamečio nuteistojo M. B. įstatyminės atstovės M. B. nukentėjusios J. V. naudai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) turtinei ir 150 000 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius ir jos naudai priteisti solidariai iš R. V. ir M. B., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti – iš nepilnamečio nuteistojo M. B. įstatyminės atstovės M. B. 61, 80 Lt (šešiasdešimt vieną litą, 80 cnt) R. Z. bei 6 982, 70 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniadešimt du litus, 70 cnt.) S. V. gydymosi išlaidų..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus baudžiamojoje byloje – medinį kočėlą, R. V. striukę, R. B. striukę, M. B. striukę, R. V., R. B., D. V., R. Z., M. B., J. K., S. V. lyginamuosius pavyzdžius – pagal 2007-12-21 kvitą B Nr. 028789, esančius Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti paduodamas apeliacinis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.