- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1301-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00643-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atstovo advokato padėjėjo R. R. skundą dėl notarės D. A. veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. prašo pripažinti negaliojančiu Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A. 2017-02-09 nutarimą Nr. 17 ir įpareigoti notarę užvesti mirusiosios D. M. V. turto paveldėjimo bylą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjo motina D. M. V. 2009-01-23 sudarė testamentą, kuriuo visą Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą paliko savo sūnui – pareiškėjui. 2016-02-12 testatorė mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjas 2016-05-09 įgaliojo advokatą R. R. ir advokato padėjėją R. R. atlikti visus reikalingus veiksmus, siekdamas realizuoti savo teises į velionės palikimo priėmimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo atstovas 2016-05-12 registruotu laišku išsiuntė notarei prašymą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat išsiuntė įvairius priedus, o dokumentų kopijas notarei pateikė ir elektroniniu paštu. 2017-02-09 notarė priėmė nutarimą, kuriuo atsakė užvesti paveldėjimo bylą. Notarė atsisakymą motyvavo tuo, kad pareiškėjo atstovas neatvyko į notarės biurą per įstatymo nustatytą terminą bei nepateikė reikiamų dokumentų, tarp jų ir notariškai patvirtinto pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas teigia, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimas nėra notariniai veiksmai, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo neprivalo būti notaro patvirtintas, gali būti pateikiamas notarui paštu bei pristatytas ne tik asmeniškai, bet ir įgaliojus kitą asmenį paprastos formos įgaliojimu. Pareiškėjo teigimu, pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra vienašalis sandoris, kuriam teisės aktai nenustato privalomos notarinės formos reikalavimo. Pareiškėjo tvirtinimu, jis nepraleido ir 3 mėnesių termino kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi palikėja mirė 2016-02-12, o pareiškėjas pateikė notarei pareiškimą 2016-05-12. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimas nėra notarinis veiksmas, tai yra organizacinio-tvarkomojo pobūdžio veiksmas, todėl galėjo būti atliekamas nebūtinai atvykus pas notarę į biurą, pareiškėjas išsiuntė dokumentus notarei paštu. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė visus reikiamus dokumentus notarei laiku. Pareiškėjo manymu, notarės reikalavimas su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pateikti visus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, yra perteklinis ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė D. A. su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 73-75) nurodė, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas R. R. nepateikė jai tinkamo juridinio pagrindo atstovauti testamentinį įpėdinį. Nurodė, kad turi būti pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas vesti paveldėjimo bylą arba atstovavimo sutartis. Be to, pareiškėjo atstovas praleido 3 mėnesių terminą, kreiptis į notarą palikimui priimti. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas pirmą kartą į notarės biurą atvyko 2016 m. rugsėjo mėnesį. Kadangi pareiškėjo atstovas pas notarę atvyko praleidęs terminą paveldėjimo bylai užvesti, neturėdamas visų reikiamų dokumentų, todėl jam buvo suteikta konsultacija. Pareiškėjo atstovas 2016-05-12, t. y. paskutinę palikimo priėmimo termino dieną, suspėjo išsiųsti notarei el. paštu padrikus dokumentus, kurie neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų ir dokumentų padavimo procedūros (testamentas neišverstas į lietuvių kalbą, nebuvo apostilės ir t. t.). Todėl, 2016-05-16 pareiškėjo atstovui el. paštu buvo atsakyta, kokie dokumentai yra reikalingi. Pareiškėjo atstovo registruotu laišku siųstų dokumentų notarė negavo. Be to, norint atlikti notarinį veiksmą, privaloma atvykti į notaro biurą, nes elektroninėje erdvėje nėra galimybės nustatyti asmenybės tapatumo. Notarės tvirtinimu, notaras, kuriam pateikiamas notariškai nepatvirtintas įgaliojimas vesti paveldėjimo bylą, negali įsitikinti dokumento autentiškumu, kadangi jį sudarant nebuvo nustatyta įgaliojime pasirašančio asmens tapatybė ir patvirtinta, kad jis įgaliojimą sudarė laisva valia. Išimtis, kai paveldėjimo bylai vesti neprivalo būti pateikiamas notaro patvirtintas įgaliojimas, tai atstovavimo sutartis su advokatu. Be to, notarė pažymėjo, kad paveldėjimo byloje būtų buvęs tvarkomas nekilnojamasis turtas, kuriam tvarkyti yra privaloma įgaliojimo notarinė forma.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad advokato R. R. padėjėjas R. R. 2016-05-12 notarei D. A. elektroniniu paštu pateikė prašymą užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 11-12) pareiškėjui R. V., kuris yra D. M. V., mirusios 2016-02-12 (b. l. 55), turto, esančio Lietuvos Respublikoje testamentinis įpėdinis (b. l. 48-52). Kartu su prašymu pateikė notarei R. V. 2016-05-09 pasirašytą įgaliojimą, kuriuo R. V. įgaliojo advokatą R. R. ir/ar advokato padėjėją R. R. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus (b. l. 13-14). Taip pat su prašymu elektroniniu paštu (b. l. 60) pateikė notarei mirusiosios D. M. V. paso kopiją (b. l. 15), mirties liudijimo anglų kalba kopiją (b. l. 16), medicininio mirties liudijimo vertimo į lietuvių kalbą kopiją (b. l. 17-18), testamento kopiją (b. l. 19-24), kitus dokumentus.
Notarė D. A. 2017-02-09 priėmė nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. 17 (toliau – Nutarimas) (b. l. 69-70), kuriuo pareiškėjo atstovo prašymo netenkino ir atsisakė užvesti mirusiosios D. M. V. paveldėjimo bylą. Nutarime nurodomi tokie pagrindiniai atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai: pareiškėjo atstovas nepateikė notaro patvirtinto įgaliojimo vesti paveldėjimo bylą arba atstovavimo sutarties; pareiškėjo atstovas el. paštu pateikė dokumentus, kurie neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų ir dokumentų padavimo procedūros, nes norint atlikti notarinį veiksmą, privaloma atvykti į notaro biurą; be to, pareiškėjo atstovas praleido 3 mėnesių terminą kreiptis pas notarą palikimui priimti.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo formos, dokumentų pateikimo notarui būdo bei termino palikimui priimti skaičiavimo. Pareiškėjas teigia, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo bylos užvedimas nėra notariniai veiksmai, todėl pareiškimas dėl palikimo priėmimo neprivalo būti notaro patvirtintas, gali būti pateikiamas notarui paštu bei pristatytas ne tik asmeniškai, bet ir įgaliojus kitą asmenį paprastos formos įgaliojimu.
Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas šiame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi su pareiškimu į notarą, pateikiant įpėdinio atstovo prašymą užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Palikimo priėmimas yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą (CK 5.50 str.). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis įpėdinio sandoris) (CK 1.63 str. 3 d.), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą. Sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuris turi visus būdingus sandorio požymius, t. y. teisėta asmens vidinės valios išorinė išraiška, siekiant tam tikro teisinio rezultato. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas įgyti nuosavybės teisę į palikimą. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad apie asmens valią priimti palikimą turi būti pranešta konkrečiam notarui – paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet nenustatyta šio sandorio notarinės formos reikalavimo. Turto paveldėjimas yra palikimo priėmimas ir priimto palikimo įforminimas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ir kt.). Įpėdinio palikimo priėmimas atliekamas ne notariniu veiksmu, o įpėdinio vienašaliu sandoriu, kuriam įstatymo nenustatyta privaloma notarinė forma. Tokio pareiškimo pateikimas palikimo atsiradimo vietos notarui ir jo priėmimas į paveldėjimo bylą yra notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą, veiksmas, bet ne notarinis veiksmas. Tai – organizacinis-tvarkomasis veiksmas, t. y. faktinio, o ne teisinio pobūdžio veiksmas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad įstatymas nenustato pareiškimo dėl palikimo priėmimo privalomos notarinės formos. Tačiau teismas konstatuoja, kad notarė pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atstovo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kadangi atstovo pateiktuose dokumentuose nėra išreikšta įpėdinio R. V. valia priimti palikimą. Ištyrus pareiškėjo atstovo pateikto įgaliojimo turinį (b. l. 13-14), nustatyta, kad pareiškėjas suteikė atstovui atlikti įvairius procesinius ir procedūrinius veiksmus. Įgaliojime nėra suteikta teisė pareiškėjo vardu įgyti subjektinę, materialinę paveldėjimo teisę – priimti palikimą pareiškėjo vardu. Toks įgaliojimas yra bendro pobūdžio, organizacinis, nesuteikiantis teisės priimti materialines teises ir pareigas atstovaujamojo vardu. Taigi toks įgaliojimas ir jo pagrindu pateiktas atstovo prašymas notarei, negali būti vertinamas kaip tinkama įpėdinio valios išraiškos forma. Teismo vertinimu, toks įgaliojimas galėtų tik suteikti teisę atstovui perduoti įpėdinio vienašalį paprastos rašytinės formos sandorį, pasirašytą paties įpėdinio (pareiškimą dėl palikimo priėmimo) notarui. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas notarei nepateikė įpėdinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos. Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas nepateiktas ir teismui. Pažymėtina, kad įgaliojime advokatui pareiškėjo gimimo data nurodyta 1952-11-01, atstovavimo sutartyje su advokatu ir skunde teismui -1950-11-01. Todėl teismas sutinka su notarės argumentais, kad ji gavusi atstovo pareiškimą, negalėjo įsitikinti įpėdinio tapatybe ir jo valia. Nagrinėjamu atveju, įpėdinio valia notarei nebuvo išreikšta, be to, nesudaryta galimybė notarei patikrinti įpėdinio tapatybę, taigi nebuvo pagrindo ir paveldėjimo bylos užvedimui. Vien dėl šių aplinkybių skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kad pareiškimas turi būti pateiktas notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, nereiškia, kad pareiškimą paduodantis įpėdinis asmeniškai turi atvykti pas notarą ir padaryti tokį pareiškimą (čia pat jį surašyti ir pasirašyti). Įpėdinis šį sandorį gali sudaryti paprasta rašytine forma ir asmeniškai pateikti notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, taip pat jis gali pasinaudoti teise sudaryti šį sandorį per atstovą, tačiau įpėdinio laisva valia turi būti aiškiai išreikšta. Notaras tvirtina asmenų neginčijamas subjektines teises ir faktus (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Byloje neįrodyta, kad buvo išreikšta vienašališka įpėdinio valia priimti palikimą kaip neginčijamas faktas – nebuvo paties vienašalio sandorio. Tuo tarpu pareiškimo nunešimas, perdavimas ar išsiuntimas, kitoks jo fizinis pristatymas palikimo atsiradimo vietos notarui yra faktinis veiksmas, kurio atlikimui notarinės formos įgaliojimas nėra būtinas. Byloje neįrodytas ir faktas, kad notarei buvo pateikti dokumentų originalai ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos. Pareiškėjo atstovas pateikė registruotos pašto siuntos kvitą apie siuntos išsiuntimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad siunta notarei buvo įteikta.
Teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys įrodymai, šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais ar neatliktais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,
nutaria:
skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.