Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja K. O. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento 2024-05-15 sprendimą Nr.24S122435.

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri 2023-09-30 susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu J. O. . Lietuvos Respublika pareiškėjai išdavė Šengeno vizą, kurios galiojimo laikas nuo 2024-01-24 iki 2024-05-11, pagal kurią pareiškėja atvyko pas savo sutuoktinį į Lietuvos Respubliką, vizoje buvo nustatytas 45 dienų buvimo laikotarpis.

Artėjant minėtos vizos termino pabaigai, pareiškėja 2024-04-28 autobusu išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvos pasieniečiams atlikus pareiškėjos dokumentų patikrinimą, jai buvo paaiškinta, jog pareiškėja nuo 2024-03-12 Šengeno erdvėje buvo neteisėtai, nes prabuvo Lietuvos Respublikoje ilgiau nei vizoje nustatytas laikotarpis. Pareiškėjai Kybartų pasienio užkardos nutarimu buvo paskirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 538 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėja tą pačią dieną (2024-04-28) išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje ji yra iki šiol.

Mano, kad Migracijos departamento sprendimas yra priimtas, neįvertinus reikšmingų individualių pareiškėjos aplinkybių ir yra formalus bei nemotyvuotas, t. y. neatitinkantis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, taikytinų administraciniams sprendimams.

Nurodo, kad pareiškėja nėra teisininkė ir ji sąžiningai buvo įsitikinusi, jog gali teisėtai būti Šengeno erdvėje iki išduotos vizos galiojimo laiko pabaigos, t. y. iki 2024-05-11. Tuo tarpu pasienio kontrolės punkte jai paaiškinus, kad pareiškėja pažeidė UTPĮ nuostatas, pastaroji suprato savo klaidą, ją pripažino ir dėl to jai buvo paskirta minimali administracinė nuobauda, t. y. įspėjimas.

Būnant Lietuvos Respublikoje pareiškėja dėl galvos svaigimo prarado sąmonę, jai buvo kviečiama greitoji pagalba ir po atliktų medicinos tyrimų pareiškėjai buvo diagnozuota kiaušidės cista bei jai iki 2024-08-20 yra išrašytas siuntimas operacijai. Visos šios aplinkybės ir planuojama operacija neabejotinai sukėlė papildomą stresą pareiškėjai, dėl kurio pastaroji neatkreipė dėmesio į savo besibaigiantį buvimo pagal išduotą vizą laikotarpį Lietuvoje ir pareiškėja toliau buvo įsitikinusi, kad gali būti Lietuvoje iki Šengeno vizoje nurodytos jos galiojimo pabaigos.

Pabrėžia, kad ir UTPĮ 71 straipsnyje yra įtvirtinta humanitarinės priežasties sąvoka, t. y. liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - MD įsakymas) 22 punktas numato tokius kriterijus, vadovaujantis kuriais užsieniečiui neuždraudžiama atvykti jeigu: jis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 30 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos, dėl neatsargumo ar nepakankamo rūpestingumo, nėra Tvarkos 19.4 papunktyje nurodytų aplinkybių, jam buvo paskirta administracinė nuobauda už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ar išvykimo iš jos tvarkos pažeidimą ir jis ją įvykdė; užsienietis pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad laiku neišvyko iš Lietuvos Respublikos dėl ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, taip pat dėl asmeninės priežasties, kurios jis negalėjo paveikti, ar dėl nenugalimos jėgos (force majeure).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad atsakovas priėmė sprendimą neįvertindamas aukščiau nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos ligos bei neatsargumo, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.

UTPĮ 128 straipsnis, reglamentuojantis aplinkybes, kuriomis privalu vadovautis įpareigojant užsienio valstybės pilietį išvykti iš Lietuvos Respublikos, numato, jog privaloma įvertinti tokio asmens šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Taip pat Migracijos departamento Įsakymo 19 straipsnis numato tokius kriterijus, kurie privalo būti įvertinti uždraudžiant užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką: užsieniečio neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse trukmę ir priežastį; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; užsieniečiui pritaikytas administracinio poveikio priemones ir jų įvykdymą; ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo įpareigoti išvykti ar grąžinti priėmimo dienos užsienietis jau buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas, užsienietis buvo neįleistas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko, ar buvo atsisakyta išduoti užsieniečiui vizą ar ji buvo panaikinta.

Šiuo atveju, pareiškėja: nežymiai (18 dienų) viršijo atsakovo įsakymo 22.1 punkte numatytą 30 dienų neteisėto buvimo Lietuvoje terminą. Yra susituokusi su Lietuvoje gyvenančiu LR piliečiu, t. y. turi itin artimus šeiminius ir socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėja susituokė tik praėjusių metų rudenį, dėl ko dar nesuspėjo gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip tai numato UTPĮ nuostatos. Vienintelė administracinė nuobauda, kuri buvo paskirta pareiškėjai Lietuvoje, yra įspėjimas už aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja niekada anksčiau nėra pažeidusi teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje taisyklių.

Atkreipia dėmesį, kad minėto atsakovo įsakymo 20 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 1 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Nuodo, kad turinti artimus šeiminius santykius Lietuvos Respublikoje pareiškėja neteisėtai Lietuvos Respublikoje prabuvo 48 dienas, t. y. ženkliai mažiau nei 90 dienų, tačiau pagal nustatytą teisinį reguliavimą jos teisinė padėtis (uždraudimas atvykti vienerių metų laikotarpiui) yra identiška asmens, kuris neturi jokių šeiminių ryšių Lietuvoje. Uždraudimas atvykti vienerių metų laikotarpiui pareiškėjai į Lietuvos Respubliką neigiamai paveiks ne tik ją, bet ir jos Lietuvoje likusį sutuoktinį, apribos galimybes pareiškėjai atlikti pateiktame medicinos įstaigos siuntime numatytą operaciją, apsunkins pareiškėjai galimybes kuo greičiau atitikti teisės aktuose numatytus natūralizacijos Lietuvos Respublikoje kriterijus bei gyventi visavertį šeimyninį gyvenimą, uždraudimas atvykti pareiškėjai negali būti laikomas protingu ir proporcingu atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas faktinės aplinkybes.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (su pareiškėjos skundu nesutinka, paršo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjai buvo išduota Lietuvos Respublikos vienkartinė Šengeno viza Nr. 004389210, galiojanti nuo 2024-01-26 iki 2024-05-11, buvimo laikas - 45 dienos. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko 2024-01-27, nuo 2024-03-12 Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje ji randasi neteisėtai, kadangi viršijo vizoje nurodytą buvimo dienų skaičių (viršijo 48 dienas).

2024-04-28 Valstybės sienų apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos priėmė sprendimą Nr. 24S110286 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 125 str. 1 d. 6 p., pareiškėja buvo įpareigota savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini). nedelsiant nuo sprendimo įteikimo dienos. 2024-04-28 pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Įstatymo 124 straipsnio 1 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos ar leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Įstatymo 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymų reikalavimų, 2024-05-15 priėmė sprendimą Nr. 24S122435 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau - SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus) (toliau - ginčijamas sprendimas).

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Pareiškėjos skunde nurodomos sveikatos būklės aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamu atveju ir jos nepateisino to fakto, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo reikalavimų (124 str.). Tuo tarpu pareiškėjos skunde nurodomas Įstatymo 2 str. 7 (1) p. nėra susijęs su nagrinėjamu atveju. Įstatymas numato, kad užsieniečiams dėl humanitarinių priežasčių gali būti išduotas leidimas gyventi, nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl Šengeno vizos, su tikslu Šeimos ar draugų lankymas. Pareiškėja į Migracijos departamentą, dėl dokumento patvirtinančio jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, išdavimo humanitariniu pagrindu nesikreipė. Be to, pareiškėjos su skundu pateiktuose sveikatos išrašuose yra nurodyta tik jos sveikatos anamnezė, o specialios sveikatos priežiūros ar gydymo, kuris galėtų vykti tik Lietuvos Respublikoje - nenustatyta. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos skundo teiginius, kad ginčijamas sprendimas apribos galimybes pareiškėjai atlikti medicinos įstaigos siuntime numatytą operaciją, tokie pareiškėjos teiginiai vertintini kaip deklaratyvus nesutikimas su ginčijamu sprendimu.

Priešingai nei teigia pareiškėja skunde, Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo nuostatas. Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis J. O., gim. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 21 p., pagal kurį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 str. 1 d. 3, 4, 5 ar 6 p. nustatytu pagrindu, nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis, pareiškėjai nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde teikia klaidingą informaciją apie savo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienų skaičių. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo nuo 2024-01-27 iki 2024-04-28, t. y. pareiškėja viršijo Šengeno vizoje nurodytą buvimo dienų skaičių 48 dienomis, o ne kaip skunde teigia, 18 dienomis, toks laiko tarpas nėra laikytinas nežymiu.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašydami jį patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Byloje apklaustas liudytoju pareiškėjos sutuoktinis J. O. paaiškino, kad pareiškėja Lietuvoje buvo apie 3 mėnesius, ji tvarkė dokumentus leidimui laikinai gyventi, pervežė savo daiktus, ketino gyventi Lietuvoje kartu su J. O., dėl nežinojimo praleido vizoje nurodytą terminą būti Lietuvoje. Liudytojas paaiškino, kad pareiškėja turėjo sveikatos problemų, nutraukė mokslus Rusijoje, ketino apsigyventi su juo , kurti šeimą. Dėl atsakovo Sprendimo jų šeima priversta gyventi atskirai.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024-05-15 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduota vienkartinė Šengeno viza Nr.004389210, galiojanti nuo 2024-01-26 iki 2024-05-11, buvimo laikas – 45 dienos. Pareiškėja atvyko į Lietuvos Respubliką 2024-01-27, o nuo 2024-03-12 ji Šengeno erdvėje yra neteisėtai. 2024-04-28 VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardoje buvo patikrinta pareiškėja, išvykstanti iš Lietuvos Respublikos, turinti (duomenys neskelbtini) pilietės pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2028-11-24. Pareiškėja nuo 2024-03-12 (48 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, viršijo vizoje nurodytą buvimo dienų skaičių. Vadovaujantis LR ANK 538 str. buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo paskirta nuobauda – įspėjimas. 2024-04-28 VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos sprendimu grąžinti į užsienio valstybę Nr.24S110286, vadovaujantis UTPĮ 125 str. 1 d. 6 p., pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) nedelsiant nuo sprendimo įteikimo dienos. 2024-04-28 pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šią informaciją atsakovas gavo 2024-04-30. Pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinė viza, duomenų apie pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. 2023-09-0 pareiškėja susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu J. O. , gyv. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas 2024-05-15 sprendimu Nr.24S122435, vadovaujantis UTPĮ 133 str. 1 dalimi; SIS reglamento 24 str. 1 dalies a p. ir 2 dalies c p., NAS taisyklių 15 p. bei Kriterijų vertinimo tvarkos 21 p. nusprendė : uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių ( 1 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių ( 1 metus).

Įstatymo 133 str. 1 dalį, užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsakovas tinkamai įvertino UTPĮ 133 str. 1 d. įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį ( 5 metai), asmens neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką (48 d.), vertino pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiu jos sutuoktiniu, vadovavosi Kriterijų vertinimo tvarkos 21 p., pagal kurį , šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui , kuris buvo grąžintas UTPĮ 125 str. 1 d. 3, 4, 5 ar 6p. nustatytu pagrindu, nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis ir pagrįstai bei teisėtai nustatė 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Pagal NAS taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindu. SIS reglamento 24 str. 2 d. c p. nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 str. 1 d. a p. , susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimą joje. Laikytina, kad atsakovas tinkamai įvertino, jog pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad ji buvo grąžinta į užsienio valstybę, nes nesilaikė teisės akrų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką, reikalavimų ir tai, kad ji ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos erdvėje ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno IS, jos duomenys , vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno IS.

Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.