Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1599-1123/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-21
Bylos Nr.
eII-1599-1123/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Pažeidėjas
M. Z.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-1599-1123/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30930-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 9.19; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. Z. ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.p. (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-11039-2025 (ROIK: 25286958282) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-11039-2025 (ROIK: 25286958282) M. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad 2025 m. spalio 3 d. nustatyta, kad M. Z., būdamas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2025 m. birželio 16 d. Tuo, vadovas M. Z., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl minėto administracinio nusižengimo M. Z. buvo paskirta 295 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas M. Z. ( toliau – ir pareiškėjas) skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra pareiškėjas, deklaraciją pateikė. Su skundu pateikė Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – EDS) informaciją, kurioje matyti, kad metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2024 metus pateikta 2025m. spalio 23 d. Skunde nurodyta, jog Bendrovė faktiškai nevykdė veiklos ir už ataskaitinį laikotarpį nebuvo gauta pajamų, nebuvo vykdoma ūkinė veikla, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti griežtą atsakomybę. Nurodyta, jog Bendrovės veikla buvo sustabdyta, apie ką tinkamai buvo informuota ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybei žala nepadaryta, o pareiškėjo elgesys neatspindi piktybiškumo ar vengimo vykdyti mokestines prievoles. Pasak pareiškėjo Institucija neįvertino aplinkybės, jog asmuo bendradarbiavo, pašalino pažeidimą, padarinių nebuvimą. Pareiškėjo nuomone, 295 eurų bauda yra perteklinė ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, prašydama skundo netenkinti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių. Atsiliepime nurodyta tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. MAĮ 73 straipsni 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Atsiliepime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) laikinai nevykdo veiklos nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d., taip pat bendrovė laikinai atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d., todėl šis atleidimas nėra taikomas ankstesniems mokestiniams laikotarpiams, tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini)vis tiek privalo pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2024 m. laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas bei už jo padarymą skirta vidutinio dydžio piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga, todėl su Pareiškėjo prašymu švelninti paskirtą nuobaudą, Atsakovas negali sutikti.

Motyvuojamoji dalis

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą Apie teismo posėdžio datą ir laiką proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Pareiškėjas prašė išnagrinėti skundą rašytinio proceso tvarka, Institucijos atstovas atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, kad neprieštarauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Dėl išdėstytų aplinkybių, byla išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog M. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pagal šios teisės normos nuostatas atsakomybė be kita ko kyla už deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis numato, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis, o 77 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.

Remiantis minėtų teisės aktų reikalavimais, (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą iki 2025 m. birželio 16 d. (birželio 15 d. buvo nedarbo diena, todėl termino paskutinė diena persikėlė į pirmąją darbo dieną po jos) apskaičiuoti ir deklaruoti įmonės pelno mokesčius už 2024 metus, pateikdama mokesčių administratoriui metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204).

Pareiškėjas, visų pirma, nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu todėl, kad (duomenys neskelbtini), kurios vadovas jis yra, deklaraciją pateikė, bei nurodo, kad valstybei jokia žala nepadaryta. Teismas nesutikdamas su šiais pareiškėjo argumentai, nurodo, jog ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien pavėluotas deklaracijos pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.

Pareiškėjas, kaip šalinančią jo atsakomybę aplinkybę nurodė tai, kad (duomenys neskelbtini) už ataskaitinį laikotarpį nebuvo gavusi pajamų, nebuvo vykdoma veikla, apie ką buvo informuota ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš kartu su skundu pateikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimo matyti, jog šiuo sprendimu nuspręsta nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d. Bendrovę laikinai atleisti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija apie tai, kad toks sprendimas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) laikinai atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2031 m. gruodžio 31 d., todėl privalėjo pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2024 m. laikotarpį teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog VMI neįvertino jo atsakomybę lengvinančių, ANK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų, aplinkybių, tai, kad jis bendradarbiavo, pašalino pažeidimą, neįvertino padarinių nebuvimo. Sutiktina su Institucijos pozicija, jog pareiškėjas iki administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo nepateikė jokių paaiškinimų, todėl Institucija, paskirdama nuobaudą, tinkamai įvertino, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino tai, kad pareiškėjas baustas pagal ANK 187 straipsnį ne vieną kartą, tai yra tinkamai nustatė, jog egzistuoja atsakomybę sunkinanti aplinkybė , t. y. tame pačiame kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais baudos dydžio parinkimo kriterijais, paskyrė vidutinio dydžio piniginę nuobaudą. Teismo vertinimu, skirdamas šios rūšies ir dydžio nuobaudą, VMI pareigūnas ANK 34 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos taisyklių nepažeidė ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo M. Z. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-11039-2025 (ROIK: 25286958282) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė