- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-03
- Bylos Nr.
- II-413-0580/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pažeidėjas
- A. Š.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š. prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007-12-17 nutarimą Nr. F027300, kuriuo jam paskirta 1500 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėnesių, pakeičiant teisės vairuoti atėmimą į piniginę baudą.
Minėtu nutarimu A. Š. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007-12-01, Vilniuje, Gariūnų g., įvažiavime į kelią A1, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis).
A. Š. pažeidimo padarymo fakto neginčijo. Skunde paaiškino, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, o administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir parenkant administracinės nuobaudos rūšį nebuvo atsižvelgta į ATPK 20, 30, 284 bei 30¹ straipsnių nuostatas, suteikiančias teisę bylą nagrinėjančiam pareigūnui paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Nurodė, kad vairuoja jau 11 metų ir per tą laiką nėra baustas už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jau buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Praradęs darbą, neteko pragyvenimo šaltinio. Kartu su žmona augina mažametį vaiką ir žmonos pajamų nepakanka pragyvenimui. Vairavimo teisės būtinos važiuoti pas tėvus ir močiutę, gyvenančius Kauno rajone, nes jiems reikalinga pagalba dėl sveikatos būklės. Todėl dėl paskirtos nuobaudos neigiamas pasekmes patiria ir šeimos nariai. Dėl padaryto teisės pažeidimo gailisi ir pažadėjo daugiau jų nedaryti.
Teismo posėdyje A. Š. skundą palaikė remdamasis jame išdėstytais motyvais.
Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007-12-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 11) A. Š. už tai, kad jis 2007-12-01 Vilniuje, Gariūnų g., įvažiavime į kelią A1, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, tačiau atsižvelgiant į 5 promilių paklaidą, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007-12-17 nutarimu (b. l. 10) pažeidėjui skirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 18 mėnesių.
A. Š. veika kvalifikuota ir nuobauda paskirta pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija), nustatančią, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos visos aplinkybės, veika kvalifikuota teisingai. Protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija pažeidimo padarymo fakto. Pažeidimas neginčijamai įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 11), Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos 3 – iojo būrio vyriausiojo patrulio S. M. ir vyresniojo patrulio Ž. M. 2007-12-01 tarnybiniais pranešimais (b. l. 14-15), alkotesterio parodymais (b. l. 12).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinė nuobauda pagal ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (2007-08-02 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-1396/2007, 2007-01-25 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17-103/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje 2009-01-30 nutartyje konstatavo, kad pagrindo taikyti ATPK 30-1 straipsnį nebuvo. Pažeidėjui paskirta minimali nuobauda, todėl juos mažinti teismas neturi juridinio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo nurodymų privalu laikytis žemesnės instancijos teismui.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrintų nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vairavimas esant neblaiviam yra laikomas vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, įtvirtintų ATPK 20 straipsnyje. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukelta realių sunkių pasekmių, administracinėn atsakomybėn traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus eismo įvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Skunde akcentuojama aplinkybė – mažamečio interesai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
A. Š. taip pat nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tai pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta ir todėl teisingai paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinio pobūdžio, ypatingai švelninančios atsakomybę.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
A. Š. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007-12-17 nutarimą Nr. F027300, kuriuo jam paskirta 1500 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 18 mėnesių, palikti nepakeistą.
Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.