Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2025-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-370-1131/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
e1-370-1131/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00246-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
E. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-370-1131/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00246-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 28 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės R. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281 straipsnio 7 dalį -19 parų areštu, uždrausta (duomenys neskelbtini) m. naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-konfiskuotas automobilis; bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2025 m. sausio 1 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio buto koridoriuje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą R. Ž. atžvilgiu - tyčia kumščiu sudavė ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius jam į galvą, padarydamas hematomą ir patinimą dešinėje kaktos pusėje, t. y. galvos paviršinį sužalojimą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 8 d. įtariamasis E. R. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 metais, prieš Naujus metus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) grįžo jo geras draugas D. R.. Su juo šventė Naujus metus savo namuose. Sekančią dieną, tai yra 2025 m. sausio 1 d., abu su D. R, ėjo toliau švęsti pas jų bendrą draugą A. M., gyvenantį taip pat (duomenys neskelbtini). Vakare, tikslaus laiko nežino, apie 17-18 val., nusprendė aplankyti dar (duomenys neskelbtini) gerą draugą R. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Norėjo su juo išgerti alkoholio. Patikslina, kad prieš įvykį, jokių konfliktų su R. Ž. nebuvo, jie nebuvo susipykę, ėjo draugiškai nusiteikę, nešėsi pas jį nusipirkę sidro pakuotę. Pripažįsta, kad prieš ateinant, jis R. Ž. neskambino ir neperspėjo, kad jie visi (duomenys neskelbtini) ateis. Žinojo, kad jis yra namuose, geria alkoholį ir jų tikrai neišvys. Prisimena, jam pabarškinus į R. Ž. buto duris, jas atidarė pats R. Ž.. Tada R. Ž. nieko nesakęs, jam (duomenys neskelbtini) kartą kumščiu sudavė į veidą. Jis nesuprato, už ką šis jam sudavė ir kas atsitiko. Dabar praėjus kiek laiko, galvoja, kad R. Ž. buvo pergėręs ir pats nesiorientavo aplinkoje. Po suduoto R. Ž. smūgio, jis labai supyko ir pripažįsta, kad puolė mušti R. Ž., suduodamas jam daug smūgių į veidą ir į galvą. Tiki, kad dėl to šiam skaudėjo, jis patyrė fizinį skausmą. Tada vienu momentu, jiems (duomenys neskelbtini) besistumdant koridoriuje, R. Ž. pargriuvo ant grindų, o jis ant jo. Iš kambario į koridorių tada atbėgo Ž. B., turbūt ginti savo draugo R.. A. M. buvęs už jo, puolė sulaikyti Ž. B., tada A. Ž. B. sudavė. Nežino, kiek kartų ir kur. Apie tai jam prisipažino vėliau pats A. M., nes jis gulėdamas ant grindų to nematė. Tada R. Ž. kilo ir bėgo į kambarį, griebė savo telefoną, sakė, kad skambins policijai. Jis iš jo tą telefoną, bei kitus telefonus atėmė - pasakė, kad atėjo draugiškai, nenorėjo, kad į visa tai kištųsi policija. Po to vis tiek kažkokiu būdu R. Ž. policiją iškvietė. Parodo, kad smurtauti pradėjo (duomenys neskelbtini) R. Ž., kuris be jokios priežasties (duomenys neskelbtini) jam (duomenys neskelbtini) kartą sudavė į kairįjį žandą. Dėl jo tokių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, tačiau pareiškimą policijoje rašyti atsisako. Po R. Ž. suduoto smūgio, pripažįsta, kad jis nesusivaldė ir tada jau jis puolė mušti R. Ž. Nežino, kiek smūgių jam sudavė. Prisimena, kad taikė kumščiu į veidą ir į galvą. A. M. tikrai nemušė R. Ž., jis tik mušė Ž. B. D. R. išvis nesikišo į konfliktą ir niekam nesudavė. Kaip ir sakė, R. Ž. buvo pergėręs ir dėl to netiksliai nurodė įvykio aplinkybes. Jis pats buvo išgėręs labai mažai sidro, tikrai jautėsi blaivus ir viską atsimena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, R. Ž. atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat R. Ž. jam pripažino, kad galimai klydo, rašydamas pareiškimą policijoje dėl A. M. veiksmų, nes įvykio metu buvo labai girtas. Sakė, kad per sumaištį galėjo suklysti ir neteisingai pareigūnei nurodyti, kad A. M. jį mušė. Įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) - jis, A. M., D. R. ir R. Ž. Po to tik atbėgo į koridorių Ž. B. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 17 d. papildomai apklaustas įtariamasis E. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tvirtina duotus ankstesnius įtariamojo parodymus, kur išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo R. Ž. atsiprašė, jis jam atleido civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute kartu su savo sutuoktine V. Ž.. 2025 m. sausio 1 d. apie 15:00 val. pas juos į svečius atėjo pažįstami T. P. ir Ž. B.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17:10 val. išgirdo beldimą į buto duris. Atėjęs prie durų nežiūrėjo pro akutę kas už jų, iškart atrakino ir atidarė duris. Tik atidarius duris pamatė, kad už jų stovi jo buvęs kaimynas E. R. apie (duomenys neskelbtini) m. ir nieko jam nesakęs dešinės rankos kumščiu jam sudavė į kaktą. Po suduoto smūgio nukrito koridoriuje ant grindų. Kartu su E. R. buvo atėję A. M. apie (duomenys neskelbtini) m. ir D. R. apie (duomenys neskelbtini) m. Kuomet gulėjo koridoriuje ant grindų pro šalį eidamas A. M. su koja spyrė (duomenys neskelbtini) kartus jam į galvą, su kuria koja nurodyti negali, nes neprisimena ir spyręs nuėjo į kitą kambarį, kur sėdėjo jo sutuoktinė su pažįstamais. Nuėjęs į kambarį pradėjo mušti jo pažįstamą Ž. B.. Tai pamatęs bandė keltis ir eiti į kambarį, bet E. R. pradėjo jį spardyti kojomis, bei mušti rankomis, negali nurodyti kiek kartų sudavė rankomis ir kojomis, nes smūgių buvo daug, o pats buvo prisidengęs veidą rankomis. Po smūgių grindimis nušliaužė iki kambario, kur buvo telefonas, bandė jį pasiimti nuo stalo, kad galėtų iškviesti pagalbą, bet telefoną iš jo rankų atėmė E. R., o A. M. tuo metu laikė. E. R. atėmė iš visų ir likusius telefonus ir padavė juos D. R.. D. R. įėjęs į kambarį jokių veiksmų nesiėmė tik laikė jų visų atimtus telefonus, kad negalėtų išsikviesti pagalbos. Ištrūkęs iš A. M. rankų išbėgo į koridorių pas kaimynus prašyti pagalbos, pabeldus į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė kaimynė B. R., pasakė kviesk policiją, ar matai kas darosi. B. R. paprašius iškvietė pagalbą. Išgirdę, kad kaimynė iškvietė pagalbą asmenys iš buto pasišalino, išeidami pasakė tik tiek, kad atėjo norėdami pasveikinti su Naujais metais. Konflikto metu kambaryje buvusios T. P. ir V. Ž. nenukentėjo, asmenys prie jų nelindo. Atėję asmenys visi atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Visą konfliktą matė bute kartu buvusi sutuoktinė V. Ž. bei pažįstami T. P. ir Ž. B.. Išeidami asmenys paimtus visus telefonus padėjo ant kambaryje esančio stalo. Taip pat konflikto metu E. R. ir A. M. sudaužė ant stalo esančius indus, ant žemės numetė visą maistą, gėrimus. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl patirtos fizinės žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Ž. papildomai paaiškino, kad tvirtina duotus anksčiau savo liudytojo parodymus ir nori patikslinti įvykio aplinkybes. Įvykio metu buvo labai girtas, jam pareigūnai, kiek atsimena, nustatė 2,7 prom. girtumą. Todėl (duomenys neskelbtini) kartą apklausiamas liudytoju, galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes. E. R. yra jo buvęs kaimynas, bei geras pažįstamas. Prieš įvykį jis nebuvo su juo susipykęs ar sukonfliktavęs. Taip pat gerai pažįsta ir A. M., bei D. R.. 2025 m. sausio 1 d. vakare jis E. R. ir jo draugų nekvietė pas savęs į namus, jie atėjo nekviesti. Dabar, po visko praėjus kiek tai laiko ir emocijoms nurimus, bei pabendravus su E. R. ir A. M. dėl šio įvykio, pripažįsta, kad gal jis ir (duomenys neskelbtini) pradėjo konfliktą, suduodamas E. R. į veidą be jokios priežasties. Dėl to šis ir puolė jį mušti. E. R. koridoriuje jam sudavė kumščiu daug kartų į veidą ir į galvą, sudavė tikrai ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius. Galvojo, kad koridoriuje jį dar mušė, tai yra (duomenys neskelbtini) kartus įspyrė, A. M.. Tai nurodė (duomenys neskelbtini) apklausoje. Šiuo metu nėra tikras dėl A. M. panaudoto smurto jo atžvilgiu. Per visą sumaištį galėjo ir suklysti. Jis tikrai prisimena ir matė, kad A. M. puolė mušti Ž. B., kur ir kiek kartų šiam sudavė, jis neprisimena, tai galėtų pasakyti pats Ž. B.. D. R. jo nemušė, į konfliktą jis išvis nesikišo. Papildo, kad E. R. jo atsiprašė, jis E. R. taip pat atsiprašė. Supranta, kad viskas įvyko per girtumą. Jis E. R. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. (Duomenys neskelbtini) apklausoje nurodė, kad įvykio metu buvo sudaužytos lėkštės, ant grindų numestas maistas, gėrimai. Parodo, kad dėl to jis turtinės žalos nepatyrė ir pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. parodė, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), 2024 m. prieš Kalėdas grįžo į (duomenys neskelbtini), aplankyti artimuosius ir draugus. Jis susitiko su geru draugu E. R.. Su juo palydėjo Naujus metus, jo namuose šventė ir gėrė alkoholį. Sekančią dieną, tai yra 2025 m. sausio 1 d., toliau švęsti su E. ėjo pas jų bendrą draugą A. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jo namuose visi (duomenys neskelbtini) išgėrė (duomenys neskelbtini) bambalius sidro, apie 17 val. nusprendė eiti į svečius pas R. Ž.. Jis yra E. R. draugas, kiek žino, jie buvę kaimynai. Prieš ateinant, E. R. nepaskambino R. Ž. ir neperspėjo, kad jie pas jį ateis. Ėjo draugiškai nusiteikę, dar iš parduotuvės nusipirko pakuotę sidro, tikrai neturėjo kažkokių blogų kėslų prieš R. Ž.. Tuo labiau, kad jis buvo E. draugas ir kaimynas. Jis buvo neblaivus, nes visą laiką gėrė sidrą, tačiau įvykio aplinkybes tikrai visas prisimena. E. pabarškino į R. Ž. buto duris, R. Ž. jas atidarė ir iš karto nieko nesakęs, kumščiu (duomenys neskelbtini) kartą sudavė į veidą E. R.. Šis stovėjo arčiausiai durų. Nesuprato, kas vyksta, dėl ko R. Ž. iš karto puolė mušti E. R.. Mano, kad R. Ž. nelabai orientavosi aplinkoje, jis buvo akivaizdžiai pergėręs. Tada E. R. po suduoto smūgio, turbūt taip pat nesupratęs, kas vyksta, puolė R. Ž.. Koridoriuje jie pradėjo stumdytis, vienas kitą kumščiuoti į veidą į galvą. Matė, kad jo draugas E. tikrai sudavė ne kartą R. Ž. kumščiu į veidą ir į galvą. Kiek kartų sudavė - tikrai nežino. R. Ž. pargriuvo ant grindų, o E. R. ant jo. Tada į konfliktą įsikišo A. M., jis bandė E. R. atitraukti nuo R. Ž.. Kaip tik tuo metu iš kambario atėjo jam nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau sužinojo, Ž. B.. Jis turbūt puolė gelbėti savo draugą R. Ž., pagriebęs jam už nugaros bandė jį traukti. Tada A. M., Ž. B. sudavė ar tai ranka, ar tai kumščiu į galvą. Prisimena, kad tada R. Ž. puolė į kambarį, griebė telefoną, šaukė, kad skambins policijai. E. R. atėmė iš R. Ž. telefoną, davė jam palaikyti. E. R. norėjo išsiaiškinti viską gražiuoju, be policijos įsikišimo, kadangi pas R. Ž. jie atėjo draugiškai nusiteikę, norėdami su juo kartu atšvęsti Naujus metus. Parodo, kad jis asmeniškai, niekam nesudavė ir nieko nemušė, jo taip pat niekas nemušė. Įvykio metu pirmas pradėjo smurtauti, suduodamas vieną smūgį kumščiu E. R. į veidą – R. Ž. Tada jau ir E. R, puolė jį mušti, taip pat jam kumščiu suduodamas į veidą ir į galvą. Tikrai nežino kiek kuris smūgių tiksliai sudavė. A. M., R. Ž. nemušė, jis tik sudavė (duomenys neskelbtini) kartą ar tai ranka, ar tai kumščiu Ž. B., bandžiusiam ginti R. Ž., į veidą. Įvykio pradžioje, kuomet prasidėjo muštynės, buvo keturiese - jis, E. R., A. M. ir R. Ž.. Vėliau, kai po stumdymosi ir kumščiavimo jau pargriuvę ant grindų buvo R. Ž. su E. R. į koridorių atėjo Ž. B.. Bute dar buvo (duomenys neskelbtini) moterys, viena R. Ž. žmona V., kitos nepažįsta. Tačiau jos įvykio tikrai nematė, nes buvo kambaryje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. B. parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. po pietų jis su sugyventine T. P. svečiavosi pas draugą R. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino. Atėjo švęsti Naujus metus. Jis su T. atėjo visiškai blaivūs, R. su žmona V. Ž. buvo jau išgėrę. Apie 17 val. kažkas pabarškino į buto duris, R. nuėjo jų atidaryti. Jie visi buvo kambaryje ir nematė, kas atėjo ir kas toliau viskas vyko, tik išgirdo koridoriuje triukšmą. Jie net nepuolė žiūrėti, kas vyksta ir kas konfliktuoja. Tik po kiek laiko jis pamatė koridoriuje ant grindų pargriuvusį R. Ž., bei ant jo užgriuvusį E. R., kurį gerai pažįsta. Su E. R. dar buvo atėjęs jo pažįstamas A. M., (duomenys neskelbtini) vyriškio nepažinojo. Pamatęs, kad E. yra užgulęs R., bei jam smūgiuoja į veidą ir į galvą, puolė jį gelbėti. Jam priartėjus prie R., tada prieš jį puolė A. M.. Šis jam (duomenys neskelbtini) kartą sudavė kumščiu į veidą, pataikė į lūpą. Po to konfliktas tęsėsi kambaryje, ten ir toliau R. Ž. su E. R. stumdėsi, vienas prieš kitą mosikavo kumščiais. Nežino, kiek ir kur vienas kitam sudavė. Po to abu pargriuvo ant stalo. Tada sudužo ant stalo buvę indai, maistas, gėrimai nukrito ant grindų. Nurimus konfliktui, E. R. atėmė iš R. ir jo žmonos V. telefonus, kad šie neskambintų policijai, išeidamas telefonus atidavė. Nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas, kas ir dėl ko jį pradėjo. Įvykio metu mušėsi R. Ž. su E. R. (Duomenys neskelbtini) atėjęs vyriškis išvis į konfliktą nesikišo. A. M. jam sudavė (duomenys neskelbtini) kartą kumščiu į veidą, bet po to iš karto jo atsiprašė. Jis pareiškimą policijoje dėl panaudoto A. M. smurto - atsisako rašyti, pretenzijų jam neturi. A. M. R. Ž. nemušė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. P. parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 15 val. ji su sugyventiniu Ž. B. atvyko pas savo draugų R. Ž. ir V. Ž., švęsti Naujųjų metų. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino. Maždaug apie 17 val. kažkas pabarškino į buto duris, R. nuėjo jų atidaryti. Ji, Ž. ir V. liko kambaryje, tik po kiek laiko išgirdo triukšmą, sklindantį iš koridoriaus. Jie į tai nereagavo, tik po to koridoriuje, prie jų kambario durų pamatė ant grindų pargriuvusį R. Ž. ir ant jo užgriuvusį E. R.. R. Ž. užgulęs E. R. smūgiavo kumščiu jam į veidą ir į galvą. Tai pamatęs jos sugyventinis Ž., puolė ginti R.. Patikslina, kad kartu su E. R. buvo atėję dar (duomenys neskelbtini) jai nepažįstami vyriškiai. Vienas jų, kaip vėliau sužinojo, M.. Šis jos sugyventiniui Ž. B., puolančiam ginti R., sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į veidą. Po to konfliktas jau tęsėsi kambaryje. R. Ž. su E. R. stumdėsi, vienas kitam mosikavo kumščiais, po to pargriuvo ant stalo, nukrito ant grindų indai, maistai. Konfliktui pasibaigus, E. R. atėmė iš R. Ž. telefonus, kad šis neskambintų policijai, po to juos atidavė. Nesuprato, dėl ko įvyko konfliktas, kas ir dėl ko jį pradėjo. Įvykio metu mušėsi R. Ž. su E. R.. M. jos sugyventiniui Ž. B. sudavė (duomenys neskelbtini) kartą kumščiu į veidą. Ji nematė, kad M. būtų mušęs R. Ž.. (Duomenys neskelbtini) vyriškis į konfliktą išvis nesikišo, jis nieko nemušė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. po pietų pas jį, švęsti Naujų metų, atėjo jo geras draugas E. R. su savo draugu D. R.. Vėliau, apie 17 val., E. R. pasiūlė eiti ir išgerti pas R. Ž., gyvenantį (duomenys neskelbtini), namo ir buto Nr. nežino. Jis R. Ž. taip pat gerai pažįsta, visą laiką gerai su juo sutarė, jokių konfliktų iki įvykio nėra buvę. Nors prieš eidami pas R. Ž., jam ir nepasiskambino, tačiau tikrai žinojo, kad šis juos priims, nes ne kartą yra pas jo buvę ir vartoję alkoholį jo namuose. Atėjus į vietą, E. R. pabarškino į R. Ž. buto duris. R Ž. jas atidarė ir iš karto nieko nesakęs, kumščiu (duomenys neskelbtini) kartą sudavė į veidą E. R.. Patikslina, kad E. R. stovėjo arčiausiai durų. Nesuprato, kas vyksta ir dėl ko R. Ž. be jokios priežasties puolė mušti E. R.. Tada jau E. R. supykęs puolė mušti R. Ž.. E. R. daug kartų smūgiavo kumščiu R. Ž. į veidą ir į galvą. Po to jie (duomenys neskelbtini) pagriuvo ant grindų. Tada, ginti R., puolė Ž. B., buvęs jo namuose. Tai pamatęs, jis instinktyviai Ž. B. sudavė (duomenys neskelbtini) kartą kumščiu į veidą. Iš karto supratęs, kad blogai pasielgė, jo atsiprašė. Vėliau su juo kalbėjo, šis jam atleido, pretenzijų neturi. Po to konfliktas jau tęsėsi kambaryje. R. Ž. su E. R. stumdėsi, po to pargriuvo abu ant stalo, jį nuvertė. Nematė, ar tuo metu jie vienas kitam sudavė. Konfliktui pasibaigus, R. Ž. norėjo skambinti policijai, E. R. jam neleido, paėmęs telefonus. Vėliau juos grąžino. Patikslina, kad E. R. buvo blaivus, jie (duomenys neskelbtini) nedaug buvo išgėrę sidro. R. Ž. buvo pergėręs, elgėsi neadekvačiai, be jokios priežasties pirmas puolė mušti savo gerą pažįstamą E. R.. R. Ž. mušė tik E. R., jis Ž. nemušė. Kaip ir sakė, jis tik sudavė (duomenys neskelbtini) kartą kumščiu Ž. B. į veidą. Kartu su jais atėjęs D. R. į konfliktą išvis nesikišo, nieko nemušė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Ž. parodė, kad ji su vyru R. Ž. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 1 d. po pietų sugalvojo pasikviesti švęsti Naujus metus savo draugus T. P. ir Ž. B.. Su jais ji išgėrė alkoholio, apsvaigo, nes ilgą laiką ((duomenys neskelbtini) metus) negėrė. Dėl išgerto alkoholio, ji neprisimena tiksliai visų įvykio aplinkybių. Prisimena, kad jų namuose buvo E. R., A. M. ir D. R.. Prisimena, kad kambaryje E. R. mušė jos vyrą R.. Kiek kartų jam sudavė ir kur - ji neprisimena. Tik po to matė sužalojimus ant R. veido, galvos. Kodėl E. R. mušė jos vyrą ir ką šis jam padarė - ji nežino. Prisimena dar, kad jie (duomenys neskelbtini) E. R. ir R. Ž. stumdėsi kambaryje, nuvertė dar stalą su visais indais ir maistais. A. M. ir D. R. jos vyro R. nemušė. Po to jie visi (duomenys neskelbtini) trys išėjo. Tiek ir atsimena. Jos niekas nemušė, ji pretenzijų niekam dėl nieko neturi.

Be E. R. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. sausio 2 d. tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2025 m. sausio 3 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 2 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 1 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, 2025 m. sausio 8 d. pranešimo apie įtarimą, 2025 m. sausio 17 d. pranešimo apie įtarimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. R. daugiabučio buto koridoriuje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą R. Ž. atžvilgiu - tyčia kumščiu sudavė ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius jam į galvą, padarydamas hematomą ir patinimą dešinėje kaktos pusėje t. y. galvos paviršinį sužalojimą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiojo R. Ž., liudytojo D. R., liudytojo Ž. B., liudytojos T. P., liudytojo A. M., liudytojos V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog E. R. savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. Ž. fizinį skausmą, todėl E. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajam R. Ž. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. R. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, įpareigojimais.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. R. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais E. R. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. E. R. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. R. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

E. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.

Kiti klausimai

E. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant jį: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, 2) 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. R. išaiškinti, kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)).

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui (duomenys neskelbtini) rūmams (duomenys neskelbtini) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė