- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-108-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42722-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- kreditoriaus G
- Kreditorius
- G. S.
- Skolininkas
- V. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus G. S. pareiškimą skolininkui V. L. dėl teismo įsakymo išdavimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko 81500 EUR skolą, 5 proc. procesines palūkanas, 100 EUR žyminio mokesčio išlaidas, ir prašymu dėl kreditoriaus prievolės mokėti žyminio mokesčio dalį atidėjimo, kuriuo prašė įskaityti pareiškėjo G. S. sumokėtą 100 EUR žyminį mokestį, atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki būsimo teismo įsakymo priėmimo arba visiško teismo įsakymo įvykdymo; priimti nagrinėjimui pareiškėjo G. S. 2017-11-24 pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko V. L.; patenkinus pareiškėjo G. S. 2017-11-24 pareiškimą dėl skolos priteisimo priteisti valstybės naudai iš skolininko V. L. žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas pareiškėjui G. S. buvo atidėtas.Prašymą grindė bloga turtine padėtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi kreditoriaus G. S. prašymą dėl prievolės mokėti žyminio mokesčio dalį atidėjimo netenkino. Atsisakė priimti kreditoriaus G. S. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. L.. Grąžino kreditoriui G. S. 100,00 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2017-11-22.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašoma priteisti 81500 EUR skolą, taigi už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis sudaro 483 EUR. Pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius sumokėjo 100 EUR žyminio mokesčio. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus susijusius su turtine padėtimi, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo pajamos 2015 m. sudarė 51307,97 EUR, 2016 m. – 50392,00 EUR, jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių bei žemės sklypo, esančių Senojo Turgaus g. 15, Palanga. Iš kreditoriaus banko sąskaitų išrašų matyti, jog vienoje iš sąskaitų nurodomas 1803,17 EUR sąskaitos likutis, kitoje – 299,20 EUR sąskaitos likutis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, nurodydamas, jog dirba Norvegijoje nepateikė duomenų apie toje šalyje turimas banko sąskaitas, jose esančias lėšas bei gaunamas pajamas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė blogos turtinės padėties, dėl kurios būtų pagrindas atidėti likusio žyminio mokesčio mokėjimą.Konstatavęs, kad kreditorius sumokėjo ne visą įstatymo reikalaujamą žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 435 str. 2 d., nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas G. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismo nagrinėti iš naujo bei panaikinti nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo dalies atidėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti pareiškėjui privalomo mokėti žyminio mokesčio dalį, t.y. 383 EUR iki teismo įsakymo priėmimo dienos.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė, kokių bendrųjų reikalavimų turinio ir formos reikalavimų neatitinka pareiškimas. Pareiškėjo nuomone, dalinai sumokėtas žyminis mokestis negalėjo būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvardijo kitų pareiškimo trūkumų, kadangi nutartis dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo netenkinta ir neįsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tame pačiame procesiniame dokumente taikyti CPK 435 str. 2 d. nuostatas.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį ir be pagrindo atsisakė atidėti likusią mokėti žyminio mokesčio dalį. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl skolininko netinkamo šalių sutarties vykdymo patyrė 81500 EUR nuostolį, banke jis neturi pakankamai piniginių lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, taip pat nevertino pareiškėjo pragyvenimo išlaidų Norvegijoje, kurios sudaro apie 25-3 proc. asmens pajamų. Apelianto nuomone, jo pateikti įrodymai pagrindžia blogą turtinę padėtį ir įrodo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pagrįstumą. Apeliantas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo priekaištai dėl piniginių lėšų judėjimo sąskaitose nepateikimo nepagrįsti, kadangi įstatymas tokios pareigos nenumato. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas turi banko sąskaitas Norvegijoje, todėl taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos argumentai dėl šių duomenų nepateikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko 81 500 EUR skolą, 5 proc. procesines palūkanas, 100 EUR žyminio mokesčio išlaidas, ir prašymu dėl kreditoriaus prievolės mokėti žyminio mokesčio dalį atidėjimo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra bloga ir netenkino prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą bei atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinus prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Pažymėtina, jog CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-52838-1064/2017, kuriuo priteisė iš skolininko V. L. kreditoriaus G. S. naudai 81500 EUR skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė 483 EUR žyminio mokesčio. Tai reiškia, jog pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį, todėl šis pareiškimas buvo priimtas ir tenkintas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis teisiškai tapo neaktualia, kadangi kitoje civilinėje byloje yra priimtas procesinis sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamuoju atveju atskirojo skundo nagrinėjimas yra netikslingas, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nesukels jokių procesinių ir teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas negali būti savitikslis, todėl yra nutraukiamas vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu, teismas,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus G. S. pareiškimą skolininkui V. L. dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukti.