- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- ATP-143-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10799-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. ir jo įgalioto atstovo advokato padėjėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3300 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 20.57 val., Žygio g. 91, Vilniuje, vairuodamas mikroautobusą Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Land Rover, valst. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio vietoje nepasiliko ir pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, taip pat po eismo įvykio vartojo alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 231 ir 233 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. ir jo įgaliotas atstovas advokato padėjėjas T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-11 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal ATPK 127 str. 2 d. atsakomybė galima tik tuo atveju, kai buvo padarytas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą. E. V. buvo inkriminuotas KET 132 p. pažeidimas, šiuo atveju eismo saugumas pasireiškia tuo, kad eismo dalyviai turi eisme dalyvauti taip, kad nenukentėtų patys ar kiti eismo dalyviai ar jų turtas, tačiau eismo nesaugumą būtina įrodyti objektyviais įrodymais, taip pat byloje turi būti pateikti įrodymai, jog buvo kliudyta kita transporto priemonė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų buvusi apgadinta E. V. vairuota transporto priemonė, pats E. V. neigė, kad jo vairuojamas automobilis apgadino kitą automobilį, nurodė, kad jokių apgadinimui būdingų žymių ant automobilio nebuvo. Byloje aprašyti tik automobilio Land Rover apgadinimai, tuo tarpu E. V. vairuoto automobilio apgadinimai neužfiksuoti, t.y. nėra fotolentelės, taip pat nėra ir duomenų apie automobilio Land Rover apgadinimų aukštį, iš ko būtų galima spręsti, ar apgadinimai buvo padaryti automobiliu Fiat Ducato. Byloje apskritai nėra įrodymų, patvirtinančių, jog automobiliui Land Rover žala buvo padaryta 2013 m. rugsėjo 8 d., automobilio savininkas ir valdytojas nepateikė jokių įrodymų dėl žalos, kuri galimai atsirado 2013 m. rugsėjo 8 d., kas reiškia, jog automobilio savininkas jokių pretenzijų neturi ir nelaiko, kad automobiliui buvo padaryta kokia nors žala. Taip pat nurodo, kad teismas neanalizavo B. K. pateiktų fotonuotraukų, iš kurių galima nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmą – apgadinimai galėjo būti padaryti tik pačiam automobiliui Land Rover judant į priekį ir kontaktuojant su kitu automobiliu arba kitam automobiliui važiuojant priešpriešiais ir kontaktuojant su automobiliu Land Rover, tačiau byloje nustatyta, jog automobilis Fiat Ducato važiavo ne priešpriešiais, todėl net hipotetiškai negalėjo padaryti užfiksuotų apgadinimų. Pats E. V. teigė, jog važiuodamas pro automobilį Fiat Ducato buvo atsargus, įsitikino, jog tarpas yra pakankamas, jokio susidūrimui būdingo garso nebuvo.
Pažymi, jog ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kadangi jokio automobilių susidūrimui būdingo garso nebuvo, E. V. apie galimai kliudytą kitą automobilį sužinojo tik išėjęs į kiemą pasiimti cigarečių, t.y. jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl neturėjo jokio tikslo bėgti iš įvykio vietos, dėl ko negalima konstatuoti tyčios buvimo E. V. veiksmuose. Tuo pačiu E. V. negali būti baudžiamas už alkoholio vartojimą po įvykio, nes jis nesuvokė, jog dalyvavo eismo įvykyje.
Taip pat skunde nurodo, jog apylinkės teismas neišvertė E. V. nutarimo į rusų kalbą ir nepateikė išverstos nutarties, dėl ko buvo suvaržyta teisė žinoti, dėl ko jis yra nuteistas, ir suvaržyta teisė gintis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Vieni iš ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog E. V. pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., padarymo.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ši teisės norma yra blanketinė, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, koks konkretus Kelių eismo taisyklių punktas buvo pažeistas. E. V. buvo inkriminuotas KET 132 punkto pažeidimas, pagal kurį vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Pažeidėjas neneigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teigia, kad apvažiuodamas stovintį automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarojo nekliudė ir neapgadino. Apklausiamas apylinkės teisme E. V. paaiškino, jog važiavo pro automobilį Land Rover, užtvėrusį kelią kieme, pravažiavimui vietos buvo mažai, prie automobilio buvusios merginos pradėjo šaukti, kad jis gali užkabinti automobilį, dėl ko jis sustojo, pritildė muziką, pamatė, jog automobilis Land Rover pavažiavo truputį atgal, todėl atsiradus daugiau vietos jis pratęsė judėjimą, tačiau šie pažeidėjo paaiškinimai prieštarauja teisme apklaustų nukentėjusiosios B. K., liudytojų P. Š. ir G. R. parodymams, kurie, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Jos teigė, jog E. V., bandydamas apvažiuoti kieme stovėjusį automobilį Land Rover, privažiavo per arti, dėl to jos pradėjo šaukti, kad gali būti kliudytas automobilis, tada E. V. pristabdė, bet nedideliu greičiu važiuodamas vis tiek kliudė automobilio Land Rover dešinį priekinį sparną, tuo metu automobilis Land Rover nejudėjo. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai atitinka byloje esančius jų rašytinius paaiškinimus. Pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais nėra, tuo labiau, kad juos patvirtino apylinkės teisme apklausti į eismo įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai, kurie parodė, jog atvykę rado automobilį Land Rover apgadintu priekiniu dešiniu sparnu, ant E. V. vairuoto automobilio Fiat Ducato matėsi juodas rėžis, kurių aukščiai atitiko. Be to, apklausiamas policijos pareigūnas I. P. patvirtino sudarytą eismo įvykio vietos schemą, nors jos ir nepasirašė, taip pat eismo įvykio vietos schemos teisingumą parašu patvirtino nukentėjusioji B. K.. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo E. V. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai paneigė tai, kad pažeidėjas buvo sustojęs, tuo metu automobilis Land Rover pavažiavo atgal ir atsiradus daugiau vietos, jis toliau nuvažiavo nieko nekliudęs. Įvertinus išvardintus įrodymus, konstatuotina, jog E. V., vairuodamas automobilį Fiat Ducato, tinkamai neįvertino situacijos, nepaliko pakankamo tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Land Rover bei apgadino šio automobilio priekinį dešinį sparną. Be kita ko, automobilio Land Rover apgadinimus patvirtina B. K. pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti nubrėžta priekinio bamperio ir sparno dešinė pusė.
Kadangi yra pakankamai objektyvių ir tinkamais pripažintų įrodymų, patvirtinančių automobilio Land Rover apgadinimus, jų ir automobilio Fiat Ducato juodo dryžio aukščių sutapimus, todėl šiuo atveju fotonuotraukų su greta pastatytais apgadintais automobiliais nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad eismo įvykio nebuvo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš fotonuotraukoje užfiksuotų automobilio Land Rover apgadinimų matyti, jog tokio pobūdžio apgadinimai atsirado dėl nežymaus automobilių kontakto, dėl ko įprastai automobilių susidūrimams būdingo garso nebuvo.
Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog užfiksuotų automobilio Land Rover apgadinimų atsiradimo mechanizmas yra priešingas nustatytoms įvykio aplinkybėms. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog didžiausias apgadinimų mastas yra priekinėje sprando dalyje, bet, kaip matyti iš eismo įvykio schemos, automobilis Land Rover stovėjo skersai taip, kad priekinis dešinysis sparnas buvo labiausiai atsikišęs, todėl logiška, jog automobiliui Fiat Ducato važiuojant pro šalį labiausiai buvo apgadinta automobilio Land Rover sparno priekinė dalis, dėl to teismui nekyla abejonių, jog nuotraukoje užfiksuoti apgadinimai automobiliui Land Rover buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu.
Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pateiktos remonto sąmatos teisingumo, tačiau remonto sąmatoje nurodytas automobilio Land Rover VIN numeris sutampa su nukentėjusiosios vairuoto automobilio Land Rover VIN numeriu, esančiu bylos medžiagoje (b.l. 6). Be to, pateiktos fotonuotraukos ir automobilio remonto sąmata paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog nei automobilio savininkas, nei valdytojas neturėjo pretenzijų dėl eismo įvykio. Vien tai, kad dėl automobilio remonto buvo kreiptasi nuo eismo įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams, nepaneigia E. V. kaltės dėl pažeidimo padarymo.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju E. V. inkriminuoti KET 231.1.-231.3. punktų pažeidimai, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2. ir 98. punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai.
Kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltės turinys tokiu atveju nustatomas įvertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgiant į automobiliams ar kitiems objektams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, automobiliu Land Rover važiavusios merginos parodė, jog šaukė automobilio Fiat Ducato vairuotojui apie kliudomą automobilį, E. V. pripažino, kad girdėjo įspėjimus, tačiau vis tiek važiavo toliau ir, nors prilėtino greitį, kliudė automobilį Land Rover, po ko staiga padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo iš įvykio vietos. Pažeidėjas automobilį pastatė kitoje kiemo pusėje, prie apgadinto automobilio Land Rover negrįžo ir iš karto nuėjo pas draugą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog E. V. suvokė kliudęs kitą automobilį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino pažeisdamas aukščiau nurodytus KET punktų reikalavimus, kas patvirtina pažeidėją veikus tyčia.
Pažeidėjas neginčija, jog iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį, šią aplinkybę patvirtino ir apylinkės teisme apklaustas liudytojas M. L., todėl, nustačius, kad E. V. suvokė dalyvavęs eismo įvykyje, konstatuotina, jog buvo pažeistas KET 233 punkto reikalavimas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), dėl ko E. V. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d., draudžiančią alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog E. V. neįteikus skundžiamo nutarimo vertimo į rusų kalbą, buvo pažeista teisė žinoti kuo jis yra nuteistas bei suvaržyta teisė į gynybą. Nors iš bylos medžiagos negalima suprasti, ar E. V. buvo įteiktas išverstas skundžiamo nutarimo nuorašas, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. V. dalyvavo skundžiamo nutarimo paskelbime, skelbiant nutarimą taip pat dalyvavo ir vertėja, todėl su nutarimo turiniu pažeidėjas buvo supažindintas, be to, pažeidėjui buvo įteiktas į rusų kalbą išverstas išaiškinimas apie baudos sumokėjimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjas dalyvavo kartu su įgaliotu atstovu, pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas tiek pažeidėjo, tiek jo įgalioto atstovo, todėl akivaizdu, jog išversto nutarimo nuorašo neįteikimas nesutrukdė pažeidėjui apskųsti priimto nutarimo ir teisės į gynybą nesuvaržė.
Skirdamas administracines nuobaudas apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskirtos administracinės nuobaudos atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus, pagal nustatytas aplinkybes nėra per griežtos.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutarimą nepakeistą ir E. V. ir jo įgalioto atstovo advokato padėjėjo T. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.