Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Raseinių rajono savivaldybės direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu A. K. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta teta A. S.. Vykdant A. K. globos priežiūrą bei lankant vaiką globėjos šeimoje buvo fiksuojama, kad vaiko globa vykdoma tinkamai. Pokalbių metu vaiko globėja nurodydavo, kad tėvas sūnui grįžus į Lietuvą nei karto jo neaplankė, su sūnumi yra bendravęs per „Skype" programą gal tris, keturis kartus, jos žiniomis, tėvas su sūnumi bendraudavo ir jam būnant pas močiutę, tačiau su ja nėra susisiekęs beveik dvejus metus, nėra skyręs piniginių lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovas po sūnaus grąžinimo į Lietuvą nei karto nesusisiekė su tarnybomis, nesidomėjo sūnumi, galimybėmis susigrąžinti vaiką, tik susisiekus su atsakovo motina, broliu, pavyko užmegzti kontaktą su A. tėvu. Nei vienas iš giminaičių negalėjo nurodyti tikslios atsakovo gyvenamosios vietos, kitų kontaktų. Š. m. birželio mėn. susisiekus su A. K. šis atsiųstame elektroniniame laiške paaiškino, kad sūnus iš jo užsienyje buvo paimtas dėl smurto prieš vaiką, jis nei karto nėra aplankęs sūnaus Lietuvoje, neteikia jam materialinio išlaikymo.

(duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie tai, kad A. K. nei karto nebuvo susisiekęs su sūnų mokančia mokytoja, nesidomėjo sūnaus pasiekimais, elgesiu. Mokiniu rūpinasi, jo pasiekimais ir elgesiu domisi globėja A. S.. VšĮ A. pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė informaciją, kad A. K. tėvas A. K. nesidomi sūnaus sveikata, nebendradarbiauja su gydymo įstaiga. Tarnybos duomenimis, atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė.

Nuo laikinosios globos A. K. nustatymo momento atsakovas nevykdo tėvų valdžios, neparodė jokios iniciatyvos keisti susidariusią situaciją, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sudarytų savo vaikui galimybę augti biologinėje šeimoje, nededa pastangų savo gyvenimui susitvarkyti taip, kad jame atsirastų vietos jo vaikui, todėl yra kaltas dėl savo neveikimo. Atsakovas nevykdė globos plane, kuris buvo sudarytas užsienio valstybėje paėmus vaiką iš šeimos, numatytų įsipareigojimų: aplankyti sūnų Lietuvoje tris kartus į metus, kartą per savaitę bendrauti su vaiku „Skype" programa, nesistengė išlaikyti ryšį su sūnumi. A. K. laikinoji globa tęsiasi beveik 3 metus, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje, nesidomėjo sūnaus sveikata, ugdymu, neteikė jam materialinio išlaikymo, todėl ieškovas prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį, kadangi atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo nuo laikinosios globos nustatymo momento, prašo iš atsakovo priteisti ir 6 000 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ieškiniui nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti .

Tretysis asmuo A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. gyvena pas ją nuo 2016 m. gruodžio mėnesio, kada ji vaiką parsivežė iš Jungtinės Karalystės. Jis gyvena kartu su savo dviem vyresniais broliais, kuriuos ji taip pat globoja po vaikų mamos, jos sesers mirties, lanko mokyklą. Vaiko ryšiai su tėvu nutrūkę, nes tėvas, nors ir teismo sprendimu turėdamas pareigą bendrauti su vaiku atvykdamas pas vaiką ir bendrauti skaipu, to nedaro, vaiko neišlaiko, juo nesirūpina visiškai, su ja vaiko tėvas nebendrauja taip pat. Ji ieškinį palaiko.

Ieškinys tenkintinas. Iš gimimo ir mirties liudijimų, gimimo įrašo (b. l. 5, 6, 7) matyti, kad A. K., gimusio (duomenys neskelbtini)., motina K. M. mirė (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas A. K.. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštų (b. l. 8, 9, 13, 14) matyti, kad Jungtinėje Karalystėje 2016 m. vasario 26 d. A. K. buvo paimtas iš šeimos dėl smurto prieš nepilnametį šeimoje panaudojimo, atsakovas buvo įpareigotas apsilankyti nepilnamečio A. K. šeimos namuose ir išsiaiškinti, ar užtikrinama teisė į sveikatą ir saugią aplinką. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos (b. l. 10) matyti, kad A. K. mamos sesuo A. S. globoja du mirusiosios K. M. vaikus, sutiktų pasirūpinti ir A. Iš A. S. paaiškinimo (b. l. 12) matyti, kad ji A. K. iš Anglijos parsivežė 2016 m. gruodžio 11 d. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymo dėl A. K. laikinosios globos nustatymo (b. l. 15) matyti, kad A. K. nuo 2017 m. sausio 27 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta A. S.. 2016 m. lapkričio 29 d. N. šeimos bylų teismo nutartimi (b. l .16, 17) buvo nustatyta, kad A. K. teta A. S. išsivežtų gyventi į Lietuvą, kuri 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pripažinta ir leista vykdyti (b. l. 18-20). Iš pateiktos informacijos (b. l. 21, 22) matyti, kad ieškovas ne kartą buvo susisiekęs su atsakovo mama R. K. bei atsakovo broliu L. K., kurių prašė perduoti A. K., jog šis susisiektų su vaiko teisių apsaugos skyriumi. Iš VĮ A. pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos (b. l. 23) matyti, kad A. K. tėvas A. K. nesidomi sūnaus sveikata, nebendradarbiauja su gydymo įstaiga. Iš (duomenys neskelbtini) informacijos (b. l. 24) matyti, kad A. K. tėvas A. K. nei karto nebuvo susisiekęs su jo sūnų mokančia mokytoja, nesidomėjo sūnaus pasiekimais ir elgesiu. Iš elektroninių laiškų su atsakovu (b. l. 25-26) matyti, kad jis į Lietuvą aplankyti sūnaus nebuvo grįžęs dėl darbo, su sūnumi bendrauja telefonu, „Skype“ programa.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovui A. K. teisės apribotinos neterminuotai sūnaus A. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis), nes atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, jo nelanko, neaugina, neteikia išlaikymo, šiuo metu gyvena užsienyje, nesiima aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti savo sūnaus teisės gyventi šeimoje. Atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis tai darys. Apribojus tėvų valdžią atsakovui, sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. laikinąja globėja buvo paskirta teta A. S., vaiko globos vieta buvo nustatyta su laikinąją globėja. Vaikas ir šiuo metu ten gyvena, laikinosios globėjos namų aplinka įprasta, saugi, atitinkanti jo poreikius, todėl nepilnamečio A. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyta su laikinąja globėja (rūpintoja) A. S., jos gyvenamojoje vietoje.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad atsakovas jokio išlaikymo vaikui neteikia ir juo nesirūpina, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą, priteisiant iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 200 Eur kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).

Teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.200 str.). Atsakovas reguliaraus materialinio išlaikymo savo sūnui neteikė nuo 2017 m. sausio mėnesio, t. y. nuo laikinosios globos vaikui nustatymo momento, todėl tenkintinas ieškovo prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 31 d. 6 000 Eur sumai. Šios sumos atsakovas neginčijo. Išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise tvarkyti ir valdyti pavesti vaiko globėjai A. S..

Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleisti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Teismas savo iniciatyva pradeda bylos dėl A. K. nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos su globėja A. S., gimusia (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2019 m. liepos 31 d. 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Nepilnamečiui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavesti tvarkyti A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini),

Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo) neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.