- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eTA-563-624/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00395-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- UAB "Statybų ekspertas"
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ARTC) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Statybų ekspertas“ (toliau – ir atsakovas) 283,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Rinkliava) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bei 13,61 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), rinkliavos mokėtojų registrą administruoja rinkliavos administratorius – UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, kuris parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus ir yra atsakingas už nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei rinkliavos teisminį ir neteisminį išieškojimą.
2.2. Remiantis valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registrų duomenų bazės išrašu, nekilnojamo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininku įsiskolinimo laikotarpiu buvo atsakovas UAB „Statybų ekspertas“, tačiau atsakovas jam tenkančios pareigos mokėti vietinę rinkliavą nevykdė.
2.3. Pareiškėjas siuntė atsakovui pranešimus ir raginimus dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau atsakovas rinkliavos nesumokėjo, dėl susidariusio įsiskolinimo su pareiškėju nesusisiekė. Vietinės rinkliavos skola nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudaro 283,07 Eur sumą. Atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos skolos nėra sumokėjęs.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu, prašė jį atmesti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė tokius argumentus:
3.1. Pareiškėjos reikalavimas priteisti nesumokėtas vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas, prašyme nurodytos mokėtinos sumos ir laikotarpiai, už kurias šias yra prašoma priteisti, neatitinka pareiškėjo prašymo priede pateiktų mokėjimo pranešimų duomenų, t. y. neatitinka laikotarpiai ir sumos. Pareiškėjas pateiktuose mokėjimo pranešimuose kaip naudos gavėją (rinkliavos gavėją) nurodo Druskininkų miesto savivaldybės administraciją, bet ne patį pareiškėją, todėl pareiškėjas negali gauti savo naudai piniginių lėšų, kurios yra skirtos rinkliavos mokesčiui kitam juridiniam asmeniui. Atsakovui nebuvo pateikti mokėjimo dokumentai, kuriuose būtų informacija apie prievolę mokėti rinkliavas (mokėjimo pranešimai, sąskaitos, prašymai, pretenzijos, įspėjimai ar kiti dokumentai).
3.2. Tarp pareiškėjo ir atsakovo jau buvo kilęs teisminis ginčas dėl pareigos mokėti vietinės rinkliavas už tą patį nekilnojamo turto objektą. 2019 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3340-643/2019 atmetė pareiškėjo reikalavimą mokėti vietines rinkliavas už nekilnojamo turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini) už laikotarpius nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., kadangi pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismo sprendimu nustatyta, jog naudos gavėjas turėtų būti (ir yra) ne pareiškėjas, o Druskininkų savivaldybė. Atsakovas nėra gavęs iš pareiškėjo jokio pranešimo apie įregistravimą į pareiškėjo sudaromą registrą. Pareiškėjo reikalavimai nedera su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka ir reikalavimais. Pareiškėjo reikalavimai nedera su Nuostatų 47–49 punktuose ir įstatymuose nustatytu galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
3.3. Pateiktas 2022 m. sausio 8 d. įspėjimas ir 2022 m. spalio 14 d. įspėjimas nepatvirtina to fakto, kad jie buvo išsiųsti ar įteikti atsakovui, pareiškėjas jokių dokumentų įteikimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šie įspėjimai patvirtina tik tai, kad atsakovas galbūt skolingas Druskininkų savivaldybės administracijai, bet ne pareiškėjui.
3.4. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 11 d. pažyma teismui yra nepagrįsta ir klastotė, nes joje nurodyta, kad atsakovas (UAB „Statybų ekspertas)“ yra skolingas pareiškėjui (UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui) 283,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėjas nėra rinkliavos gavėjas ar rinkliavos rinkėjas, tarp atsakovo ir pareiškėjo nėra jokių konkliudentinių veiksmų, nėra jokios sutarties, nėra civilinių santykių, pareiškėjas nėra perdavęs ar pardavęs prekių ar suteikęs paslaugų atsakovui.
Atsiliepimas
3.5. Atsakovui priklauso ginčo nekilnojamasis turtas, tačiau atsakovas nevykdo veiklos minimame objekte pagal pareiškėjo pareiškime (prašyme) nurodytą nekilnojamojo turto adresą bei jame nesudaro atliekų, objektas nenaudojamas, nei pareiškėjas, nei kiti atliekų tvarkytojai nėra perdavę atliekų surinkimo konteinerio atsakovui, pareiškėjas savo prašymo pagrindimui įrodymų nepateikė, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl įtraukimo į pareiškėjo tvarkomą registrą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra atliekų turėtojas, jis atitinka rinkliavos mokėtojo statusą, ir kad atsakovui taikytina rinkliava.
3.6. Atsakovas taip pat prašė visapusiškai ištirti, ar Nuostatų 50 punkto nuostata, kad administratorius yra atsakingas už rinkliavos išieškojimą, neprieštarauja įstatymams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
3.7. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, kad yra dubliuojami nekilnojamojo turto mokestis ir pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo, kurie realiai mokami už tą patį nekilnojamąjį turtą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: priteisė iš atsakovo 283,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo naudai, ir atmetė pareiškėjo prašymą dėl 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5. Teismas byloje vadovavosi Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 30 straipsnio 9 dalies, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, taip pat Nuostatų 4.5, 6, 14, 15, 24–26, 45 punktų nuostatomis.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.
7. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, jog rinkliavos gavėjas yra ne pareiškėjas, bet Druskininkų savivaldybė, ir dėl šios priežasties pareiškėjo ankstesnis prašymas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1340-643/2019 buvo atmestas, pažymėjo, kad nors pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama į Savivaldybės sąskaitą, tačiau pareiškėjas yra paskirtas rinkliavos administratoriumi, kuriam, be kita ko, pavestas ir nesumokėtų rinkliavų išieškojimas (Nuostatų 45 p.; nuo 2020 m. spalio 15 d. galiojančios Nuostatų redakcijos 50 p.), todėl bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl pareiškėjo teisės reikšti reikalavimą priteisti iš rinkliavos mokėtojo (atsakovo) susidariusią vietinės rinkliavos skolą, nekilo.
8. Teismas pažymėjo, kad vėlesnis pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo patenkintas, o argumentas, kad administratorius nėra rinkliavos gavėjas ir dėl šios priežasties neturi reikalavimo teisės, atmestas kaip nepagrįstas. LVAT, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-851-968/2021 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, bei išaiškino, kad pareiškėjas, siekdama iš atsakovo išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, turi materialinį teisinį suinteresuotumą, nes Druskininkų savivaldybė jam delegavo teisę vykdyti ir šios rinkliavos išieškojimo procedūras iš skolininkų. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl pareiškėjo reikalavimo teisės kvestionavimo.
9. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytus argumentus dėl mokėjimo pranešimuose nurodytų sumų netikslumo ir kt., iš byloje esančios 2023 m. sausio 11 d. pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatė, kad atsakovo ginčo laikotarpiu nesumokėta rinkliavos skola sudaro 283,07 Eur, t. y. 81,86 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 201,21 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog ši pažyma yra nepagrįsta, suklastota, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, be to, pateiktuose mokėjimo pranešimuose yra nurodytos tokios pačios vietinės rinkliavos susidarymo už ginčo laikotarpį sumos, ir teismas nenustatė pagrindo šiais dokumentais abejoti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad nesumokėta rinkliavos suma apskaičiuota teisingai, o ta aplinkybė, jog mokėjimo panešimuose yra nurodytos ankstesniais laikotarpiais priskaičiuotos ir atsakovo nustatytais terminais nesumokėtos sumos, taip pat į bylą pateikti dokumentai (mokėjimo pranešimai, skolų suderinimo aktai, įspėjimai) už ankstesnius mokestinius laikotarpius neturi įtakos pareiškėjo reiškiamo reikalavimo pagrįstumui, kadangi pareiškėjas šioje byloje neprašo priteisti iš atsakovo nesumokėtos rinkliavos už ankstesnius laikotarpius.
11. Teismas iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą, siunčiant jam vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodoma iki kada ir kur atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas taip pat buvo įspėtas dėl susidariusios skolos ir paraginta ją sumokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovui iš anksčiau teisme nagrinėtų ginčų dėl vietinės rinkliavos priteisimo neabejotinai žinoma, kad jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovas iš esmės neginčija, kad pranešimuose yra nurodytas tinkamas jo adresas: (duomenys neskelbtini). Šis adresas yra nurodytas Registrų centre kaip bendrovės buveinės registracijos adresas. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad atsakovui siųsti 2021 m. liepos 23 d., 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. spalio 14 d. įspėjimai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos nepatvirtina to fakto, kad buvo jie išsiųsti ar įteikti atsakovui, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negavo nei mokėjimo pranešimų, nei įspėjimų bei nežinojo įstatymais nustatytos pareigos mokėti vietinę rinkliavą kiekvienais einamaisiais metais.
12. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir jam iš atsakovo priteisė 283,07 Eur įsiskolinimą, susidariusį už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
13. Teismas akcentavo, kad pagal Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius, taip pat išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai, jog atsakovas nevykdo veiklos objekte bei jame nesudaro atliekų, objektas nenaudojamas, nei pareiškėjas, nei kiti atliekų tvarkytojai nėra perdavę atliekų surinkimo konteinerio atsakovui, pažymėjo, jog atsakovo pareigą, turint nekilnojamojo turto objektą savivaldybėje, mokėti vietinę rinkliavą reglamentuoja nurodyti teisės aktai, o byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad atsakovas su atitinkamo turinio prašymais būtų kreipęsis į savivaldybę, minėti prašymai būtų svarstyti, tenkinti, ar atsakovė būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo.
14. Teismas kaip teisiškai nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad yra dubliuojamas Nekilnojamojo turto mokestis bei pareiškėjo reikalaujamas rinkliavos mokestis, kadangi šių mokesčių paskirtis yra iš esmės skirtinga, todėl jie negali būti tapatinami, teismas taip pat atmetė prašymą ištirti, ar Nuostatų 50 punkto nuostata, kad administratorius yra atsakingas už rinkliavos išieškojimą, neprieštarauja įstatymams bei Konstitucijai, kaip tinkamai nesuformuluotą bei nepagrįstą, bei teismui nekilus abejonių dėl jo teisėtumo.
15. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 13,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 10,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir kitas išlaidas: už gyventojų registro elektroninį išrašą – 1,81 Eur, už Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą – 0,32 Eur, pašto išlaidas – 1,48 Eur.
III.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovui pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka teisinio reglamentavimo, teismas netinkamai tyrė, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir pažeidė materialines ir procesines teisės normas.
17.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė aplinkybę, kad ginčo nekilnojamojo turto objekte nesusidaro atliekos, jis yra nenaudojamas, neišreikalavo tą patvirtinančių įrodymų ir dokumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovas yra atliekų turėtojas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą faktą, kad: 1) atsakovas yra rinkliavos mokėtojas; 2) atsakovui (ginčo nekilnojamam turtui) būtų savivaldybės tarybos sprendimu taikoma rinkliava; 3) atsakovo nekilnojamasis turtas yra įtrauktas į registrą; 4) savivaldybės taryba sprendimu taiko konkrečiam atsakovo nekilnojamajam turtui rinkliavos mokestį (konkrečiai dėl atliekų) ar Nuostatų prasme; 5) pareiškėjas įgyvendina kokį nors savivaldybės tarybos sprendimą, kuris aiškiai patvirtintų, kad būtent taryba svarstė ir nutarė atsakovui ar jo nekilnojamajam turtui taikyti rinkliavos mokestį ne tariamai teoriškai, o kaip už komunalines atliekas faktiškai.
17.3. Rinkliavos mokesčių tarifų nustatymo, ir jų mokėjimo, išieškojimo tvarkos nustatymas yra funkcija, kurią teisės aktai įgalioja vykdyti savivaldybę, ir išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, todėl pareiškėjas, įrašydamas į atsakovą į atliekų turėtojų registrą, viršijo savo įgaliojimus. O pareiškėjo siųsti mokestiniai pranešimai, įspėjimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
17.4. Pirmos instancijos teismas priteisė pareiškėjo naudai vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovas yra ginčo nekilnojamojo turto savininkas. Atsakovui nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovui, kaip nekilnojamojo turto savininkui, gali būti taikomas tik nekilnojamojo turto mokestis, kuris atitinkamai reguliuojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, bet ne Rinkliavų įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo ir Nuostatų tvarka, kadangi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas yra aukštesnis teisės aktas.
17.5. Atsakovas iš dalies sutinka, kad nekilnojamojo turto mokesčio bei pareiškėjo reikalaujamo rinkliavos mokesčio paskirtis yra iš esmės skirtinga, todėl jie negali būti tapatinami, tačiau nesutinka, kad šie mokesčiai nesidubliuoja, kadangi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš esmės renkama atsižvelgiant ne į tai, ar realiai susidaro atliekos naudojant nekilnojamąjį turtą, bet į tokio nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą, kaip ir nekilnojamojo turto mokestis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, ar Nuostatai neprieštarauja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui.
17.6. Atsakovas neatitinka atliekų turėtojo statuso, kadangi jo veikloje valdant ginčo nekilnojamąjį turtą, atliekos nesusidaro, ir pareiškėjas nepateikė tą paneigiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo, turinčio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą nustatęs, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui, o ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas pripažintinas vietinės rinkliavos mokėtoju.
20. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis nėra laikomas atliekų turėtoju, o vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimas atsižvelgiant tik į faktą, jog asmeniui priklauso nekilnojamasis turtas, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir dubliuojasi su nekilnojamojo turto mokesčiu.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pareiškėjui suteiktus įgaliojimus administruoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Druskininkų savivaldybėje, iš jų – ir įtraukti atsakovą į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, siųsti mokėjimo pranešimus ir kt.
23. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Druskininkų savivaldybė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ delegavo teisę vykdyti nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą išieškojimo procedūras iš skolininkų (tarp jų – ir tvarkyti rinkliavos mokėtojų registrą, siųsti mokestinius pranešimus bei atlikti kitus veiksmus), be to, šis klausimas jau buvo aptartas nagrinėjant tarp tu pačių šalių kilusį analogiško pobūdžio ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-851-968/2021 ir 2023 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-266-552/2023), LVAT konstatavus, jog pareiškėjas, siekdamas iš atsakovo išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą, byloje nagrinėjamu atveju turi materialinį teisinį suinteresuotumą, nes jam Druskininkų savivaldybė, kaip ūkio subjektui, teikiančiam viešąsias paslaugas šioje srityje, delegavo teisę vykdyti ir šios rinkliavos išieškojimo procedūras iš skolininkų bei veikti rinkliavos išieškojimo klausimais savivaldybės vardu teismuose.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi nuostatos, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už pareiškėjui priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą, kadangi atsakovo veikloje atliekos nesusidaro, atsakovas nesinaudoja komunalinių atliekų šalinimo sistema, ir negali būti vertinamas kaip atliekų turėtojas.
25. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (8 p.). Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
26. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcijos, patvirtintos Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. T1-146, 4.5 punktas nustatė, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti rinkliavą, išskyrus Lietuvos banką; o 4.6 punktas – kad nekilnojamojo turto objektai – pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos. Pagal Nuostatų 11 punktą prievolė mokėti rinkliavą atsiranda fiziniam ar juridiniam asmeniui tapus rinkliavos mokėtoju. Pagal Nuostatų 15 punktą, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Pastovioji rinkliavos dedamoji nustatoma nekilnojamojo turto objektams (NTO), kuriems galima nustatyti tikslų plotą, – eurais už 100 m² nekilnojamojo turto ploto, pagal VĮ Registrų centro duomenyse nustatytą pagrindinę tikslinę pastato naudojimo paskirtį (Nuostatų 16 p.); kintamosios rinkliavos dedamoji nustatoma NTO, kuriems galima nustatyti tikslų plotą, eurais už 100 m² nekilnojamojo turto ploto pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą NTO paskirčiai (Nuostatų 17 p.).
27. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuostatų redakcijoje, patvirtintoje Druskininkų savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-38. Šios redakcijos Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad pastoviąją rinkliavos dalį moka visi NTO savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviosios rinkliavos dedamosios nemoka negyvenamųjų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Kintamąją Rinkliavos dedamąją moka NTO savininkai arba įgalioti asmenys kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko.
28. Iš aptariamo teisinio reglamentavimo matyti, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).
29. Teisėjų kolegija, nurodyto teisinio reglamentavimo ir aktualios LVAT teismo praktikos kontekste įvertinusi atsakovo argumentus, jog byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog atsakovas su Druskininkų savivaldybe būtų sudaręs sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto atliekų tvarkymo, ar kad būtent taryba svarstė ir nutarė atsakovui ar jo nekilnojamajam turtui taikyti rinkliavos mokestį už faktiškai susidariusias komunalines atliekas, pažymi, jog šie atsakovo argumentai nepagrįsti, nes prievolė mokėti Rinkliavą yra įtvirtinta teisės aktuose, ir nėra sutartinio pobūdžio. Kaip minėta, pagal Nuostatų 4.5 punktą rinkliavos mokėtojas yra fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti Rinkliavą, išskyrus Lietuvos banką. Atsižvelgiant į tai, taip pat atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teigiama, jog vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.
31. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 yra pasisakęs, kad pati savivaldybė, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nuostatų redakcijoje, patvirtintoje 2022m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-28, IV skyriuje yra įtvirtintos rinkliavos lengvatos, kurios yra siejamos su nekilnojamojo turto sunaikinimu, nuosavybės netekimu ir pan., o X skyriuje (anksčiau galiojusios Nuostatų redakcijos IX skyriuje) įtvirtintas rinkliavos perskaičiavimas tuo atveju, kai numatoma nesinaudoti nekilnojamuoju turtu. Taigi, tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti tenka vietinės rinkliavos mokėtojui, tačiau nagrinėjamoje atsakovas nepateikė duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pareiškėją dėl lengvatų taikymo ar rinkliavos perskaičiavimo Nuostatų nustatyta tvarka.
32. Atsakydama į atsakovo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas siuntė atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus Nr. 20178187 ir 11998249, juose nurodyta iki kada ir kur atsakovas privalo sumokėti vietinę rinkliavą, atsakovui taip pat buvo siųsti 2021 m. liepos 23 d., 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. spalio 14 d. įspėjimai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, taigi atsakovas buvo įspėtas dėl susidariusios skolos ir paragintas ją sumokėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovas neginčija, kad pranešimuose yra nurodytas tinkamas jo adresas, ir padaryta išvada, jog atsakovas žinojo, kad už nurodytą nekilnojamojo turto objektą jis turi mokėti vietinę rinkliavą, nes jau buvo sumokėjęs vietinę rinkliavą už šį objektą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą.
33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog Nuostatuose nustatytas reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise valdantiems Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, dubliuojasi su nekilnojamojo turto mokesčiu, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio nuostatos, pažymi, jog pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o pagal 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
34. Atsižvelgusi į paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, šių mokesčių paskirtis iš esmės skirtinga, nes nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, o vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą objektas – paslaugos. Papildomai pažymėtina, jog nepaisant to, kad Nuostatai vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sieja su atliekų turėtoju, nuosavybės teise valdančiu Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, t. y. netiesiogiai vietinę rinkliavą sieja su nekilnojamojo turto valdymu, neatsižvelgiant į patį atliekų susidarymo faktą, minėta (žr. šios nutarties 30 p.), kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos, ar turėtų būti vertinamas Nuostatų atitikimas šio įstatymo nuostatoms, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams ir jų nekartodama, pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, jog sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.