Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. už vagystę iš V. Ž. sandėliuko – areštu 60 parų;

- pagal BK 178 str. 2 d. už vagystę iš D. Š. sandėliuko – areštu 60 parų; - pagal BK 187 str. 3 d. – areštu 25 paroms;

- pagal BK 178 str. 4 d. – areštu 30 parų;

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-13 nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti J. J. ir A. G., bet nuosprendžio jie neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

- laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2010 m. birželio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovė į V. Ž. sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė jos turto už 1070 litų;

- 2010 m. rugpjūčio 24 d. 8.36 val., Panevėžyje, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J., A. G. ir asmeniu, dėl kurio byla išskirta, iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) pagrobė nedidelės - 355,30 litų, vertės UAB (duomenys neskelbtini) turtą;

- laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d., apie 23.50 val., tiksliai nenustatytu laiku, išlaužęs D. Š. sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) 150 litų vertės duris įsibrovė į jį ir pagrobė nukentėjusiosios turto už 1050 litų;

- 2010 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančio namo trečiojo aukšto laiptinėje, veikdamas bendrininkų grupėje su T. B. ir K. K., dėl kurių byla išskirta, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš M. B. ir D. U., padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusysis dėl skundo nuomonės nepasakė. Prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis M. J. nuosprendį skundžia tik dėl, jo nuomone, jam paskirtos per griežtos bausmės, todėl kolegija šią bylą patikrina tik šiuo aspektu.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas M. J. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytos 5 nusikalstamos veikos – 2 apysunkiai ir 1 nesunkus nusikaltimai bei 2 baudžiamieji nusižengimai, nusikalstamos veikos tyčinės ir baigtos, keturias nusikalstamas veikas apeliantas padarė iš savanaudiškų paskatų), į kiekviename epizode apelianto atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino M. J. asmenybę (nuteistasis yra recidyvistas, nes naujus tyčinius nusikaltimus padarė ankstesniu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą jam paskirtos bausmės vykdymo metu, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą ir kt.), o taip pat atsižvelgė ir į kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes (gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl nuteistojo negauta ir kt.). Įvertinusi visas bylos aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog nuteistasis po pirmojo teistumo išvadų nepadarė, jis nepasitaisė ir yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl manydamas, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmių tikslai, apylinkės teismas už naujai padarytas nusikalstamas veikas visiškai pagrįstai iš pradžių už pirmiausiai padarytus BK 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus ir BK 178 str. 4 d. bei 187 str. 3 d. numatytus baudžiamuosius nusižengimus skyrė M. J. sankcijose numatytas arešto bausmes, o po to, nuosekliai griežtindamas apelianto atsakomybę, už vėliausiai padarytą BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skyrė griežčiausią šios teisės normos sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių trukmę pirmosios instancijos teismas BK normų nepažeidė. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas teisingai pirmiausiai subendrino tarpusavyje, o po to su paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Visos aukščiau išvardytos aplinkybės, skirtingai, nei teigiama skunde, taip pat neduoda pagrindo manyti, kad apeliantui paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir bausmės vykdymo atidėjimas paveiks jį taip, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad priimdamas paskutinį įsiteisėjusį, t. y. 2011 m. sausio 13 d. nuosprendį, Panevėžio miesto apylinkės teismas taip pat manė, jog M. J. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skyrė nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę (3 t., 183–185 b.l.). Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistajam paskirtos galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai vykdant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir neatidėjo M. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pagal BK 75 str.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali atsižvelgti ir vertinti tik objektyviai egzistuojančias aplinkybes, o procesinis sprendimas negali būti paremtas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į apelianto pažadus įsidarbinti, atlyginti nusikaltimais nukentėjusiesiems padarytas žalas, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei remiantis tuo sušvelninti jam paskirtą bausmę, šiuo metu nėra jokio pagrindo. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad nusikalstamas veikas apeliantas padarė vos sulaukęs pilnametystės, laisvės atėmimo vietoje jis nėra pažeidęs galiojančių vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nėra baustas, būdamas laisvės atėmimo vietoje jis pergalvojo, įvertino ir suprato tikrąsias gyvenimo vertybes, šiuo metu smerkia savo praeitį ir nori viską ištaisyti – didžiąja dalimi susijusios su nuteistojo elgesiu jau jam realiai atliekant laisvės atėmimą ir neturi esminės įtakos bausmių skyrimui už jo padarytas veikas. Todėl tiek pirmosios instancijos teismo už naujas nusikalstamas veikas M. J. paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš esmės tinkamai išsprendė bausmės individualizavimo klausimus, todėl keisti nuosprendžiu paskirtas bausmes apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis pagrindo nėra.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, jog be šiuo nuosprendžiu nuteistų asmenų, 2010-08-27 viešosios tvarkos pažeidimo epizode su nuteistuoju kaip bendrininkai dalyvavo T. B., o 2010-08-31 epizode – T. B. ir K. K.. Prieš šiuos asmenis ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atskirtas (2 t., 169 – 170 b.l.). Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad prieš juos baudžiamoji byla išskirta, pagal susiklosčiusią teismų praktiką nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką, todėl jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, aprašant nusikalstamą veiką nustatomojoje nuosprendžio dalyje jų pavardės neminimos. Šis apylinkės teismo padarytas pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes su apeliantui paskirtų bausmių rūšimi ir dydžiu tiesiogiai jis negali būti siejamas. Be to, pats apeliantas dėl to nuosprendžio taip pat neskundžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.