Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės VšĮ Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą ir atsakovo V. L. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams VšĮ Klaipėdos universitetui, V. L. dėl darbo sutarties nutraukimo, tarybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu ab initio,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas patikslinęs ieškinį prašė nutraukti tarp VšĮ Klaipėdos universiteto (toliau – KU) ir V. L. 2011 m. gruodžio 16 d. sudarytą darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimą, paskiriant jį eiti rektoriaus pareigas, ir pripažinti VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 9N-10 negaliojančiu ab initio. Nurodė, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas leidžia Komisijai reikšti ieškinius teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija ginčo bylai aktualiu Komisijos kompetencijos klausimu yra pateikusi išaiškinimą, kad Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnis apibrėžia įstatymo vykdomą kontrolę ir pareigūnus bei institucijas, kurios šią kontrolę turi vykdyti. Viena iš institucijų yra nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Komisijos įstatymo nustatyta, kad Komisija teikia ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Interesų derinimo įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu KS-8 nustatė, kad V. L. įdarbinimo Klaipėdos universiteto rektoriumi pagrindas – Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų procedūros – yra neteisėtas. Klaipėdos universiteto vadovą, renkamą viešojo konkurso būdu, šios mokymo įstaigos taryba 2011 m. gruodžio 6 d. rinko būdama neteisėtos sudėties. Tai konstatuoti leido aplinkybė, kad V. L. dalyvavo renkant save patį Klaipėdos universiteto rektoriumi ir tarybai priimant atitinkamą sprendimą. Tokį V. L. elgesį Komisija vertino kaip imperatyvių interesų derinimo įstatymo reikalavimų – pareigos vengti interesų konflikto ir prievolės nusišalinti jai esant, pažeidimą. Interesų konfliktų veikiamų, tai yra šališkų, asmenų dalyvavimas sprendimų priėmimo procedūrose sudaro savarankišką pagrindą tokius sprendimus (sandorius), kaip prieštaraujančius esminiams Interesų derinimo įstatymo tikslams, skaidrumo, objektyvumo, nešališkumo bei korupcijos prevencijos principams, naikinti. Pažymėjo, kad VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 9N-10 yra tarybos ir V. L. valią išreiškiantis aktas, kuris sukuria civilines subjektines teises ir pareigas, todėl laikytinas sandoriu CK 1.63 straipsnio prasme. Dėl Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendime KS-8 nurodytų interesų derinimo įstatymo pažeidimų taryba neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio. Šis sandoris, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų, turi būti pripažintas negaliojančiu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimą Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutraukė tarp VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011-12-16 sudarytą darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimą dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, atsakovą V. L. atleido iš VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį; priteisė iš atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. po 261,05 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai; priteisė iš atsakovų VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. po 72 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; kitą ieškinio dalį atmetė; sprendimo vykdymą atidėjo 2 mėnesiams. Nurodė, jog Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl KU rektoriaus rinkimo ir 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimas sudarytas pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, todėl ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu KU tarybos 2011-12-06 nutarimą Nr. 9N-10 dėl KU rektoriaus rinkimo; 2011-12-16 darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimo dalį, kiek ji numatė V. L. skyrimą (perkėlimą) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, V. L. atleido iš rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad pagal KU tarybos nutarimą rektorius V. L. ėjo rektoriaus pareigas nuo skyrimo momento, todėl konstatavo, kad pripažinti tarybos nutarimą negaliojančiu ab initio (nuo jo priėmimo momento) nėra pagrindo, kadangi neįmanoma restitucija – sutarties šalių grąžinimas į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, nes atlikto darbo sąnaudų grąžinti neįmanoma, todėl tarybos nutarimą pripažino negaliojančiu tik ateityje ir ieškinį tenkino iš dalies.

Apeliantas VšĮ Klaipėdos universitetas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą nutraukti; arba, jeigu teismas manytų, kad reikalavimai (ar vienas iš reikalavimų) vis dėlto yra nagrinėtinas teisme, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutrauktas tarp VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011-12-16 sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimas dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, ir atsakovas V. L. atleistas iš VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turi teisę ginčyti 2011-12-06 nutarimą. Mano, kad VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimas, kaip apimantis VTEK teisę ginčyti ir juridinio asmens organo sprendimus, yra negalimas, kadangi tai reikštų plečiamąjį normos aiškinimą. Teigia, kad neleistina teisės akto normų neaiškumus spręsti taikant plečiamąjį aiškinimą, jeigu tai pasunkintų asmens padėtį. VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra aiškiai nurodoma, kad ji turi teisę pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Normoje nėra nurodyta, kad suteikiama teisė ginčyti ir kitus juridinius faktus. Vadinasi, minėtoje normoje yra nurodytas baigtinis sąrašas juridinių faktų, kuriuos turi teisę ginčyti VTEK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad baigtinių sąrašų negalima aiškinti plečiamai. Nurodo, kad CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Kaip nurodoma doktrinoje, ši nuostata apima atvejus, kai reikalavimas apskritai nenagrinėtinas teisme. Pastarasis pagrindas taikytinas ir atvejams, kai į teismą kreipiasi asmuo, kuriam nėra suteikta tokia teisė. Kadangi VTEK nėra nurodyta sąraše asmenų, kurie gali ginčyti kolegialaus viešosios įstaigos organo sprendimą (CK 2.82 str. 4 d.), taip pat tokios teisės VTEK nesuteikia ir VTEKĮ, mano, kad ieškovo reikalavimas dėl 2011-12-06 nutarimo laikytinas nenagrinėtinu teisme;

2) apylinkės teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu 2011-12-06 nutarimą. Teismas 2011-12-06 nutarimą pripažino negaliojančiu, kadangi V. L. nenusišalino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų, taigi pažeidė įstatymą, todėl KU taryba priimdama 2011-12-06 nutarimą dėl rektoriaus rinkimo priėmė sprendimą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo, sąžiningumo principams. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotas tik vieno tarybos nario – V. L. pažeidimas balsuojant ir dalyvaujant tarybos posėdyje. Tačiau ginčijamas nutarimas buvo priimtas tarybos, o ne vienvaldiškai V. L.. Taigi tai, kad V. L. pažeidė įstatymą, jokiu būdu savaime negali reikšti ir tarybos nutarimo, kuris priimtas balsuojant V. L., negaliojimo. Kadangi MSĮ tarybos sprendimų priėmimo procedūrinių klausimų nereglamentuoja, šiuo atveju pagal analogiją turėtų būti taikomos taisyklės, taikytinos kitos teisinės formos juridinio asmens organo – visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų ginčijimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tų pažeidimų nebūtų padaryta ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo. Pagal Statuto 44 straipsnį bei Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 16 punktą rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 tarybos nariai. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą. Teigia, kad net jeigu V. L. ir būtų nusišalinęs nuo balsavimo, jis vis tiek būtų likęs kandidatu, surinkusiu daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą ir dėl jo kandidatūros būtų buvę balsuojama antrajame balsavime. Be to, kaip matyti iš antrojo balsavimo rezultatų, V. L. surinko net 7 balsus, o A. R. – 1 balsą. Taigi, net nesigilinant į tai, kaip balsavo V. L., jis vis tiek būtų išrinktas rektoriumi, kadangi, kaip ir minėta, tam reikėjo surinkti 6 balsus, o jis surinko 7 balsus. Pagal MSĮ 20 straipsnio 9 dalį tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Taigi KU tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja 6 nariai, kadangi tarybą sudaro 9 nariai. Minėtame tarybos posėdyje dalyvavo 8 nariai, taigi, net ir neskaičiuojant V. L. kaip tarybos posėdžio dalyvio, reikalingas kvorumas balsavimo metu egzistavo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2011-12-06 nutarimą negaliojančiu, netinkamai pritaikė CK 2.82 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos juridinio asmens organo sprendimų ginčijimo klausimu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad 2011-12-06 nutarimo panaikinimas, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, reiškia 2011-12-06 nutarimo panaikinimą formaliais pagrindais, o to, kaip ir minėta, teisė neleidžia;

3) VTEK neturi teisės ginčyti darbo sutarties. Nurodo, jog byloje yra konstatuota tik tai, kad V. L., tačiau ne pati taryba pažeidė įstatymą. Tikina, kad V. L. balsas neturėjo įtakos nei rektoriaus išrinkimui, nei kvorumui. Taigi net ir pripažinus, kad V. L. pažeidė įstatymą, negalima daryti išvados, kad ir 2011-12-06 nutarimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymo nuostatas, taigi ir išvados, kad darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymo nuostatas. Dėl šios priežasties VTEK laikytina neturinčia teisės reikalauti nutraukti darbo sutartį, kadangi darbo sutartis nėra laikytina sudaryta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Pažymi, kad net ir konstatavus, kad V. L. pažeidė įstatymo reikalavimus, darbo sutartis su juo negali būti nutraukta, kadangi negali būti panaikintas darbo sutarties pakeitimo pagrindas – 2011-12-06 nutarimas, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Taigi net jeigu formaliai darbo sutartis ir būtų nutraukta, ji vis tiek turi būti iš naujo sudaryta minėto nutarimo pagrindu. Tai reiškia, kad reikalavimas nutraukti Darbo sutartį laikytinas iš esmės nesukeliančiu teisinių pasekmių;

4) darbo sutartis neprieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms. DK 139 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes pati darbo sutartis ar jos sudėtinės dalys neprieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms. Tam, kad būtų pagrindas taikyti DK 139 straipsnio 1 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) darbo sutartis ar jos dalys prieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms; 2) tų prieštaravimų negalima pašalinti ir nėra galimybės darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Atkreipė dėmesį, kad juridinio asmens vadovas į pareigas yra skiriamas atitinkamo juridinio asmens organo sprendimu, o darbo sutartis yra tik išvestinis juridinis veiksmas, kurį įstatymai įpareigoja atlikti tam, kad būtų apsaugos juridinio asmens vadovo socialinės teisės. Kadangi V. L. buvo išrinktas rektoriumi, t. y. juridinio asmens vadovu, 2011-12-06 nutarimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindu, todėl DK 139 straipsnyje numatytos darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo priemonės ar kitos DK numatytos normos negali būti taikomos atsižvelgiant į rektoriaus, kuris yra ne eilinis darbuotojas, o juridinio asmens vadovas, specifinį statusą.

Atsakovas V. L. teismui pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo. Juo prašo patenkinti VšĮ Klaipėdos universiteto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo dalies panaikinimo, t. y. panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą nutraukti arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu VšĮ Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimo ir nutrauktas tarp VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L. 2011-12-16 sudarytas darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimas dėl atsakovo V. L. skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas, atsakovas V. L. atleistas iš VšĮ Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turi teisę ginčyti šioje byloje ginčijamą 2011-12-06 nutarimą, kadangi tokios teisės VTEK nesuteikia jos įgaliojimus įtvirtinantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas. Tai reiškia, kad bent jau bylos dalis dėl 2011-12-06 nutarimo ginčijimo turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu KU tarybos 2011-12-06 nutarimą, kadangi, nepaisant to, kad yra konstatuotas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, jo balsas, priimant minėtą nutarimą, nebuvo lemiamas. Taigi 2011-12-06 nutarimo panaikinimas vien dėl to, kad yra konstatuotas vieno tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas, neturėjęs reikšmės nei balsavimo rezultatams, nei posėdžio kvorumui, reikštų nutarimo panaikinimą formaliais pagrindais. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad VTEK turi teisę ginčyti tarp KU ir jo sudarytą 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties pakeitimą, kadangi šio pakeitimo pagrindas yra 2011-12-06 nutarimas, kurio ginčyti VTEK teisės neturi. Tai reiškia, kad byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties pakeitimo nutraukimo pagrindas yra Darbo kodekso 139 straipsnis, kadangi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas balsuojant dėl nutarimo, kuris yra teisėtas darbo sutarties pakeitimo pagrindas, negali būti pagrindas pripažinti, jog darbo sutartis prieštarauja draudžiamosioms įstatymų nuostatoms.

Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje palikti galioti nepakeistą. Mano, kad apeliantas nepateikė jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti, ištirti ir motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualių teisės normų analize, jame aiškiai ir išsamiai išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį panaikinti. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino Komisijos teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl darbo sutarties tarp VšĮ Klaipėdos universiteto ir V. L., sudarytos pažeidžiant įstatymo nuostatas, nutraukimo. Ieškovui akivaizdu, kad apelianto teiginys, jog Komisija siekia panaikinti juridinio asmens organo sprendimą formaliais pagrindais, yra visiškai nepagrįstas. Komisija kreipėsi į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo gindama viešąjį interesą ir turėdama įpareigojantį įstatymo lygmens imperatyvą taip veikti. Komisijos reikalavimas pripažinti negaliojančiu tarybos 2011-12-06 nutarimą yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti 2011-12-16 darbo sutarties pakeitimą ir turi būti traktuojamas tik kaip šio prašymo vedinys. Šiuo prašymu siekiama, kad atsakovai nesavivaliautų sudarinėdami pakartotines neteisėtas darbo sutartis, ko galima tikėtis iš jų aiškiai išreikštos pozicijos teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio skundo. Pabrėžė, kad nesilaikydami imperatyvių įstatymų nuostatų atsakovai nusižengė teisei, o tai reiškia, kad iš šių savo neteisėtų veiksmų jie negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių ar neprotingų teisių ar imunitetų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, jog 2011-05-17 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-827 „Dėl Klaipėdos universiteto tarybos“ buvo sudaryta KU taryba, kurią sudarė devyni nariai, tarp jų ir atsakovas V. L.. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2010-06-22 nutarimu Nr. XI-938 patvirtintą KU statutą (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-04 iki 2012-11-04), taryba renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų rektorių, nustato rektoriaus rinkimo viešojo konkurso būdu tvarką. VšĮ Klaipėdos universitetas yra iš valstybės biudžeto lėšas gaunanti viešoji įstaiga (t. 1, b. l. 39–58). KU taryba 2011-06-23 nutarimu Nr. 9N-01 „Dėl KU tarybos darbo reglamento tvirtinimo“ patvirtino KU tarybos darbo reglamentą. KU rektoriaus rinkimų tvarkos aprašas patvirtintas KU tarybos 2011-07-20 nutarimu Nr. 9N-04 (t. 1, b. l. 59–60). Apraše nustatyta, kad taryba iš savo penkių narių sudaro rektoriaus rinkimų komisiją rektoriaus rinkimams viešo konkurso būdu organizuoti; tarybos nariai, balsuodami dėl rektoriaus rinkimų komisijos išvadų, patvirtina kandidatų į rektoriaus pareigas sąrašą; rektorius renkamas slaptu balsavimu ir laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip šeši tarybos nariai (t. 1, b. l. 59–60). Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu buvo nustatytos ir kitos faktinės aplinkybės, t. y. 2011-10-11 tarybos posėdyje atsakovas V. L. dalyvavo kaip tarybos narys. Šiame posėdyje svarstytas klausimas dėl naujų rektoriaus rinkimų paskelbimo, nustatyta rinkimų data, dokumentų pateikimo terminai, numatytos rektoriaus rinkimų komisijos posėdžių datos, nuspręsta rinkimus vykdyti uždarame posėdyje. Iš KU 2011-11-17 rektoriaus rinkimų komisijos posėdžio protokolo Nr. 2 matyti, kad šiame komisijos posėdyje dalyvavo ir V. L.. Prie šio posėdžio pridėtame dokumente – priėmimo–perdavimo akte atsakovo V. L. pavardės nėra ir jis nepasirašęs šiame akte. Posėdžio metu buvo svarstoma dėl užregistruotų pretendentų sąrašo viešo paskelbimo universiteto internetiniame tinklalapyje, taip pat nutarta paskelbti pretendentus rektoriaus pareigoms eiti, tarp jų ir atsakovą V. L. KU rektoriaus rinkimų komisijos 2011-11-17 posėdžio protokole Nr. 2 nurodyta, kad atsakovas V. L. komisijos posėdyje dalyvavo. Šio fakto civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas V. L. neginčijo. 2011-11-21 nutarimu Nr. 9P-09 taryba patvirtino kandidatų į KU rektoriaus pareigas sąrašą iš keturių asmenų, taip pat, į jį buvo įtrauktas ir atsakovas V. L.. Atsakovas V. L. šiame tarybos posėdyje dalyvavo. 2011-12-06 tarybos posėdyje vyko rektoriaus rinkimai, jame dalyvavo visi tarybos nariai. Pirmojo balsavimo metu dviem kandidatams surinkus daugiausia balsų, vyko pakartotinis balsavimas, jo metu už V. L. kandidatūrą balsavo 7 nariai, o už prof. dr. A. R. – 1 narys. Vadovaujantis šiais balsavimo rezultatais rektoriumi buvo išrinktas atsakovas V. L. (t. 1, b. l. 66–68). KU 2011-12-16 tarybos posėdžio metu su atsakovu V. L. buvo pasirašyta darbo sutartis jo kadencijos laikotarpiui (t. 1, b. l. 70–73).

Byloje taip pat nustatyta, jog VTEK 2012-02-07 priėmė sprendimą Nr. KS-8 „Dėl V. L.“, jame nusprendė, kad pastarasis, eidamas KU tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų ir tokiais savo veiksmais nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2564-437/2012 pagal V. L. skundą dėl VTEK sprendimo, sutiko su VTEK 2012-02-07 sprendime Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ padaryta išvada, kad V. L., eidamas KU tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalindamas nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant spendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(143)-72/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmetė (t. 1, b. l. 149–156).

Nagrinėjamoje byloje bei pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas mano, kad VTEK neturi teisės ginčyti KU tarybos 2011-12-06 nutarimo Nr. 9N-10 „Dėl KU rektoriaus rinkimo“ ir darbo sutarties tarp VšĮ KU ir V. L.. Atsakovo nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu tarybos 2011-12-06 nutarimą bei nepagrįstai konstatavo darbo sutarties prieštaravimą įstatymų draudžiamosios nuostatoms.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir VTEK teisės kreiptis į teismą

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė VšĮ KU ne iki galo tiksliai, be to, tik sau palankiai interpretuoja faktines bylos aplinkybes, siekdama išvengti neigiamų teisinių pasekmių. Kaip matyti iš bylos duomenų, VTEK, kaip specializuotos viešųjų interesų gynimo srityje veikiančios valdžios institucijos, kuri vadovavosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nuostatomis, 2012- 02-07 sprendimas Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ (t. 1, b. l. 5–8) yra patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A143-72/2013 (CPK 182 str. 2 p.).

VTEK 2012-02-07 sprendime Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ konstatavo, jog „Universiteto rektorius renkamas viešo konkurso, kuriame dalyvauti gali kiekvienas asmuo, atitinkantis rektoriaus pareigoms eiti keliamus reikalavimus, būdu. Vadinasi, jei pats universiteto tarybos narys, kandidatuoja į rektoriaus postą, jam negali būti sudaromos išskirtinės sąlygos lyginant su kitais kandidatais, kurie neturi galimybės dalyvauti tarybos posėdžiuose ir priimti su rektoriaus rinkimais susijusių sprendimų, kitaip tariant negali patys spręsti dėl savo kandidatūros eiti rektoriaus pareigas tinkamumo. Vadinasi, V. L., vykdydamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, turėjo nusišalinti nuo visų tarybos posėdžių, kuriuose buvo rengiami, svarstomi ar priimami sprendimai dėl rektoriaus rinkimų, nes dalyvaudamas šiuose posėdžiuose sprendė savo paties karjeros galimybes, o tai reiškia – veikė interesų konflikto situacijoje. Komisija, atlikdama tyrimą, nesiekė išsiaiškinti, už kurį pretendentą tarybos posėdyje renkant rektorių balsavo V. L.. Įstatymo prasme nėra svarbu, ar V. L. pats už save balsavo, ar ne. Įstatymas imperatyviai draudžia asmeniui dalyvauti bet kokiose sprendimui priimti reikalingose procedūrose, jei asmuo yra suinteresuotas jomis“.

Šiuo aspektu svarbu tai, kad administracinėje byloje Nr. A143-72/2013 (1-2564-437/2012) V. L. ir trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ KU prašė teismą panaikinti visą VTEK sprendimą, t. y. tiek 1) jo punktą, kuriuo konstatuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai, tiek 2) jo punktą, kuriame nuspręsta kreiptis į KU tarybą, o jai nereaguojant – į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs VTEK sprendimo teisėtumo klausimą, 2012 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012 nusprendė, kad V. L. padaryti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimai konstatuoti pagrįstai, kartu pripažino ir tai, kad VTEK sprendimo 2 punkto dalis kreiptis į KU tarybą dėl su V. L. sudarytos darbo sutarties nutraukimo nėra pagrįsta, todėl panaikino, nurodęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis, nustatantis atsakovės teises, jai tokios teisės nesuteikia <...>. Kitą VTEK 2012-02-07 sprendimo Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ dalį paliko galioti. Apibendrinant pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino VTEK teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl darbo sutarties tarp VšĮ KU ir V. L., sudarytos pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nutraukimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs tiek VTEK sprendimo in corpore, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir 2013 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-72/2013 konstatuodamas, kad toks pareiškėjo (V. L.) elgesys (dalyvavimas balsavime, kuriame buvo sprendžiamas jo išrinkimo rektoriumi klausimas) atsakovo (VTEK) teisingai ir pakankamumo aspektu pagrįstai buvo įvertintas kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nustatytos prievolės nevykdymas bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas, todėl paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2564-437/2012 nepakeistą.

Šiai teisinei situacijai svarbu tai, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kaip matyti iš bylų duomenų viseto, administraciniame ginče dėl VTEK 2012-02-07 sprendimo Nr. KS-8 „Dėl V. L.“ teisėtumo dalyvavo tie patys asmenys (VTEK, V. L. ir VšĮ KU) kaip ir šioje civilinėje byloje. Todėl, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. sausio 29 d. nutartimi pripažinus VTEK teisę kreiptis į teismą dėl darbo sutarties tarp VšĮ KU ir V. L. nutraukimo, ši teisė kaip prejudicinis faktas pakartotinai šioje civilinėje byloje negali būti kvestionuojama, todėl apelianto argumentai dėl VTEK galimybės kreiptis į teismą atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis padaryta išvada atitinkamai atmestinas apelianto prašymas bylą nutraukti.

Dėl būtinybės nutraukti 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutartį

VšĮ KU, iš esmės gindama atsakovo V. L. interesus, nurodo, kad KU tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 „Dėl KU rektoriaus rinkimo“ buvo priimtas tarybos, o ne vienasmeniškai V. L.. Taigi tai, kad V. L. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, apelianto manymu, jokiu būdu savaime negali reikšti ir tarybos nutarimo, kuris priimtas balsuojant V. L., negaliojimo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog tokie apelianto teiginiai akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Komisija 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. KS-8 (kuris teismine tvarka nėra nuginčytas) nustatė, kad V. L. įdarbinimo KU rektoriumi pagrindas – KU rektoriaus rinkimų procedūros, yra neteisėtas. KU vadovą, renkamą viešojo konkurso būdu, šios mokymo įstaigos taryba 2011 m. gruodžio 6 d. rinko būdama neteisėtos sudėties. Tai konstatuoti leidžia aplinkybė, kad V. L. dalyvavo renkant save patį KU rektoriumi ir tarybai priimant atitinkamą sprendimą (CPK 12 str., 178 str., 197 str.).

Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria proprio), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Vadinasi, rektorių rinkus neteisėtos sudėties KU tarybai, šių rinkimų pagrindu V. L. negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų. Jei būtų laikomasi nuostatos, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis V. L. gali beatodairiškai nesilaikyti valstybėje nustatytų teisės normų ir už tai visiškai neatsakyti (traktuojant, kad jam už minėtus veiksmus visiškai negali būti taikomas darbo sutarties nutraukimas), tai reikštų, kad valstybėje ginami ne pamatiniai teisinės valstybės principai (pvz., kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi paklusti teisei), kuriais grindžiama visa Lietuvos kaip demokratinės valstybės esmė ir paskirtis, bet įteisinamas (pateisinama) aukštas pareigas užimančių asmenų nesilaikymas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Aiškinimas, jog darbo sutartis tarp neteisėtai išrinkto rektoriaus ir universiteto negali būti panaikinta, paprasčiausiai paverstų visiškai beprasmiu ir patį teisinį reguliavimą, kuris nustato sąlygas ir procedūras, kurių privalu laikytis renkant rektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose, bet ir VšĮ KU tarybos 2011 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 9N-01 patvirtintame jos darbo reglamente nurodyta, kad viena iš tarybos nario pareigų – raštu pranešti tarybai apie galimą interesų konfliktą, kurį gali sukelti posėdžio darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymas, ir nusišalinti nuo to klausimo svarstymo (12.6 p.).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus teisinius argumentus, tampa akivaizdu, kad apelianto teiginys, jog VTEK siekia panaikinti juridinio asmens organo sprendimą formaliais pagrindais, yra nepagrįstas. Priešingai, teisėjų kolegijai akivaizdu, jog VTEK kreipėsi į teismą dėl darbo sutarties nutraukimo gindama viešąjį interesą ir turėdama įpareigojantį įstatymo lygmens imperatyvą taip veikti. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais. Tokia galimybė, kaip jau anksčiau minėta, yra įtvirtinta ir teismų praktikoje.

Apelianto teiginiai, kad V. L. dalyvavimas ir balsavimas 2011-12-06 tarybos posėdyje lemiamos įtakos neturėjo, nes už jį balsavo 7 tarybos nariai, o pakanka 6 balsų, vertintini kaip subjektyvus faktinių aplinkybių interpretavimas ir V. L. nepalankios informacijos nutylėjimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, dar teikdama atsiliepimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui VTEK atkreipė dėmesį į keletą reikšmingų rektoriaus rinkimų proceso aplinkybių: 1) tarybos 2011 m . liepos 20 d. nutarimu Nr. 9N-04 patvirtinto Klaipėdos universiteto rektoriaus rinkimų tvarkos aprašo 15 punkte buvo numatyta, kad rektorius renkamas slaptu balsavimu, tačiau 2011-09-26 tarybos posėdyje Aprašas pakeistas numatant atvirą balsavimą. Kaip matyti iš 2012-12-06 tarybos posėdžio protokolo, aptariami rektoriaus rinkimai vyko atviru balsavimu (t. 1, b. l. 66–67).

Svarbu yra tai, kad vertinant V. L. elgesį, jam dalyvaujant KU rektoriaus rinkimų posėdžiuose, toks elgesys yra traktuotinas kaip vengimas pareigos nusišalinti (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1, 2 d.). Interesų konfliktų veikiamų, t. y. šališkų, asmenų dalyvavimas sprendimų priėmimo procedūrose sudaro savarankišką pagrindą tokius sprendimus (sandorius), kaip prieštaraujančius esminiams Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslams, skaidrumo, objektyvumo, nešališkumo bei korupcijos prevencijos principams, naikinti.

Kolegija, įvertinusi išdėstytą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo KU tarybos 2011-12-06 nutarimas Nr. 9N-10 dėl KU rektoriaus rinkimo ir 2011 m. gruodžio 16 d. darbo sutarties Nr. DS-1405 (2007-09-01) pakeitimo sudarytas pažeidžiant anksčiau nurodytas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiamas nuostatas ir tų prieštaravimų negalima pašalinti. DK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama.

Dėl Klaipėdos universiteto tarybos 2011-12-06 nutarimo panaikinimo

Apeliantas laikosi nuomonės, kad darbo sutartis su V. L. negali būti nutraukta, kadangi negali būti panaikintas darbo sutarties pakeitimo pagrindas – KU tarybos 2011-12-06 nutarimas, ir nurodo, kad net jeigu formaliai darbo sutartis būtų nutraukta, ji vis tiek turi būti iš naujo sudaryta minėto nutarimo pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad sekant tokia logika, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata darbo sutarčių, kurios sudarytos įgyvendinant kolegialių organų spendimus, atveju netektų prasmės. Tuo tarpu konstitucinė doktrina reikalauja, kad teisės normos būtų aiškinamos taip, kad būtų prasmingos, pritaikomos ir leistų pasiekti įstatymo tikslus.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 straipsnis numato, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. To paties įstatymo 23 straipsnis numato, kad VTEK prižiūri, kaip asmenys vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Anksčiau paminėto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, nustatančio VTEK statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad VTEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teisme dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančiais.

Atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo tikslus, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis įgaliojimus Komisijai kreiptis dėl darbo sutarčių ir neatsiejamai su jomis susijusių juridinio asmens organo sprendimų nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Toks teisės normos aiškinimas nepažeistų reguliavimo srities subjektų lūkesčių ir užtikrintų komisijos veiklos efektyvumą, įgyvendinant įstatymų tikslus.

Nagrinėjamoje byloje VTEK reikalavimas pripažinti negaliojančiu KU tarybos 2011-12-06 nutarimą yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu panaikinti 2011-12-16 darbo sutarties pakeitimą ir turi būti traktuojamas tik kaip šio prašymo vedinys. Pabrėžtina, kad nesilaikydami imperatyvių įstatymų nuostatų, atsakovai nusižengia teisei, o tai reiškia, kad iš šių savo neteisėtų veiksmų jie negali gauti jokios naudos ir įgyti kokių nors neadekvačių ar neprotingų teisių ar imunitetų.

Be to, toks Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimas užtikrintų konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimą ir užkirstų kelią galimiems jo pažeidimams, kai tapačius pažeidimus padarę asmenys įstatymo traktuojami nevienodai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, tai reiškia, kad už padarytą pažeidimą turi būti taikomi vienodi atsakomybės pagrindai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.). KU taryba, organizuodama ir vykdydama rektoriaus rinkimus, turėjo laikytis įstatymų reikalavimų bei užtikrinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo normų laikymąsi. Todėl KU taryba, leisdama susiklostyti tokiai situacijai, kad V. L., eidamas KU tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu eiti universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, dėl to KU taryba, 2011-12-06 priimdama nutarimą dėl rektoriaus rinkimo, priėmė sprendimą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo, sąžiningumo principams.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apeliacinio argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.