- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-802-519-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00905-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- E. G.
- Nukentėjusysis
- N. S.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 151¹ straipsnio 1 dalį (baudžiamojo straipsnio redakcija galiojusia iki 2014 m. kovo 13 d.) nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. gegužės 20 d., vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Byla dalyje dėl nukentėjusios N. S. ir jos įstatyminės atstovės B. S. atsisakymo nuo 40000 Lt civilinio ieškinio nutraukta.
Nukentėjusios N. S. ir jos įstatyminės atstovės B. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajai N. S. iš E. G. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 12 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytiškai santykiavo su nepilnamete N. S., gimusia (duomenys neskelbtini). (15 metų amžiaus), nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti – E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę „pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios N. S. būkle“. Nukentėjusios N. S. ir jos įstatyminės atstovės B. S. civilinį ieškinį pilnai patenkinti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiosios N. S. parodymus nepatikimais ir nenuosekliais, visiškai neįvertinęs ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės išvadų konstatavo, kad E. G. nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją N. S. ir E. G. veiką perkvalifikavo iš BK 149 str. 3 d. į BK 151¹ str. 1 d.
Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. S. (prokurorės skunde nurodoma S.), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir teismo posėdžio metu nuosekliai ir vienodai paaiškino, kad E. G. su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią, tai yra jai nesutinkant, kad ji norėjo E. G. nuo savęs atstumti, kad ji sakė kaltinamajam, jog nenori lytinių santykių, apsiverkė, bijojo ką nors jam pasakyti, nes jis jai grasino. E. G. užčiaupė jai viena ranka burną, kita ranka suėmė abi rankas ties pilvu, ir ranka nusmaukęs kelnaites įvedė savo lytinį organą į jos makštį. Ji negalėjo išsilaisvinti. Po lytinių santykių ji buvo apsisprendusi niekam nesakyti, nes buvo išsigandusi. E. G. jai sakė niekam nesakyti, nes užmuš, bus blogai. Po lytinio akto atlikimo E. G. ir toliau ją laikė suspaudęs, kad ji nepabėgtų, E. G. laikoma ji užmigo. Mamos nešaukė, nes ši buvo išgėrusi migdomųjų vaistų ir būtų negirdėjusi. Naktį ji rašė V. žinutę, prašydama pagalbos, tačiau ji neatsakė. Mamai nerašė žinutės, nes ji nakčiai išjungia telefono garsą. Viską papasakojo vienai draugei (V.), kuri patarė viską papasakoti mamai. Vakare apie 18 val., kai mama pamatė kruviną patalynę, apie tai kas atsitiko jai ir papasakojo. Tada mama iškvietė policiją. V. apie tai, kas atsitiko, pasakė ryte, o draugei S. – po savaitės, kai viskas jau išaiškėjo. Nors santykius su E. G. vertino kaip poros santykius, tačiau apie lytinius santykius su juo nebuvo kalbėję. Nukentėjusioji N. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
Teigia, kad kaip įrodymą, jog nukentėjusioji savo noru lytiškai santykiavo su kaltinamuoju E. G., teismas nuosprendyje nurodė tai, kad ji su E. G. buvo pora, tą vakarą bučiavosi, gėrė alkoholinius gėrimus, pati pasikvietė E. G. į savo namus, su juo atsigulė į savo lovą, bučiavosi, po lytinių santykių apsirengė ir toliau liko gulėti savo lovoje, ji apie jos atžvilgiu atliktą išžaginimą nepranešė savo mamai, kuri miegojo tame pačiame bute, už sienos, už kambario durų.
Nurodo, kad nukentėjusioji N. S. visas tas aplinkybes, kurias teismas nurodė kaip patvirtinančias savanorišką lytinį santykiavimą su E. G., nuosekliai ir išsamiai paaiškino. Ji nurodė, kad nors santykius su E. G. vertino kaip poros santykius, tačiau apie lytinius santykius su juo nebuvo kalbėję. E. G. pasikvieti į namus todėl, kad buvo vėlu ir jis neturėjo kaip grįžti namo. Atsigulus į lovą E. pradėjo priekabiauti, liesti ją rankomis, bučiuoti, o ji tam priešinosi, stūmė nuo savęs. Nukentėjusioji N. S. taip pat paaiškino, kodėl nesikvietė gretimame kambaryje miegančios mamos į pagalbą „mama buvo išgėrusi migdomųjų vaistų, kambario durys buvo uždarytos, be to E. G. jai grasino ir ji jo bijojo“. Po lytinių santykių E. G. neleido jai atsikelti iš lovos ir taip jo laikoma ji užmigo. E. G. sekančią dieną parašė nukentėjusiajai N. S. (prokurorės skunde nurodoma S.) SMS žinutę, kuria atsiprašė už tai, ką jai padarė, kas taip pat rodo, kad N. S. (prokurorės skunde nurodoma S.) lytiniai santykiai su E. G. nebuvo savanoriški.
Teigia, kad nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą B. S., teisme apklausta liudytoja, parodė, kad E. G. pažįsta kaip savo dukros draugą. Kai dukra grįžo kartu su E. G., ji jau buvo išgėrusi raminamus vaistus. Dukra pasidarė arbatos ir nuėjo į savo kambarį, o ji tuo metu užmigo. Anksti ryte nuėjusi į dukros kambarį pamatė, kad dukra gulėjo susisukusi į antklodę, o E. G. su rūbais šalia jos nusisukęs miegojo. Ji juos pažadino ir E. G. greitai išėjo, galima pasakyti spruko, o N. S. iš karto nuėjo į vonią. Tada dukra apsirengė ir išėjo į mokyklą. Grįžusi po mokyklos, dukra buvo labai nusiverkusi ir labai tyli. Dukra gavo žinutę, kurią davė paskaityti. Ten buvo parašyta, kad E. G. atsiprašo, už tai ką padarė. Namuose buvo neklota lova ir ji pasakė dukrai susikloti lovą, timptelėjusi antklodę pamatė kraujo klaną. Tada dukra pasisakė, kad E. G. ją išprievartavo.
Taip pat skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji nurodė, kad apie tai, jog ją išžagino E. G., ji jau sekantį rytą pasisakė draugei V. B., kuri patarė jai viską papasakoti mamai. Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė ir liudytoja V. B.. Liudytoja V. B. parodė, kad naktį iš N. S. gavo žinutę, kuria buvo prašoma pagalbos, tačiau liudytoja žinutę perskaitė tik ryte. Ryte jai N. S. paaiškino, kad ją išprievartavo N. G., o paklausus, kodėl ji nešaukė, pasakė, kad mama buvo išgėrusi raminamų vaistų. Kitą dieną po išprievartavimo, jos mama dar apie tą įvykį nežinojo. N. verkė, žadėjo apie įvykį mamai nesakyti.
Nurodo, kad lytiniai santykiai su E. G. nebuvo savanoriški patvirtina liudytojo M. B. parodymai, kuris parodė, kad sekančią dieną po įvykio E. G. jam pasakė, jog apsirūkęs žolės „biški“ prisidirbo. Ką prisidirbo, jis neklausė. Taip pat patvirtino, kad tą naktį jo draugė V. B. gavo žinutę, kurioje sunku buvo suprasti, ką N. norėjo pasakyti, bet atrodė, kad joje N. prašė pagalbos. Liudytojui N. papasakojo, kad jie parėjo iš M., jos mama nuėjo miegoti prigėrusi migdomųjų, o jie su E. nuėjo miegoti, ir ją E. G. išprievartavo. Tai pasakodama N. verkė.
Pasak prokurorės, analogiškus parodymus davė ir liudytoja S. L.. Ji parodė, kad po 2–3 dienų N. S. jai pasakė, kad pasikvietė E. miegoti, kadangi jis neturėjo kaip grįžti namo, ir E. G. ją išprievartavo. Tą vakarą mama miegojo kitame kambaryje, ji buvo išgėrusi vaistų, N. bijojo šaukti. Po įvykio N. SMS žinute bendravo su E., ji pati matė žinutę, kuria E. atsiprašė N.. N. jos nekomentavo, bet ji suprato, kad ši žinutė dėl išprievartavimo. Liudytojas Š. B. parodė, kad jam nėra žinoma, kad E. buvo įsimylėjęs N..
Prokurorės teigimu, teismas, padarė išvadą, kad N. S. su E. G. savo noru lytiškai santykiavo, visiškai neįvertinęs ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės išvadų. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2014-01-30–2014-02-11 ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2014 nurodyta, kad N. S. pažintinės veiklos ypatumai yra nežymiai žemesni už vidutinius (patenka į normos ribas). N. S., atsižvelgiant į jos turimas žinias (ribotas su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir nepakankamas tų veiksmų reikšmės supratimas), susiklosčiusias aplinkybes (romantiniai jausmai įtariamajam), ji nesugebėjo prognozuoti įvykių eigos, įtariamojo ketinimai jos atžvilgiu jai buvo netikėti, negalėjo numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, ji pavėluotai suprato jo ketinimus, vėliau mėgino priešintis E. G. veiksmams (sakė baigti, nelįsti, „nenoriu“, mėgino stumti nuo savęs), o vėliau dėl savo būsenos (fizinis silpnumas, baimė) ir kitų aplinkybių (mama išgėrusi vaistų, kad geriau miegotų), negalėjo aktyviau tiems veiksmams priešintis. N. S. duodami parodymai realistiški, nuoseklūs, pakankamai detalūs, atitinka jos gyvenimo patirtį ir žodyną, juos iš esmės pakartojo ekspertizės metu. N. S. negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ne dėl jai būdingų individualių psichologinių ypatumų, bet visų pirma dėl turimų žinių stokos bei susiklosčiusių aplinkybių (susižavėjimas įtariamuoju, jų abiejų statuso kaip poros supratimas). N. S. galėjo ir gali teisingai suvokti reikšmingas byloje konkrečias faktines aplinkybes bei galėjo ir gali (nepaisant įtariamojo daromo jai poveikio) duoti apie tai parodymus. Nukentėjusiosios tyrimo metu jai buvo konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu – reakcija į stiprų stresą.
Nurodo, kad vertinant nukentėjusiosios parodymus, teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės išvadas, liudytojų parodymus darytina išvada, kad kaltinamasis E. G. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją N. S. prieš jos norą, o atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu jai buvo tik 15 metų, ji pavėluotai suprato E. G. ketinimus, priešinosi E. G. veiksmams tiek, kiek sugebėjo pagal savo psichologinius ir amžiaus ypatumus, be to E. G. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: nukentėjusiąją N. S. užgulė, ranka užspaudė jai burną, kita ranka suspaudė jos rankas, numovė kelnes ir kelnaites ir ją išžagino.
Teigia, kad pirmos instancijos teismas, nuosprendyje padarydamas bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog nukentėjusioji N. S. sutiko lytiškai santykiauti su E. G., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai E. G. veiką kvalifikavo pagal BK 151¹ str. 1 d. Kaltinamojo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 149 str. 3 d. ir paskirta jam šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad po išžaginimo nukentėjusioji N. S. buvo paveikta traumuojančiai – jautė gėdos, baimės, kaltės jausmus, pradėjo bijoti vyriškos lyties atstovų, didintinas ir neturtinės žalos dydis.
Taip pat prokurorė skunde nurodo, kad nebuvo įrodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji N. S. buvo bejėgiškoje būklėje, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. G. ir jo gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. G. veiksmus perkvalifikavo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, kadangi neabejotinai nustatyta, kad jis, būdamas pilnametis asmuo, lytiškai santykiavo su nepilnamete N. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matosi, kad byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje E. G. kaltinant pagal BK 149 str. 3 d. Teismas išnagrinėjęs bylos duomenis, apklausęs liudytojus nustatė, kad kaltinimas pagal BK 149 str. 3 d. nepasitvirtino, todėl E. G. pripažino kaltu pagal BK 151¹ str. 1 d. Prokurorė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad kaltinamasis E. G. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja N. S. prieš jos norą, o atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu jai buvo tik 15 metų, ji pavėluotai suprato E. G. ketinimus, priešinosi E. G. veiksmams tiek, kiek sugebėjo pagal savo psichologinius ir amžiaus ypatumus, be to E. G. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: nukentėjusiąją N. S. užgulė, ranka užspaudė jai burną, kita ranka suspaudė jos rankas, numovė kelnes ir kelnaites ir ją išžagino.
Analizuojant surinktus byloje įrodymus, objektyviai nustatyta tik tai, kad nagrinėjamų įvykių metu nuteistasis E. G. ir nukentėjusioji N. S., nukentėjusiosios namuose, lytiškai santykiavo. Nuteistasis E. G. tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo lytiniai santykiai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme ir nagrinėjant ją, neneigė. Nuteistasis nurodė, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu. Nukentėjusioji N. S. tvirtina, kad tarp jų buvo prievartiniai lytiniai santykiai ir pateikia savo įvykio versiją, kurią pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs, atmetė, konstatuodamas, kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių aplinkybių skiriasi ir nėra nuoseklūs. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiosios N. S. parodymus, teisėjų kolegija su šia įrodymų analize visiškai sutinka, todėl dar kartą nukentėjusiosios parodymų neanalizuoja.
Šioje byloje reikšmingiausia yra tai, ar nuteistasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja jai sutikus ar prieš jos valią. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir E. G. buvo geri, draugiški, jie buvo pora, kad tą vakarą N. S. su E. G. gražiai bendravo, buvo apsikabinę, bučiavosi (šias aplinkybes nurodė liudytojai V. B., M. B., Š. B., nukentėjusioji ir E. G.). Pati nukentėjusioji nuteistąjį tą vakarą pasikvietė į savo namus, niekieno neverčiama atsigulė su juo į vieną lovą, bučiavosi ir kaip pati teigia, viskas prasidėjo nuo bučinių. Taigi šiuo būdu nukentėjusioji išreiškė sutikimą su E. G. lytiškai santykiauti. Nors nukentėjusioji duodama parodymus teigia, kad E. G. ją išžagino, tačiau vėlesnis jos elgesys – po lytinių santykių ji apsirengia ir toliau lieka gulėti toje pačioje lovoje kartu su E. G., o neina pas mamą, kuri miega kitame kambaryje, pasakyti apie tai, kad ji buvo išžaginta – paneigia tarp jų buvusius prievartinius lytinius santykius. Be to ir ryte, turėdama visas galimybes informuoti jau atsikėlusią mamą apie įvykį, ji nieko jai nesako, tik vakare, mamai pamačius kruviną jos patalynę, ir bijodama savo mamos, ji pasakė, jog E. G. ją išžagino.
Teisme apklausti liudytojai – B. S., V. B., M. B., S. L., Š. B., parodė, kad apie tai, jog E. G. išžagino N. S., sužinojo iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų arba iš kitų liudytojų pasakojimų. Kitų duomenų, kad E. G. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo prieš jos valią, byloje nėra surinkta. Be to, išžaginimo aplinkybes paneigia ir specialisto išvada Nr. G 154/13(13), kurioje nurodyta, jog N. S. kūne sužalojimų nerasta bei duomenų, rodančių prievartinio lytinio akto buvimą, nėra.
Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2014 pateiktos išvados, jog N. S. negalėjo visapusiškai pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ne dėl jai būdingų individualių psichologinių ypatumų, bet visų pirma dėl turimų žinių stokos bei susiklosčiusių aplinkybių (susižavėjimas įtariamuoju, jų abiejų statuso kaip poros supratimas). Pažymima, kad teismas vertindamas nepilnamečio asmens sugebėjimą teisingai suprasti daromų su juo veiksmų esmę turi spręsti vadovaudamasis ne tik gauta psichiatrine-psichologine ekspertize, bet ir vertindamas nustatytas ir šioms išvadoms reikšmingas kitas bylos aplinkybes.
Dėl išdėstytų motyvų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis E. G. lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja N. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, ir nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 151¹ str. 1 d., todėl nėra pagrindo keisti nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji N. S. dėl nuteistojo E. G. veiksmų patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, galima daryti išvadą ir apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką N. S. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į vyro ir moters santykius. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai (8000 Lt), atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. Teismas taip pat atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir, kolegijos nuomone, nustatė teisingą kompensaciją N. S., todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą.