- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 1-327-721/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00815-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- V. V.
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967-06-14 Mažeikių r., Reivyčių k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2014 m. liepos 22 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), O. K. priklausančios sodybos kieme, tyčia, sugriebė už plaukų savo sugyventinei D. Ž. ir juos pešė, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo viduje, tęsdamas savo smurtinius veiksmus, ranka pastūmė D. Ž. į kaklo-krūtinės sritį, taip ją parversdamas ant minkšto kampo bei pagrasino sakydamas „ar nori pamatyti kaip yra knežinamos galvos“, taip mušdamas ir smurtaudamas, jis savo šeimos nariui, D. Ž. sukėlė fizinį skausmą
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Šių veikų ir jų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats V. V. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2014 m. liepos 22 d., dienos metu, jis vienas pats namuose gėrė sidrą. Vakare paprašė, sugyventinės D. Ž. pareiti namo, bet ji pasakė, kad dabar neis, todėl jis pats išėjo iš namo ir nuėjo pas kaimynę O. K.. Jis pamatė abi moteris besikalbančias ir kadangi D. Ž. nenorėjo eiti į namo, o jis norėjo ją parsivesti, todėl sugriebė už plaukų ir tada galėjo ją stipriai truktelti už plaukų. Tuo metu kaimynė O. K. stojosi į tarpą tarp jų ir jis paleido sugyventinę. Po to, jis nuėjo į namus ir, praėjus keletui minučių, parėjo D. Ž.. Kadangi D. Ž. jam kažką burbėjo, tiksliau ji prikaišiojo, kad jam skambinėja buvusi draugė, ir jis norėdamas, kad D. Ž. apsiramintų, ją stipriai stumtelėjo aukštai į krūtinę (prie kaklo) ir ši griuvo į minkštą kampą. Ar jai dar ką pasakė nepamena, nors galėjo ir pasakyti, nes buvo piktas. Paskui D. Ž. pasakė, kad kvies policiją, ir jis, nieko nelaukęs, išėjo iš namų. D. Ž. vėliau išėjo iš namų ir kartu su juo nebegyveno, o kai jis susisiekė su ja telefonu, tai jos atsiprašė ir ji atleido (46 b. l.).
Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad 2014 m. liepos 22 d., dienos metu, jos sugyventinis V. V. vienas pats gėrė degtinę, po to buvo išėjęs pas kaimynus ir sugrįžęs nuėjo miegoti, o ji darbavosi lauke. Apie 19.30 val., ji pamatė, kad yra apvirtusi, greta gyvenančios Onos pastatoma drabužių džiovykla ir išsibarstę skalbiniai, todėl nuėjo padėti surinkti skalbinių. Netrukus atėjo jos sugyventinis V. V., kuris kažką jai pasakė, bet ji, neišgirdusi ką sako, toliau rinko skalbinius. Tada V. V. griebė jai už plaukų ir pradėjo skaudžiai juos pešti, taip sukeldamas fizinį skausmą ir bandė įspirti, tačiau į tarpą atsistojo kaimynė Ona ir šis, paleidęs plaukus, nuėjo į namus. Po to, ji parėjo į namus ir V. V. pradėjo klausti, kur yra jo banko kortelė, sakydamas, kad neva ji pavogė, nors pats buvo įdavęs pasaugoti. Ji atnešė ir ant staliuko virtuvėje padėjo banko kortelę ir 50 litų, kuriuos jis buvo įdavęs maistui nupirkti. V. V. pasiėmęs banko kortelę ir pinigus pasakė „ar nori pamatyti kaip yra knežinamos galvos“, tačiau ji tylėjo, nenorėdama konfliktuoti ir jis, priėjęs prie jos, su ranka į krūtinę (gal kaklą) stipriai stumtelėjo ir ji nugriuvo ant minkšto kampo. Ji nieko nesusidaužė ir tai jai skausmo nesukėlė, tik išgąstį. Kai V. V. ėjo lauk iš kambario, ji pasakė, kad iškvies policiją, į ką jis atsakė „tik pabandyk, užmušiu“ ir išėjo. Kol buvo atvykę policininkai V. V. į namus nebuvo sugrįžęs, o naktį ji nakvojo pas dukrą. Po keleto dienų V. V. jos atsiprašė, kadangi jai sužalojimai padaryti nebuvo, į gydytojus ji nesikreipė. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir ji buvo išsigandusi, žala padaryta nebuvo, byloje civilinio ieškinio nereikš. Su V. V. ji gyvena 2 metus 3 mėnesius ir jis niekada anksčiau prieš ją nėra buvęs smurtavęs (20, 21 b. l.).
Liudytoja O. K. parodė, kad 2014 m. liepos 22 d., pavakaryje ji buvo namuose, kai savo kieme pamatė greta gyvenančią D. Ž.. D. Ž. rinko nuo žemės jos skalbinius, nes buvo apvirtusi pastatoma džiovykla. Jai priėjus prie D. Ž., šios sugyventinis V. V., iš savo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo šaukti, liepdamas savo sugyventinei eiti namo, tačiau D. Ž. nėjo. Netrukus atėjo pats V. V., kuris iškart iš priekio pusės stipriai griebė D. Ž. už plaukų, sakydamas „einam namo“, todėl ji nieko nelaukusi puolė į jų tarpą, kad neprasidėtų muštynės ir juos išskyrė. Po to, V. V. išėjo į namus, netrukus išėjo ir D. Ž.. Ar ten dar kas vyko, ji nieko nežino, nematė ir negirdėjo (23 b. l.).
Iš 2014-07-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0114000471980 matyti, kad policijos pareigūnai nuvykę, adresu ( duomenys neskelbtini), nustatė, kad 2014 m. liepos 22 d. apie 19.40 val. D. Ž. nuėjo pas kaimynę surinkti skalbinių, o po kurio laiko atėjęs V. V. bandė spirti į koją, griebė už gerklės, pradėjo smaugti, paskui numetęs ant minkšto kampo pradėjo smaugti, paklausė, ar nori pamatyti, kaip skyla galvos, grasino, kad užmuš, po to išėjo iš namų. D. Ž. buvo išsigandusi. Jai nustatytas 0,00 promilės girtumas. Namų aplinka tvarkinga (1–3, 6–7, 16, 19 b. l.).
Iš 2014-07-22 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtas gyvenamasis namas ir (duomenys neskelbtini) namo kiemas (8–15 b. l.).
Iš 2014-07-28 susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis V. V. susitaikė su nukentėjusiąja D. Ž. (49 b. l.).
BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sugyventinei D. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė (BK 59 str. 2 d.).
Kaltinamasis V. V. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, tačiau prašė skirti mažesnę bausmę.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, lankėsi psichinės sveikatos centre, dgn.: organinis asmenybės sutrikimas F07.0, nedirbantis, V. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant didesnę nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis, t. y. 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. V. prisipažįsta esąs kaltas ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti kaltinamajam V. V. mažesnę bausmę nei prokuroro siūloma, kaltinamojo prašymas dėl mažesnės bausmės skyrimo netenkintinas. Skirtina bausmė nelaikytina per griežta bausme ir atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį.
2014 m. liepos 28 d. nutarimu kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (47, 48 b. l.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,
nusprendė:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam V. V. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti V. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.