- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- eI2-2491-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08228-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- G. J. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. M. (G. J. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 10K-9395 (toliau – ir Sprendimas) netenkino pareiškėjo skundo, nes pateikta paso notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 10K-9395; įpareigoti Departamentą atnaujinti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą bei priteisti iš Departamento bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 30 d. per Departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais. 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo informacinės sistemos MIGRIS paskyroje buvo gautas Migracijos departamento pranešimas, kad kelionės dokumento notarine forma patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), todėl prašė pateikti dokumentą patvirtinta minėta pažyma. Atsižvelgdamas į tai ir siekdamas tinkamai pateikti kelionės dokumento (pareiškėjo paso) kopiją, pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 23 d. pateikė pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paso nuorašą, patvirtintą pareiškėjo įgalioto atstovo advokato D. A., t. y. dokumento kopiją, paliudytą dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens, kaip ir nurodyta Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. pranešime. Tačiau pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. gavo pranešimą kad kelionės dokumento notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), todėl prašė pateikti kopiją, kuri būtų patvirtinta notarine ar jai prilyginta tvarka ir pažyma (Apostille). Su Migracijos departamento 2023 m. gegužės 31 d. raštu pareiškėjas nesutiko, nes pareiškėjo pateikti dokumentai (pareiškėjo paso kopija) buvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pateikė skundą Migracijos departamento direktorei, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento raštą dėl reikalavimo pateikti papildomus dokumentus bei atnaujinti prašymo nagrinėjimą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.
2.2. Pareiškėjas su Migracijos departamento sprendimu nesutinka, nes kartu su pareiškėjo prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikta paso kopija atitiko Apraše nurodytus reikalavimus, Apraše nustatyta tvarka. Migracijos departamentas netinkamai aiškina Aprašo 5 punktą, neatsižvelgdamas į Aprašo 7 punkto nuostatas. Sistemiškai aiškinant Aprašo 5 punkto ir 7 punkto nuostatas, ginčui aktualios redakcijos Aprašas nustatė tokias taisykles, susijusias su kelionės dokumento pateikimu: 1) reikalavimas legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentams netaikomas (Aprašo 5 p.); 2) per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija (Aprašo 7 p., 7.1 pp.). Taigi sistemiškai aiškinant Aprašo 5 punkto ir 7 punkto nuostatas, ginčui aktualios redakcijos Aprašas nustatė, kad per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija (Aprašo 7 p., 7.1 p.). Aprašo 7 punktas (7.1 p.), kuriame ir nustatyta detali prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pranešimų pateikimo tvarka, aiškiai įtvirtina alternatyvą, kad Migracijos departamentui pateikiamas arba galiojančio kelionės dokumento (šiuo atveju, paso) originalas, arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija. Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 23 d. pateikta pareiškėjo paso kopija buvo patvirtinta pareiškėjo įgalioto atstovo – advokato D. A.
2.3. Mano, kad advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus nustatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte, pagal kurį „advokatas turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“. Advokato teisę tvirtinti kelionės dokumentų kopijas, teikiant pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022, kurioje buvo panaikintas Migracijos departamento sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjo dokumentus, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo paso nuorašas buvo patvirtintas advokato, kaip pareiškėjo atstovo, o ne notaro. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad: „38. Apibendrinant, konstatuotina, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, inter alia Aprašo nustatytais atvejais ir tvarka teikdamas kliento prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę tvirtinti su tokios teisinės paslaugos teikimu susijusių dokumentų nuorašus / kopijas, kurių pateikimas galimas pagal Aprašo nuostatas, taigi – ir kelionės dokumentų kopijas.“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas dėl advokato teisės tvirtinti su teisinės paslaugos teikimu susijusio kelionės dokumento (pareiškėjo paso) kopiją, priešingai nei teigia Migracijos departamentas, nagrinėjamu atveju, yra aktualus. Administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 išaiškinta teisės aktų nuostata dėl dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisės, kurios samprata reikšminga ir šiam ginčui.
2.4. Teigia, kad Aprašo 7 punktas nustato, jog Migracijos departamentui pateikiamas arba galiojančio kelionės dokumento (šiuo atveju, paso) originalas, arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintos kopijos, skaitmeninė kopija. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, advokatas, vykdantis advokato veiklą, yra dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turintis asmuo. Taigi tokio asmens vykdant advokato veiklą patvirtinta kelionės dokumento kopija, šiame kontekste (t.y. tvirtinant su teisinių paslaugų teikimu susijusio dokumento nuorašo tikrumą), laikytina notarinei „prilyginta tvarka patvirtinta kopija“.
2.5. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo byloje yra pažymėjęs, kad: „35. <...> teiginiai, kad Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos, o Pilietybės įstatymas ir Aprašas nenustato advokatui teisės tvirtinti prie prašymo pridėto paso kopijos, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbūs: teisės aktų normų nuostatos yra aiškinamos ne izoliuotai, o kartu su kitomis teisės aktų, reglamentuojančių reikšmingus aspektus, nuostatomis. Pilietybės įstatyme bei jam įgyvendinanti priimtuose aktuose nei yra, nei iš esmės gali būti visas teisinis reguliavimas, reikalingas tokio pobūdžio santykiams sureguliuoti, dėl ko taikomos kitų teisės aktų, iš jų – ir tiesiogiai čia nepaminėtų, nuostatos, inter alia (lot. be kita ko), reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimą.“ Taigi administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 pateiktas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisės advokatams išaiškinimas yra pagrįstas ne vien Aprašo nuostatų taikymu ir aiškinimu, bet sisteminiu kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atstovavimo teisinius santykius ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimą, aiškinimu bei taikymu. Taigi toks teismo išaiškinimas neabejotinai aktualus šiai administracinei bylai. Nors Sprendime teigiama, neva Aprašas nenumato, kad su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateiktų dokumentų kopijos gali būti patvirtintos asmens įgalioto atstovo. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, tokie Migracijos departamento teiginiai šio ginčo kontekste nėra reikšmingi, nes advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus įtvirtinta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte.
2.6. Mano, kad Migracijos departamentui 2023 m. gegužės 23 d. pateikta pareiškėjo kelionės dokumento (paso) kopija, patvirtinta advokato D. A. parašu, atitiko Aprašo 7 punkto reikalavimus: originalaus kelionės dokumento (paso) kopija buvo patvirtinta pareiškėjui atstovaujančio advokato, įgyvendinant Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatytą dokumentų kopijų tikrumo tvirtinimo teisę, kas, dokumento originalo kopijos tikrumo tvirtinimo kontekste, laikytina „patvirtinimu notarinei prilyginta tvarka“. Todėl Migracijos departamentas nepagrįstai sustabdė pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Tokie Migracijos departamento veiksmai, kuriais sudaromos formalios, teisiškai nepagrįstos kliūtys, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų (efektyvumo, teisėtumo, įstatymo viršenybės) ir sukelia pareiškėjui papildomą administracinę naštą bei išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo gautas 2022 m. rugsėjo 30 d. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo kelionės dokumento ((duomenys neskelbtini) Respublikos paso) kopiją, kurios tikrumas buvo patvirtintas užsienio valstybės notaro, tačiau notaro parašas, pareigos ir antspaudas nebuvo patvirtinti pažyma (Apostille), kadangi prie dokumento kopijos pridėtoje pažymoje (Apostille) buvo nurodyta, kad tvirtinamas kito notaro parašas, o ne to, kuris patvirtino kopijos tikrumą. Pažymėjo, jog 2022 m. gruodžio 27 d. pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas su prašymu pateikti tinkamai patvirtintą kelionės dokumento kopiją. 2023 m. gegužės 24 d. gautas pareiškėjo atstovo paaiškinimas ir pareiškėjo kelionės dokumento kopija, kurios tikrumą patvirtinęs pareiškėjo atstovas – advokatas. 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjui pakartotinai išsiųstas pranešimas su prašymu pateikti kelionės dokumento kopiją, kurios tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka ir pažyma (Apostille). Minėtais pranešimais pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimas yra/lieka sustabdytas. Tuo tarpu Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymas pareiškėjui dėl skundo nagrinėjimui nėra sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašo teismo panaikinti minėtų Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. gegužės 31 d. pranešimų/sprendimų, near pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atnaujinti pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimo.
3.1. Panaikinus Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakymą, Migracijos departamentas galėtų būti įpareigotas pareiškėjo 2023 m. birželio 12 d. skundą Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo nepagrįstumo. Pažymi, kad prašymų ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarka yra reglamentuota Apraše, kurio 5 punktas numato, kad „kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille)“. Aprašo 5 punkto nuostatos nėra taikomos kelionės dokumentams, tačiau Aprašas nenumato tokios išimties kelionės dokumentų kopijoms, todėl pareiškėjo paso kopijai yra taikomos Aprašo 5 punkto nuostatos.
3.2. Pažymi, kad Aprašo 7 punktas numato, kad Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1–7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas, todėl pareiškėjo paso kopija patvirtinta advokato, o ne notarine ar jai prilyginta tvarka, neatitinka Aprašo 7 punkto nuostatų. Todėl, sistemiškai vertinant Aprašo nuostatas, Aprašo 7 punkto nuostatos nėra išimtis netaikyti Aprašo 5 punkto nuostatų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 šiuo atveju nėra aktuali Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, nes minėtoje byloje buvo vertinama anksčiau (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d.) galiojusi Aprašo redakcija. Kad šiam ginčui aktuali kita Aprašo redakcija savo skunde neneigia ir pats pareiškėjas. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės konstatavo, kad advokatas yra dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turintis asmuo, tačiau pareiškėjas nenurodė jokios aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kur būtų konstatuota, kad advokatai gali tvirtinti dokumentų kopijas notarine ar jai prilyginta tvarka. Taip pat Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nenumato, kad advokatai dokumentų kopijas tvirtina notarine ar jai prilyginta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, nes pateikta paso notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 28 d. Departamentui pateikė dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, be kita ko pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.
5.1. Departamentas 2022 m. gruodžio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Aprašo 5 punktu, kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Prie pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėta kelionės dokumento notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), t. y. pažyma (Apostille) nepatvirtintas kopijos tikrumą paliudijusio notaro parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas (tvirtinamas kito asmens parašas, pareigos ir antspaudas). Atsižvelgiant į tai, prašė papildomai pateikti minėtą dokumentą patvirtintą pažyma (Apostille).
5.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Departamentą teigdamas, jog su pateiktu prašymu nesutinka, nes jo paso kopiją patvirtino notarė C. A. P., Apostille pažymą patvirtino notaro C. F. B., veikiančio (duomenys neskelbtini) notarų asociacijos vardu, parašo autentiškumą, papildomai pateikė advokato D. A. patvirtintą pareiškėjo kelionės dokumento kopiją, atkreipė dėmėsį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022, kurioje numatyta, jog advokatas gali tvirtinti tokio pobūdžio dokumentų nuorašus/kopijas.
5.3. Departamentas 2023 m. gegužės 23 d. priminė pareiškėjui, kad jis turi pateikti kelionės dokumento kopiją patvirtintą Apostille pažyma, argumentuodamas, kad Aprašas nenumato, kad prie prašymo pridėdami dokumentų kopijas gali patvirtinti asmens įgaliotas atstovas.
5.4. Pareiškėjas 2023 m. birželio 12 d. su skundu kreipėsi į Departamentą, teigdamas, kad prie pareiškėjo prašymo pridėtas advokato D. A. paso nuorašas buvo pateiktas tinkamai bei atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Departamentas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, jog klausimas dėl paso nuorašo tvirtinimo ir jo teikimo Departamentui jau buvo išspręstas teismine tvarka.
5.5. Departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjo skundo, argumentuodamas, kad vadovaujantis Aprašo 5 punkto nuostatos nėra taikomos kelionės dokumentams, Aprašas nenumato tokios išimties kelionės dokumentų kopijoms, todėl pareiškėjo paso kopijai yra taikomos Aprašo 5 punkto nuostatos. Migracijos departamentui pateikta pareiškėjo paso notarine tvarka patvirtinta kopija nėra patvirtinta pažyma (Apostille), nes pažyma (Apostille) nėra patvirtinta pareiškėjo paso kopijos tikrumą paliudijusio notaro C. A. P. parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas, todėl pareiškėjo paso kopija neatitinka Aprašo 5 punkto nuostatų. Aprašas nenumato, kad su prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateiktų dokumentų kopijos gali būti patvirtintos asmens įgalioto atstovo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4023-624/2022 šiuo atveju nėra aktuali Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, kadangi minėtoje byloje buvo vertinama anksčiau galiojusi Aprašo redakcija.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir PĮ) ir Aprašas (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu).
6.1. Pagal PĮ 37 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai nagrinėjami tik pagal pačių asmenų rašytinius prašymus. Vaikų, nesukakusių 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai.
6.2. PĮ 37 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenys prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kurios prašymus perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduodami ir perduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
6.3. PĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam įstatymui įgyvendinti priima teisės aktus. Pažymėtina, kad Aprašas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas, reikalingas Pilietybės įstatymui įgyvendinti. Šie teisės aktai laikomi specialiaisiais teisės aktais, nukonkuruojantys bendruosius teisės aktus.
6.4. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti pridedamas, be kitų nurodytų dokumentų, ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
6.5. Aprašo 5 punkte (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu) numatyta: „Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, taip pat tais atvejais, kai humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille)“.
6.6. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pildydami prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės per MIGRIS, pateikia aprašo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ar 8 priede nurodytus duomenis ir prideda šių dokumentų originalų arba šių originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintų kopijų, išskyrus aprašo 7.2 papunktyje nurodytą asmens pareiškimą, skaitmenines kopijas: 7.1 galiojantį kelionės dokumentą (asmens duomenų lapą) <...>.“
6.7. Taigi, iš paminėtų Aprašo 5 ir 7 punktų nuostatų seka išvada, kad Aprašo 5 punkte yra daroma išimtis dėl reikalavimo legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) kelionės dokumentą, ir per MIGRIS sistemą teikiant galiojantį kelionės dokumentą, Migracijos departamentui turi būti pateiktas šio dokumento originalas arba šio originalo notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtinta kopija, skaitmeninė kopija.
7. Byloje iš esmės yra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo atstovo advokato patvirtinta kelionės dokumento (paso) kopija yra vertintina kaip paliudyta paliudijimo teisę turinčio asmens, kuriai nėra taikomos Aprašo 5 punkto nuostatos, ir ar nėra taikomos Aprašo 7 punkto nuostatos.
8. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė Departamentui dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo be kita ko ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Kaip matyti šios pateiktos kopijos tikrumas patvirtintas notarės C. A. P. ir patvirtintas Apostille pažyma notaro C. F. B. Kadangi Departamentas 2022 m. gruodžio 27 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad jo pateikta kelionės dokumento kopija nėra patvirtinta pažyma Apostille, todėl pareiškėjas 2023 m. gegužės 19 d. pateikė Departamentui (duomenys neskelbtini) paso nuorašą patvirtintą advokato D. A.. Kaip matyti ant šios paso kopijos advokatas D. A. patvirtino kopijos tikrumą žyma ,,Kopija tikra“. Departamentas 2023 m. gegužės 23 d. informavo pareiškėją, kad pateikta kelionės dokumento kopija nėra patvirtinta pažyma Apostille, t. y. pažyma (Apostille) nepatvirtintas kopijos tikrumą paliudijusio notaro C. A. P. parašo, pareigų ir antspaudo tikrumas (tvirtinamas C. F. B. parašas, pareigos ir antspaudas). Taip pat informavo, kad Aprašas nenumato, jog prie prašymo pridėdami dokumentų kopijas gali patvirtinti asmens įgaliotas atstovas.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 ,,Dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.3 papunktyje numatyta, kad dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) – notaro ar Konsulinio departamento diplomato atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo, kai dokumentas patvirtintas antspaudu, tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Hagos konvencija).
10. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte numatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
11. Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo pateikto kelionės dokumento (paso) kopija buvo patvirtinta notarės C. A. P. ir patvirtintas Apostille pažyma notaro C. F. B. Notarės C. A. P. patvirtintas minėtos kopijos tikrumas patvirtintas Apostille pažyma ne jos pačios, tačiau visai kito notaro C. F. B. Taigi, notaras C. F. B. patvirtino notarės C. A. P. atliktos kopijos tikrumą. Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, du skirtingi notarai negali atlikti kelionės dokumento kopijos tikrumo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, Departamentas turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pateikti kelionės dokumento kopiją patvirtintą žyma Apostille, kurios tikrumo netvirtintų du skirtingi notarai.
12. Kaip matyti Departamentui 2022 m. gruodžio 27 d. pranešimu nepriėmus pareiškėjo pateikto kelionės dokumento kopijos, pareiškėjo atstovas advokatas 2023 m. gegužės 19 d. pateikė Departamentui pareiškėjo kelionės dokumento nuorašą patvirtintą advokato D. A.. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad advokatui yra suteikta teisė tvirtinti kelionės dokumento kopiją, tačiau tokios kopijos pateikimas nėra prilyginamas notaro patvirtintai pažymai (Apostille). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktas numatyto advokatui teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus, tačiau tokių dokumentų nuorašų patvirtinimas nėra prilyginamas patvirtinimui notarine ar jai prilyginta tvarka. Pagal Aprašo 5 punktą, pats kelionės dokumentas neturi būti patvirtintas pažyma Apostille, tačiau kelionės dokumento (paso) kopija privalo būti patvirtinta. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu kelionės dokumento kopija turi būti patvirtinta notarine ar jai prilyginta tvarka. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo atstovo advokato patvirtinta kelionės dokumento (paso) kopija yra vertintina kaip paliudyta paliudijimo teisę turinčio asmens, tačiau teismo vertinimu, dokumentų kopijų tvirtinimas notarine ar jai prilyginta tvarka nėra prilyginta advokato tvirtinamoms kopijoms. Teisės aktų reikalavimai nenumato, kad advokato patvirtintos dokumentų kopijos yra prilyginamos notarinei ar prilygintai tvarkai. Kadangi pareiškėjas Departamentui nepateikė kelionės dokumento originalo, todėl tokio dokumento kopijos tikrumas turėjo būti patvirtintas notaro ir pažyma Apostille. Pareiškėjas Departamentui visų pirma pateikė dviejų skirtingų notarų patvirtintą kelionės dokumento kopiją, kurios patvirtinimas neatitinka Aprašo nuostatų, o pareiškėjo atstovo advokato patvirtinta kopija nėra prilyginama notarinei ar jai prilygintai tvarkai pagal Aprašo 7 punkto nuostatas. Dokumentu tvirtinimas Apostille yra atliekamas notarų biuruose, todėl šiuo atveju Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. birželio 12 d. skundą.
13. Dėl LVAT administracinės bylos Nr. eA-4023-624/2022 teismas pažymi, kad šioje byloje buvo nagrinėtos Aprašo nuostatos galiojusios nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Kaip matyti Aprašo redakcija galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. nenumatė reikalavimo, jog kopijos turi būti patvirtintos notarine ar jai prilyginta forma. LVAT nagrinėtoje byloje minėtos Aprašo redakcijos 5 punktas numatė, kad <...> pateikiamų dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos <...>. Šiuo aspektu LVAT vertino, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, inter alia Aprašo nustatytais atvejais ir tvarka teikdamas kliento prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę tvirtinti su tokios teisinės paslaugos teikimu susijusių dokumentų nuorašus / kopijas, kurių pateikimas galimas pagal Aprašo nuostatas, taigi – ir kelionės dokumentų kopijas. Teismas atkreipia dėmesį, jog LVAT nagrinėtoje byloje ir šioje nagrinėjamoje byloje yra pasikeitusios Aprašo nuostatos, todėl nagrinėtoje byloje nevertinta, ar advokato patvirtinta kelionės dokumento kopija yra prilyginama notarinei ar jai prilygintai formai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nevertinti LVAT išaiškinimai esant pasikeitusiam Aprašo reguliavimui.
14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. 10K-9395 ,,Dėl skundo nagrinėjimo” paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
15. Teismui netenkinus šio skundo reikalavimo netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą atnaujinti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.
17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. M. (G. J. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.