- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2-26-836/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01807-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Atsakovas
- D. B., I. B., M. B.
- Trečiasis asmuo
- AB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant ieškovui bankrutavusios D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui A. T., ieškovo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovams D. B., I. B. ir M. B., jų atstovei advokatei I. B., trečiojo asmens AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuovusios D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. T., ieškinį atsakovams D. B., I. B. ir M. B., trečiajam asmeniui AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutuovusios D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius A. T. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis: 1) 2009-03-24 dovanojimo sutartį Nr. 1-1191, kuria D. B. padovanojo M. B. 1,1300 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 4900,00 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., 2) 2009-05-25 dovanojimo sutartį Nr. 1-2407, kuria D. B. padovanojo M. B. 0,8200 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 3300,00 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., 3) 2009-05-25 dovanojimo sutartį Nr. 1-2408, kuria D. B. padovanojo M. B. 1,0200 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 4600,00 Lt vertės, D. B. ir I. B. padovanojo M. B. 1,1100 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 4400,00 Lt vertės, D. B. ir I. B. padovanojo M. B. 0,6900 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000,00 Lt vertės, D. B. ir I. B. padovanojo M. B. 5,000 ha ploto žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 14300,00 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-07-02 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-835-198/2010 D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)" iškėlė bankroto bylą ir paskyrė administratoriumi A. T.. Teismas 2010-10-18 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą su jų finansiniais reikalavimais sumoje 320 773,54 Lt. Teismas 2011-12-27 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto ir patvirtino patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą sumoje 1514 281,51 Lt. Bankroto byla teismo iškelta individualiai įmonei, todėl vadovaujantis LR įstatymais kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui išieškojimas nukreiptas į įmonės savininko ir jo žmonos asmeninį turtą, nes įmonė įsteigta santuokos metu - 2009-05-13. Santuoka tarp D. B. ir I. B. buvo įregistruota 2006-08-05 Kėdainių raj. sav. administracijos Bendrojo d-to CMS, akto įrašo Nr. 213. 2009 metais D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)" materialinė padėtis buvo labai bloga. D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)" turėjo daug skolų ir su kreditoriais atsiskaityti negalėjo. Per nepilnus metus nuo įmonės įsteigimo D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)" turėjo skolų 320 773,54 Lt sumai, o 2011-12-27 jo skola buvo 1 514 281,51 Lt. Pats D. B. žinojo, kad su visais kreditoriais atsiskaityti negalės ir kad jo įmonei gresia bankrotas. D. B. tik įsteigęs individualią įmonę pradėjo realizuoti jo šeimai priklausantį turtą. Tai jis buvo pradėjęs daryti ir iki įmonės įsteigimo. D. B., siekdamas išvengti prievolės grąžinti skolas, kartu su sutuoktine I. B. šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą padovanojo D. B. broliui M. B.. Bankroto administratorius vadovaujasi LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., kuriuo bankroto administratoriui suteikta teisė patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius remdamasis įstatymais ir kreditorių reikalavimais išieškoti skolas pradėjo ieškoti bankrutavusios įmonės paslėpto turto, sudarytų neteisėtų sandorių. Buvo surastos neteisėtos nekilnojamojo turto dovanojimo sutartys, kurios turėjo įtakos tam, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tokius sandorius būtina pripažinti negaliojančiais. Kreditorių reikalavimu reiškiamas ieškinys. Nurodė, kad 2011 m. spalio 27 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)" pareiškė, kad atsisako ieškinio. 2011 m. spalio 28 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)" atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Bankrutavusios D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)" kreditoriai siekia, kad būtų surastas visas D. B. priklausęs turtas ir kad būtų galima iš to turto išieškoti skolas. D. B. ir I. B. dovanodami nekilnojamąjį turtą M. B. formaliai rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 6.465 str. normomis, tačiau dovanojimo sandoriai 2009-03-24 Nr. 1-1191, 2009-05-25 Nr.1-2407, 2009-05-25 Nr.1-2408 buvo apsimestiniai. Jais buvo siekiama paslėpti D. B. šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad vėliau kreditoriai negalėtų išieškoti skolų. Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. numato, kad apsimestiniai sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo bankrutavusios D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius A. T. ir advokatas Raimundas Gargasas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais. Bankroto administratorius A. T. papildomai paaiškino, kad teismui pateiktoje 2014-05-14 pažymoje jis nurodė visus bankrutavusios D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, o ne kreditorius, kurie buvo atsiradę ginčijamų sandorių sudarymo dienai. Ar ginčijamų sandorių sudarymo dienai D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorių nenurodė. Ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu atsakovas D. B. slėpė savo turtą. Šių sandorių sudarymo dienai atsakovas turėjo turto: du butus, traktorių, žemės sklypų ir kt., jo IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis nebuvo bloga.
Atsiliepimas
Atsakovai I. B., D. B., M. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vienas iš dovanojimo sandorių buvo sudarytas dar iki aptariamos įmonės įsteigimo, todėl jis niekaip negali būti šios bylos nagrinėjimo objektu. Pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą įmonės bankroto administratoriui suteikta teisė tikrinti tik bankrutuojančio įmonės sudarytus sandorius, o ne sandorius, kurie buvo sudaryti dar iki bankrutuojančios įmonės įsteigimo ir atitinkamų individualios įmonės įsipareigojimų atsiradimo. Bankroto administratorius, kvestionuodamas šį konkretų sandorį, peržengė įstatymu aiškiai apibrėžtas bankroto administratoriaus kompetencijos ribas. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą jo reikalavimą dėl šio sandorio, kuris buvo sudarytas 2009 m. kovo 24 d., pripažinimo negaliojančiu. Kiti sandoriai buvo sudaryti praėjus vos kelioms dienoms po įmonės įsteigimo (2009 m. gegužės 25 d., o įmonė įsteigta 2009 m. gegužės 13 d.). Su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai liudiję, kad 2009 m. gegužės 25 d., kai buvo sudaromos šių žemių dovanojimo sutartys, D. B. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)" būtų turėjusi kokių nors nevykdytų, pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Tuo tarpu jei ieškovas teigia, kad atsakovai sudarė ginčo sandorius vien tam, kad atsakovas D. B. negalėtų įvykdyti jo individualios įmonės įsipareigojimų, ieškovas tai privalo įrodyti, t.y. kad iš tiesų sandorio sudarymo dieną individuali įmonė turėjo skolų, kurių grąžinimo vengdamas jis ir dovanojo savo turtą. Neįrodžius šių aplinkybių, ieškinys negali būti tenkinamas. Nurodė, kad nors ieškovas ieškinio teisiniu pagrindu įvardina LR CK 1.87 straipsnį, tačiau ieškinyje nepateikia jokių argumentų ar juolab įrodymų, kad ginčijami žemės sklypų dovanojimo sandoriai buvo sudaryti kitam sandoriui pridengti. Ieškinyje neįvardijama, kokiam konkrečiai sandoriui pridengti buvo sudaryti šie žemės sklypų dovanojimo sandoriai. Siekdami panaikinti bet kokias teismo abejones dėl šių sandorių teisėtumo, atsakovai paaiškina, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tam, kad M. B. įgytų nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės, kuri jam buvo reikalinga ūkiui, kurį įsteigė 2009 m. kovo 31 d. plėtoti. Taip pat nuo 2009 m. gegužės 29 d. M. B. pradėjo įgyvendino projektą „Jaunojo ūkininko M. B. ūkio įkūrimas", kuriam įgyvendinti atsakovui M. B. reikėjo turėti tam tikrą kiekį žemės ūkio naudmenų. Iki savo ūkio įkūrimo M. B. kelis metus padėjo tvarkyti brolio D. B. ūkį. Tai buvo daroma be jokio atlygio, tačiau broliai buvo sutarę, kad kai M. B. įkurs savo ūkį, D. B. atsidėkodamas neatlygintinai perleis broliui dalį savo vardu registruotos žemės, juolab, kad M. B. buvo ir finansiškai prisidėjęs D. B. perkant žemę. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys turėjo aiškų ir teisėtą motyvą - pagalba broliui, kuriant asmeninį ūkį ir padėka už ankstesnę pagalbą tvarkant D. B. ūkio reikalus. Be to, kaip pastebi ir kasacinis teismas, dovanojimo sutartys paprastai sudaromos tarp artimų žmonių. Nagrinėjamu atveju kaip tik ir buvo toks atvejis: žemės sklypai buvo padovanoti atsakovo D. B. broliui M. B., t.y. artimam asmeniui. Taigi visos šios aplinkybės byloja, kad šalys turėjo aiškią valią, sąlygotą teisėto ir aiškaus motyvo, sudaryti ginčo žemės sklypų dovanojimo sutartis. Dėl šios priežasties, nėra jokio pagrindo teigti, kad šalių sudarytos sutartys buvo apsimestinės. Kadangi ieškovas visų atsakovo D. B. bankrutavusios individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)" kreditorių vardu ginčija atsakovų sudarytas žemės sklypų dovanojimo sutartis, pagal savo esmę tai yra Actio Pauliana ieškinys. Atitinkamai jam taikomos LR CK 6.66 straipsnio nuostatos, įskaitant ir šios straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad tokio pobūdžio ieškiniams yra taikoma 1 metų ieškinio senatis. Ieškovo atstovas bankroto administratorius žinojo apie atsakovų sudarytas sutartis kur kas anksčiau nei prieš 1 metus iki ieškinio pareiškimo. Jam buvo žinoma apie sudarytus sandorius nuo tada, kai jis pradėjo administruoti įmonę. Vėliau 2011 metais jam buvo žinoma apie tai, kad vienas iš kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo pareiškęs analogišką ieškinį. Ši aplinkybė patvirtinama ieškinyje. Be to, su ieškiniu atstovas pateikė VĮ Registrų centro išrašus apie ginčo sklypus, kurių datos yra 2012 m. gruodžio 20 d. Visa tai byloja, kad ieškovas žinojo apie ginčo sandorius, tačiau savalaikiai į teismą dėl jų nuginčijimo nesikreipė. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti šį ieškinį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovai I. B., D. B., M. B. ir jų atstovė advokatė I. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas D. B. papildomai nurodė, kad 2009-03-24 ir 2009-05-25 ginčijamų sandorių sudarymo dienai jo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių neturėjo, nes sudarant pirmąjį sandorį įmonė dar net nebuvo įsteigta, o antrasis ginčijamas sandoris buvo sudarytas po IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo praėjus 12 dienų, o įsiskolinimai atsirado 2009 m. pabaigoje. Be to IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ sutartis su kreditoriais pradėjo sudarinėti tik 2009 m. birželio mėn. Iš bankroto administratoriaus 2014-05-14 pažymoje pateiktų 35 kreditorių, IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai buvo tik pažymoje nurodyti 2-10 punktuose, o 1p. ir 11-35 punktuose nurodyti kreditoriai yra jo kaip fizinio asmens, o ne įmonės. Ginčijamų sandorių sudarymo dienai jis kaip fizinis asmuo turėjo turto maždaug 800 000 litų vertės, t.y. kelis butus, traktorių, žemės ūkio inventoriaus, žemės sklypų. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-25 ginčijamo sandorio sudarymo dienai finansinė padėtis buvo gera, skolų neturėjo, turėjo trumpalaikio turto.
Trečiasis asmuo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti visiškai. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra vienas iš atsakovo D. B. kreditorių. Kadangi atsakovas D. B. su atsakovo žmona I. B. ir broliu M. B. ginčijamus dovanojimo sandorius sudarė siekdami išvengti prievolių kreditoriams, tam kad iš šio turto būtų negalima išieškoti skolų, ieškovo nurodytu pagrindu šie sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais. Pripažinus sandorius negaliojančiais ir taikant restituciją, į sandoriais perleistą turtą bus galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti kreditorių reikalavimus, tame tarpe ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ reikalavimą (b.l.89-90).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2009-05-13 buvo įsteigta D. B. individuali įmonė ,,(duomenys neskelbtini)" (b.l. 26). Panevėžio apygardos teismas 2010-07-02 nutartimi D. B. individualiai įmonei ,,(duomenys neskelbtini)" iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė A. T. (b.l. 47-48). 2010-10-18 nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 320 773,54 Lt sumai (b.l. 49). 2011-12-27 nutartimi Panevėžio apygardos teismas bankrutuojančią D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)” pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą ir įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 1 514 281,51 Lt sumai (b. l. 50-51). 2009-05-25 atsakovai sutuoktiniai D. B. ir I. B. sudarė žemės sklypų dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-2408), kuria padovanojo atsakovui M. B. (D. B. broliui) 5,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. sav. (b.l. 66-68, 147-149, 150-152, 153-155, 156-158). 2009-03-24 dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1191) D. B. vardu įregistruotas 1,1300 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. buvo padovanotas M. B. (b.l 141-143). 2009-05-25 dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2407) D. B. vardu įregistruotas 0,8200 ha ploto žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., buvo padovanotas M. B. (b.l. 144-146). M. B. 2009-03-31 įregistravo ūkininko ūkį (b.l. 117). 2010 kovo 18 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir ūkininkas M. B. sudarė paramos sutartį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. paramos priemonę ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ Nr. 1JŪ-KK-09-1-001207 (b.l. 118-134).
Ieškovas ginčija atsakovų sudarytas dovanojimo sutartis Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. pagrindu kaip apsimestinius sandorius, nes minėtomis dovanojimo sutartimis buvo siekiama paslėpti D. B. šeimai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad vėliau kreditoriai negalėtų išieškoti skolų.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Teismas, nustatęs, kad konkretus sandoris yra apsimestinis, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoja niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.). Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis CK 6.465 straipsnio pirmąja dalimi, pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad atsakovai D. B., I. B. iš viso padovanojo M. B. šešis žemės sklypus. Apsimestinis sandoris negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tačiau remiantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima teigti, kad žemės sklypų dovanojimo sutartys neatitiko sutarties šalių valios. Priešingai, tiek atsakovų atsiliepime, tiek atsakovai D. B., M. B., I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos tam, kad M. B. įgytų nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės, kuri jam buvo reikalinga ūkiui, kurį įsteigė 2009-03-31 plėtoti, taip pat nuo 2009-05-29 M. B. pradėjo įgyvendinti projektą ,,Jaunojo ūkininko M. B. ūkio įkūrimas”, kuriam įgyvendinti atsakovui M. B. reikėjo turėti tam tikrą kiekį žemės ūkio naudmenų. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas iš kurio matyti, kad M. B. 2009-03-31 įregistravo ūkininko ūkį (b.l. 117) bei 2010 kovo 18 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir ūkininko M. B. sudaryta paramos sutartis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. paramos priemonę ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ Nr. 1JŪ-KK-09-1-001207 (b.l. 118-134). Taigi atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys turėjo aiškų ir teisėtą tikslą – atsakovai D. B. ir I. B. teikė pagalbą D. B. broliui M. B., kuriant asmeninį ūkį. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad sandoris buvo apsimestinis ir nenurodė, kokį konkrečiai kitą sandorį buvo siekiama pridengti atsakovų sudarytomis dovanojimo sutartimis.
Nors ieškovas tiesiogiai ieškinyje dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip teisinio pagrindo nenurodo LR CK 6.66 str., tačiau iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad pagal savo esmę tai yra Actio Pauliana ieškinys.
Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir šio turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos iš būtinųjų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad bankroto administratorius pagal LR įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju bankroto administratorius ginčija sandorius sudarytus fizinio asmens, t.y. vienas sandoris buvo sudarytas dar iki įmonės įsteigimo, o kiti du praėjus vos kelioms dienoms po įmonės įkūrimo, bet ne bankrutuojančios įmonės sandorius. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad būtent tuo metu, kai buvo sudaromos dovanojimo sutartys (2009-03-24 ir 2009-05-25) D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų kreditoriams ir negalėjo atsiskaityti su jais. Tuo tarpu ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad įmonė turėjo skolų, tačiau nei kada, nei kokiu pagrindu minėtos skolos atsirado įrodymų nepateikia. Bankroto administratorius pateikė teismui 2014-05-14 pažymą apie kreditorius, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog pažymoje surašyti visi D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai su kreditoriniais reikalavimais, bet ne kreditoriai, kurie buvo ginčijamų sandorių sudarymo dienai (b.l.164-165). Be to, teismas pažymi, kad D. B. individuali įmonė ,,(duomenys neskelbtini)" buvo įsteigta 2009-05-13, o žemės sklypų dovanojimo sutartys buvo sudarytos 2009-03-24 ir 2009-05-25, taigi vienas iš dovanojimo sandorių (2009-03-24 dovanojimo sutartis) buvo sudarytas dar iki įmonės įsteigimo, o kiti du dovanojimo sandoriai (2009-05-25 dovanojimo sutartys) buvo sudaryti praėjus labai trumpam laikui nuo įmonės įsteigimo, todėl mažai tikėtina, kad individuali įmonė per tokį trumpą laikotarpį galėjo būti įgijusi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Taigi nenustačius, kad ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo metu ieškovas D. B. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorinių įsipareigojimų, nėra objektyvaus teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos individualios įmonės kreditorių teisės.
Atsakovų nuomone, ieškiniui pareikšti ieškovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovai pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį.
Viena iš actio Pauliana tenkinimui reikalingų sąlygų yra ta, kad ieškinys turi būti pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 str. 3 d.). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Taigi sprendžiant ar ieškinio senaties terminas praleistas, ar ne, pirmiausia reikia nustatyti ieškinio senaties eigos pradžią, t. y. kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą, šiuo atveju apie ginčijamų sandorių sudarymą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad dar 2010 m. Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B., R. B., kuriuo taip pat buvo ginčijamos ir žemės sklypų dovanojimo sutartys, kurios yra ir dabar nagrinėjamo ginčo objektas. 2010-08-17 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas civilinę bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B., R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) sustabdė ir perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teisme byla buvo gauta 2010-09-06. 2010-09-08 nutartimi Panevėžio apygardos teismas nutarė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-08-17 nutartimi perduotą civilinę bylą pagal ieškovės pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B., R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) pridėti prie IĮ „Verslomatas“ bankroto bylos, nurodydamas, kad apie priimtą nutartį reikia informuoti šalis. Kita 2010-09-08 nutartimi Panevėžio apygardos teismo teisėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)" ieškinį atsakovams D. B., I. B., M. B., R. B. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) nutarė skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka 2010-10-14, nurodydama į teismo posėdį kviesti ir BIĮ ,,(duomenys neskelbtini)" administratorių. BIĮ ,,(duomenys neskelbtini)" administratoriui buvo išsiųstas šaukimas. Taigi jau 2010 m. rugsėjo mėn. bankroto administratorius A. T. turėjo sužinoti apie dovanojimo sutartis, kurias prašo pripažinti negaliojančiomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas sprendžia CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. rugsėjo mėn., t. y. nuo tada, kada ieškovas turėjo sužinoti apie kreditorių teises pažeidžiančius sandorius. Teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes ieškovui ginčyti 2009-03-24 ir 2009-05-25 sudarytas dovanojimo sutartis, ieškinio senaties terminas baigėsi dar 2011 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismą reikšdamas ieškinį atsakovams kreipėsi tik 2013-07-24, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovas beveik 2 metus yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovo atstovo bankroto administratoriaus A. T. argumentas, kad jis nesikreipė į teismą, nes laukė kol užsibaigs teisminiai procesai, nėra pagrįstas, nes 2011-10-28 Panevėžio apygardos teismas ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)" atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė, taigi po šios nutarties įsiteisėjimo bankroto administratorius, manydamas, kad atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys pažeidžia kreditorių interesus, turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių inicijuoti teisminį procesą, tačiau žinodamas šias aplinkybes teisminio proceso neiniciavo. Teismas pažymi, kad ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, jokių aplinkybių ir įrodymų dėl ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių nepateikė (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu įstatymo sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra praleistas pakankamai ilgą laiką (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į šias teismo padarytas išvadas, esant atsakovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimai atmestini vien tuo pagrindu, kad pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į teismo padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys atmestinas tiek dėl to, kad jis yra nepagrįstas ir neįrodytas, be to, pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą ir esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kurios dengiamos iš valstybės biudžeto, atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Atsakovė I. B. patyrė 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų ( b.l. 171, 174-176). Teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruošto procesinio dokumento turinį, apimtį bei kokybę, teismo posėdžių skaičių, nėra per didelės. Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovei I. B. priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios D. B. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakovei I. B. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.