Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-61-805/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
1-61-805/2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00274-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. V., I. V.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-61-805/2014Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00274-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.9.1; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 2.1.16.1.8; 2.3.6.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui A. J., kaltinamiesiems A. V., I. V., nukentėjusiajam J. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, specialybės neįgijęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-01-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 252 str. 1 d., 253 str. 1 d. penkiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. 2012-10-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2012-01-30 nuosprendis pakeistas, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 253 str. 1 d. paskirta bausmė - vieneri metai ir devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro patalpų priežiūros specialybės 3 kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-11-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimus, bausmę atilkęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V. 2013 m. gegužės 17 d. apie 20 val. 30 min., veikdamas bendrai su I. V., viešoje vietoje - S. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, I. V. tyčia sudavus kumštimi vieną smūgį J. D. į galvos sritį, A. V. keletą kartų pargriovęs J. D. ant žemės ir tyčia kumštimi sudavęs nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį į pečius, I. V. kumštimis nukentėjusiajam sudavus ne mažiau tris smūgius į krūtinę, ranką ir kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam J. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis I. V. 2013 m. gegužės 17 d. apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (alkotesteriu nustatyta 0,23 promilės girtumas), veikdamas bendrai su A. V., viešoje vietoje S. M. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y.,elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą kumštimi sudavė J. D. į galvos sritį, o A. V. keletą kartų pargriovus J. D. ant žemės ir tyčia sudavus kumštimi nukentėjusiajam ne mažiau vieną smūgį į pečius, I. V. nukentėjusiajam kumštimis sudavė ne mažiau tris smūgius į krūtinę, ranką ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. kaltu iš dalies prisipažino. Parodė, kad jis apsvaigęs nebuvo. Sutinka, kad nukentėjusįjį pernai metais, tikslios datos nepamena, į vakarą pas S. M. sode, prie kiemo, kelis kartus sugriebęs už krūtinės parmetė ant žemės, taip pat vieną kartą nukentėjusijam galimai į petį sudavė, nuo ko šiam galėjo likti mėlynė. Parmetė kelis kartus nukentėjusįjį norėdamas, kad šis aprimtų. Dėl to kaltę pripažįsta visiškai. Nesutinka dėl jo neva suduotų 20 smūgių, nes to tikrai nebuvo. Paaiškino, kad jis su I. nuėjo parsivesti brolio A., kuris tuose namuose gėrė. Parodė, kad brolis I. V. susiginčijo su J. D., tada ir jis įsiskišo. Jis matė, kad I. kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į krūtinę ar ranką, brolis neparmetė nukentėjusiojo, nematė ar I. sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajam. Analogiški kaltinamojo parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 95, 100).

Kaltinamasis I. V. parodė, kad buvo gegužės mėnuo, dienos neprisimena. Ėjo su broliu A. parsivesti brolį A. iš S. M. sodybos. Kai jis priėjo pie nukentėjusiojo, šis du kartus jį pastūmė, o kuomet pastūmė trečią kartą, tada I. V. sudavė kartą jam į veidą. Tada abu su J. D. apsikabino, o A. V. nukentėjusįjį numetė į šoną. Nukentėjusysisi buvo pergėręs, todėl atsisitojęs šaukė „kuris“ ir vėl puoilėsi ant jo. Todėl sudavė nukentėjusiajam pora smūgių į krūtinę. A. V. nutraukė muštynes. Konfliktas vyko tarp trijų asmenų. Po to atbėgo nukentėjusiojo tėvas, motina ir kita moteris (P. M.), kurie, žiūrėdamoi pro medžius, sakė nemušti J., nes kvies policiją. Sutinka, kad sudavė nukentėjusiajam ranka vieną kartą į veidą ir kelis kartus į krūtinę. Parodė, kad A. V. tik paimdavo nukentėjusiįjį ir numesdavo į šoną. Parodė, kad buvo išgėręs alaus bonkutę, todėl nustatė girtumą. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti b.l.124).

Nukentėjusysisi J. D. parodė, kad su kaltinamaisiais kaimynai, viename kieme užaugę. Buvo gegužės mėn., tikslios dienos ir laiko nežino. Į vakarą išgėręs ėjo namo. I. V. prisikabino prie jo, neatsimena ar jis jį stuktelėjo. Tada viskas ir prasidėjo S. M. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Smūgių skaičiaus pasakyti negali, nes jų neskaičiavo, buvo neblaivus, nuo jų saugojosi, V. pribėgo iš nugaros. Smūgiai buvo į nugarą, į petį, į galvą, buvo pargriuvimai. Šalia buvo ir A. V.. Kreipėsi pas medikus tą pačią dieną. Pirmiausia į Prienų priėmimo skyrių, o tada išsiuntė į Kauno klinikinę ligoninę. Tėvai tą patį vakarą nuvežė į ligoninę, greitosios med. pagalbos nekvietė. KMUK paskyrė vaistų, išrašė tepalo ir vaistų nuo skausmo. Po sužalojimų kelias savaites negalėjo pakelti rankos, nes labai skaudėjo raumenį, taip pat kelias dienas negalėjo sukinėti galvos, nežino nuo parmetimo ar nuo sumušimo. Ikiteisminio tyrimo metu pas medikus nenuvyko, nes buvo išvažiavęs iš Lietuvos. Parodė, kad I. V. smūgiavo į įvairias kūno vietas. Sudavė ir į veidą. Neatsimena kiek kartų sudavė. A. V. jį ne vieną kartą pargriovė ir smūgiavo. Į kur smūgiavo, neatsimena. Jie trise aplink stovėjo. Nereiškia civilinio ieškinio byloje. Pas tyrėją susitaikė su kaltinamaisiais. Dovanoja kaltinamiesiems, su jais nebendrauja. Tiki, kad kaltinamieji taip ateityje nedarys, jie jo atsiprašė, stiprių liekamųjų reiškinių sveikatai po šio įvykio neliko.

Liudytojas V. D., nukentėjusiojo tėvas, parodė, kad viskas vyko pas S. M., gyvenantį beveik kaimynystėje. Matė 50 metrų ar daugiau metrų atstumu tris žmones – A., I. ir A. V., spardančius gulintį sūnų. Ten pieva nenupjauta, todėl pievoje neįžiūrėjo, kuris tiksliai iš jų spardė. Buvo prietema, todėl kiek smūgių sudavė sūnui, kai žolė nenupjauta, nematė, taip pat nematė nei į kurią vietą spyrė, nei kaip. Parodė, kad jam atrodė, jog spardė sūnų. Žolė buvo aukšta, gal kokio pusmetrio, nes nešienauta, todėl konkrečiai kuris ką darė nematė, tik žino, kad jie buvo trise.

Liudytoja L. D., nukentėjuiojo motina, parodė, kad P. M. pradėjo rėkti, kad jos sūnų pas S. M. muša. Eidama per tvoros kraštą matė, kad kaltinamieji pas S. M. spardo jos sūnų. Iki tvoros galimai kokia 50 metrų atstumas buvo likęs. Visi trys V. buvo apstoję sūnų ir visi spardė. Policiją kvietė vyras. Sūnus gulėjo kniūpščias, bėgo kraujas iš lūpų ir nosies. Dėl konkrečių kaltinamųjų veiksmų parodė, kad ji atbėgo jau į pabaigą. Buvo ir smūgių, ir spyrių, o jų kiekio nurodyti negali. Matė kaip sūnus gulėjo ant žemės, nes žolė jau buvo apmindžiota. Sūnus skundėsi labai stipriu galvos svaigimu. Ligoninėje jis nebuvo gydomas.

Liudytoja P. M. parodė, kad, išėjusi iš namų, išgirdo triukšmą. Įvykio vietoje buvo nukentėjusiojo tėvas V. D., nukentėjusysis J. D.. Nukentėjusiojo tėvas sakė, kad muša J. žolynuose. Visa tai vyko į vakarą pas S. M. sodelyje, o metų, tikslios datos neatsimena. Išgėrusi kompanija buvo prie ūkinio pastato, o sodelyje šalia J. D. buvo kaltinamieji A. ir I. V. ir dar vienas asmuo - kaltinamųjų brolis R.. Jie visi trys mušėsi. Nukentėjusysis krito, kėlėsi, o kaltinamieji ir jų brolis mušė ir spardė jį. A. spardė nukentėjusįjį, keiksėsi, koliojosi, spyrė su kojomis jam į galvą, o du mažesni jo broliai tik „kepštelėdavo“. I. V. mušė ir rankomis, ir kojomis. Nukentėjęs atsistojo, griuvo, kėlėsi ir vėl griuvo. Žolės buvo maždaug iki kelių. Nukentėjusiojo tėvas rėkė skambinti policijai, o paskui jis pats kvietė policiją. Spyrių buvo daug, ne kartą nukentėjusysis krito. Mušė rankomis, kumščiais į veidą, į viršutinę kūno dalį, liemenį, į apatinę kūno dalį. Parodė, kad kumščiais mušė visi trys, spardė irgi visi trys. Žiauriausiai spardė A. V., sakė, kad užmuš ir pan. Atsakydama į kalusimą kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja neurodė, teigia, jog nesupranta ką tyrėja užrašė.

Byloje surinktais rašytiniais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 strapisnyje nustatyta tvarka, nustatyta, kad:

Šalies argumentai

2014-05-24 J. D. protokolu - pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą, kad 2013-05-17 jį sumušė broliai V., suduodami rankomis ir kojois į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių smūgių (b.l.3).

2013-05-17 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastas su veido sumušimais neblaivus (1,55 promilių girtumas) J. D. (b.l.6). (duomenys neskelbtini), rasti I. (0,26 promilės girtumas) (b.l.7), A. ir A. V., kurie paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad J. D. neleido parsivesti namo akivaizdžiai išgėrusio A. V. (b.l.5).

2013-05-24 apžiūros protokole nurodyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), S. M. priklausančios sodybos teritorijoje (b.l.8-10).

Nukentėjusiojo J. D. apklausos protokole pažymėta, kad dėl sužalojimo civilinio ieškinio nereiškia. I. V. ir A. V. jo atsiprašė, su jais susitaikė. Dėl sužalojimo pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b.l.11-12, 13).

Liudytojo S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie pagarsinti liudytojui dėl sveikatos būklės negalint dalyvauti bylos nagrinėjime, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, užfiksuota, kad liudytojas išbėgęs pamatė ant žemės gulintį J. D., kuris skundėsi, kad skauda šonus, kad jį sumušė A. V. ir I. V. (b.l.32).

Liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris, būdamas kaltinamųjų broliu, atsisakė duoti parodymus prieš artimą šeimos narį teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo apklausos metu užfiksuota, kad tarp J. D. ir I. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu J. D. rankomis keletą kartų tyčia pastūmė I.. J. D. rankomis mosikavo priešais I., bandė jį pastumti ar smogti. Tada I. kumštimi smogė vieną smūgį J. D. į veidą. J. dar bandė gintis, šoko prie I., o šalia buvęs A. V., ranka apkabinęs per kaklą, pargriovė jį ant žolės. Kuo baigėsi konfliktas dėl girtumo jis neatsimena (b.l.57).

2013-06-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 596/13(06) J. D. medicinei apžiūrai asmeniškai neatvykus, medicinos duomenimis, konstatuoti daugybiniai kūno sumušimai, galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nukentėjęs asmuo medicininei apžiūrai neatvyko, o išoriniai kūno sužalojimai pateiktoje medicinėje dokumentacijoje detaliai neaprašyti, konkrečiai nustatyti kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai, ekspertas galimybės neturi (b.l.18-20).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato, kad tas pagal šį straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008, kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2009). Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji A. V. ir I. V. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius ir išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įžūlumas bei agresyvymas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji kitų asmenų akivaizdoje, be jokios rimtos priežasties, viešoje vietoje matant aplinkiniams, einantiems Veiverių miestelio gatve, mušė neblaivų nukentėjusįjį J. D., kuris, pasak jo parodymų, būdamas išgėręs, ketino eiti namo miegoti ir jokios dingsties muštis su kaltinamaisiais neturėjo. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš visuomeninę rimtį, jų pasekoje kilo sumaištis, kaimynų ir nukentėjusiojo artimųjų išgąstis, sukeltos neigiamos emocijos, dėl kaltinamųjų bendrais veiksmais pavartoto smurto nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Dėl minėto įvykio nukentėjusiojo tėvas V. D. kvietė policiją, sūnų vežė į medicinos įstaigą, kad būtų suteikta medikų pagalba. Nusikalstamų veiksmų paskatos nesuderinamos teisės bei moralės požiūriu, o kaltinamųjų nurodytos aplinkybės kad neva pas S. M. nuėjo parsivesti neblaivaus brolio A., kad nukentėjęs J. D. pirmas užbabino I. V., jį pastumdamas, kad J. D., būdamas vidutinio girtumo laipsnio, parmetamas ant žemės kėlėsi ir į atsaką kaltinamieisiems šaukė „kuris“ lyg norėdamas muštis, teigiant, kad A. V. neteisėtais veiksmais tik norėjo padėti broliui I. V., nagrinėjamoje situacijoje nelaikytinos pateisinančiomis tokį kaltinamųjų elgesį. Nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masto lygmenį – konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, be pačių kaltinamųjų dalinio dėl mažesnio suduotų smūgių skaičiaius, spyrių nebuvimo kaltės pripažinimo, neginčijamai patvirtina specialisto išvada, kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Pagarsintais S. M. ir A. V. parodymais taip pat akivaizdu, kad įvykio pasekoje nukentėjęs asmuo kaltinamųjų buvo sumuštas, jam skaudėjo, jis jautė neigiamus padarinius. Kaltinamųjų kaltę įrodo taip pat ir nukentėjusiojo J. D. bei liudytojų, apklaustų teisiamojo posėdžio metu, parodymai, kad nukentėjęs asmuo buvo ne kartą parmetamas ir mušamas į įvairias kūno vietas. Nukentėjęs asmuo J. D. parodė, kad I. V. buvo smūgiuota į įvairais kūno vietas (nugarą, petį), tame tarpe ir į veidą, smūgių neskaičiavo, o A. kelis kartus jį pargriovė ir smūgiavo. Vienok, dėl kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų kaltinimas teismo buvo patikslintinas pagal byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, o būtent kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymus, medicininus duomenis, nes liudytojai – kaltinamojo tėvai: L. D. bei V. D., kaimynė P. M. tiksliai neįvardijo, esant nenupjautai aukštai žolei, kiek kartų J. D. nugriuvus, šiam vėl besikeliant, konkrečiai kuris iš kaltinamųjų spyrė ar smūgiavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau, aip nustatyta bylos duomenimis, abu kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Sužalojimai buvo padaryti dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų. Kaltinamieji viešoje vietoje atlikdami smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu turėjo numatyti, jog tokiu elgesiu visuomenės rimtis bei tvarka bus sutrikdyta. Išanalizavus surinktus įrodymus pripažintina, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarinius, kaltinamųjų elgesį iki ir po nusiklastamos veikos padarymo, nukentėjusiojo poziciją, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į tai, kad abu kaltinamieji teisiami nebe pirmąjį kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes atliko, nukentėjusiojo atsiprašė, šis atleidžia, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinta iš kaltinimo, nes objektyviais bylos duomenimis tai nepasitvirtino. A. V. sukūręs šeimą, joje auga du mažamečiai vaikai, darbo biržoje jis neregistruotas, verčiasi atsitiktiniais darbais dirbdamas pas ūkininkus, iš to stengiasi išlaikyti šeimą, visi kartu gyvena motinos namuose, seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai. A. V. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (paskutinysis baustumas 2009-11-06), jis psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, supranta negerai padaręs, stengsis dorai gyventi.

Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis pripažino nusikaltęs ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkina, kad padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir, kad nusikalto bendrai veikdamas. Kaltinamasis I. V. yra jauno ir darbingo amžiaus, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, nuosprendžio paskelbimo dienai įgijo specialybę VĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, iki šiol niekur nedirba. I. V. narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja.

Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, tiek skirdamas bausmės rūšį, tiek ir spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi įvertinti kaltinamųjų asmenybes, juos charakterizuojančius duomenis, išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, sukeltais padariniais, o, darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, privalo įvertinti ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamiajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 67, 75 str.), nustatnt įpareigojimus bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant bausmės bei prevencijos tikslų.

Kaltinamieisiems paskirtos kardomoiso priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – nekeistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 307 str.,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., A. V. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, įpareigojant A. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, tęsiant šiuos įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

I. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., 75 str. 2 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant I. V. baudžiamojo poveikio priemonę išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse, ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatatnt trijų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo jiems atlikti ir įpareigoti I. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, šiuos įpareigojimus tęsiant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. ir I. V. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Radzevičienė