Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas ištirti, ar Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 4 punktas ir 7.2 papunktis atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Pareiškėjas pareiškime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T-306 ,,Dėl Priėmimo į Alytaus miesto bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą, kuris buvo pakeistas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-404 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-28 sprendimo Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ išdėstyta redakcija (toliau – ir Sprendimas Nr. T-306, Sprendimas). Nurodė, jog Sprendimas Nr. T-306 yra galiojantis (2011-12-28 paskelbtas Teisės aktų registre, identifikacinis kodas 2011-02108, suvestinė redakcija nuo 2019-12-19).

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra norminis aktas, todėl gali būti atliktas jo tyrimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio pagrindu.

Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklų ir ją keisti, o įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę vaiko tėvams dalyvauti parenkant (prireikus pasirinkti) vaikų ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją. Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytas teisės pasirinkti mokyklą ribojimas, nustatant, kad į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

Pažymėjo, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi bendraisiais priėmimo kriterijais, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2004 m. birželio 25 d įsakymu Nr. ISAK-1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų sąrašas).

Aprašo 4 punkte nustatyta, jog Aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims. Vyriausybės atstovo nuomone, šia teisės norma siekiama užtikrinti tik vienos asmenų grupės, t. y. deklaravusių gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, mokymosi prieinamumą, pažeidžiant kitų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos Alytaus mieste, asmenų teises.

Aprašo 7.2 papunktyje nustatyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus <...>. Vyriausybės atstovo teigimu, 7.2 punkto nuostata, kad pirmiausia į bendrojo ugdymo mokyklą priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, prieštarauja Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 daliai, kurioje pirmumo priėmimo teisė imperatyviai nustatyta asmenims, gyvenantiems mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, tačiau nenustatyta, kad pirmenybė suteikiama asmenims, šioje savivaldybėje deklaravusiems gyvenamąją vietą, taip pat nesuteikta teisė mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pakeisti nustatytą pirmumo priėmimo į mokyklą kriterijų.

Vyriausybės atstovas tvirtino, jog Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis taip pat prieštarauja Kriterijų sąrašo 9.2 punkto nuostatai, kurioje nurodyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą, o jei norinčių yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus.

Tvirtino, jog Tarybos Sprendimu Nr. T-306 Aprašo 4 punkte ir 7.2 papunktyje nustatytas priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijus „deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“ neatitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintų bendrųjų kriterijų, todėl pažeidžiama Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis.

Pažymėjo, kad Švietimo įstatymas (29 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nenustato jokių mokyklos pasirinkimo teisės diferencijavimo kriterijų. Mokyklos parinkimo apribojimai nenustatyti ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad, atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą.

Tvirtino, jog Aprašo 4 punktas savo turiniu pažeidžia vaikų, kurių gyvenamoji vieta nedeklaruota Alytaus mieste, gyvenančių Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teises ir juos diskriminuoja, prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintam nediskriminavimo principui.

Vyriausybės atstovo nuomone, Savivaldybės tarybai pagal teisės aktus suteikta teisė reglamentuoti priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarką, o ne priėmimo kriterijus, todėl Apraše nustatant priėmimo kriterijų pagal deklaravimo vietą buvo pažeistas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam vienam iš viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės principui, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio, nustatančio teisėkūros principus, 2 dalies 7 punktui, kuriame nustatytas sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą Nr. T-306, nesivadovavo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytu teisiniu reglamentavimu ir taip pažeidė konstitucinę nuostatą įstatymų viršenybės poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Pareiškimą prašė patenkinti.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) pareiškėjo pareiškimą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškimą ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Aprašas parengtas įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą, 7 straipsnio 7 punktą bei Švietimo įstatymo 29 straipsnį ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio ugdymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1019 „Dėl Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio ugdymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo patvirtinimo“.

Tarybos tvirtinimu, Aprašu, pagal Tarybai teisės aktais suteiktą kompetenciją, iš esmės reglamentuojami organizacinio pobūdžio klausimai. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. registruoti vaiką į mokyklą galima buvo tik per elektroninę sistemą. Elektroninė mokinių priėmimo sistema yra susieta su Gyventojų registru. Gyvenamosios vietos deklaravimo registras – vienintelė oficiali Lietuvos Respublikos duomenų bazė, patvirtinanti asmens gyvenamąją vietą.

Nurodė, jog Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, <...> privalo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tiek gyvenimo mokyklai priskirtoje teritorijoje, tiek ir savivaldybės ribose faktą galima patikrinti tik per oficialų Gyventojų registrą (pagal deklaruotą vietą). Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistas Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas pagal elektroninės mokinių priėmimo sistemos specifiką ir keliamus reikalavimus, reglamentuojant asmenų priėmimą mokytis savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustatant į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimti asmenis, pageidaujančius tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, ir 7.2 papunkčiu nustatė vieną iš kriterijų – jei norinčių daugiau nei laisvų vietų, pirmiausia priimamai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį <...>.

Nurodė, jog Taryba, priimdama ginčo Sprendimą, atsižvelgė į tai, kad 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-77 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijų nustatymo“ (2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-251 redakcija) patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų aptarnavimo teritorijas, todėl nustatant eilės sudarymo tvarką ir atsiradus daugiau norinčių mokytis nei yra laisvų vietų ginčo Aprašu buvo nustatytas vienas iš kriterijų, jog teikiama pirmenybė asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.

Pažymėjo, jog Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis atitinka teisėtumo principą ir neprieštarauja Kriterijų sąrašo 9.2 papunkčio nuostatoms, nes pagal Kriterijų sąrašo 6 punktą Tarybai yra suteikta kompetencija tvirtinant aprašą nustatyti priėmimo kriterijus. Pagal minėtą nuostatą bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) tvirtinamame Priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nurodo: bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį, programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų ir kitų dokumentų priėmimo vietą, pradžią, pabaigą, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką, priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į klases tvarką ir kriterijus arba subjektą, kuris nustato priimtų į mokyklą asmenų paskirstymo į klases tvarką ir kriterijus. Kokia tvarka priimti į bendrąją mokyklą mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, todėl pareiškėjo nuostata, kad kitų kriterijų, nei numatyti Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio ugdymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąraše, nepagrįsti bei prieštaraujantys teisinei logikai.

Atsakovės nuomone, Aprašo 4 punkte ir 7.2 papunktyje įtvirtintomis nuostatomis reglamentuoti išimtiniai atvejai, kuomet nėra kitų objektyvių kriterijų vaikų priėmimo į mokyklas eilei nustatyti, tokiu atveju reguliavimas „atsiradus daugiau norinčių mokytis tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje nei yra laisvų vietų, pirmenybė mokytis teikiama asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“ ir išskirtiniais atvejais, kai atsiranda nenumatytos (išskirtinės) aplinkybės, todėl toks reguliavimas yra teisingas ir nediskriminacinis. Pažymėjo, jog Aprašo 4 punktas ir 7.2 papunktis įtvirtino nuostatas, numatančias asmenų priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas pirmenybę, kai norinčių mokytis toje mokymo įstaigoje asmenų yra daugiau, nei laisvų vietų, tačiau neapribojo, esant laisvų (neužimtų) vietų, priimti mokytis ir asmenis, gyvenančius ne tik savivaldybės teritorijoje, tačiau ir kitose savivaldybėse, todėl skundžiamas norminis administracinis aktas yra teisėtas ir jį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas dėl norminio akto ištyrimo tenkintinas iš dalies.

Byloje prašoma ištirti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto ir išdėstyto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio dalies atitiktį Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, apygardų administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.

Visų pirma vertintina, ar nurodomas Sprendimas Nr. T-306 bei juo patvirtintas Aprašas laikytini norminiais administraciniais aktais, ar pareiškėjas turi teisę kreiptis su šio pobūdžio prašymu. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta, jog norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų, juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-3/2007, 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-203-492/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-558-556/2017, 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1256-442/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, Tarybos Sprendimas Nr. T-306, išdėstytas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija, ir juo patvirtintas Aprašas atitinka norminio administracinio akto požymius ir yra norminis administracinis aktas, kadangi yra taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui ir jame suformuluotos daugkartinio naudojimo bendro pobūdžio elgesio taisyklės. Apie Sprendimo priėmimą buvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, jis yra galiojantis. Tai patvirtina vieši Teisės aktų registro duomenys (Sprendimas Nr. T-306 2011-12-28 paskelbtas Teisės aktų registre, identifikacinis kodas 2011-02108, Sprendimo Nr. T-404 redakcija paskelbta Teisės aktų registre 2019-12-18, identifikacinis kodas 2019-201462). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina Sprendimo Nr. T-306, išdėstyto 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija, prašomų ištirti nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.

ABTĮ 112 straipsnio, reglamentuojančio abstraktaus pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, 2 dalyje įtvirtinta, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Vyriausybės atstovų teisė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą numatyta ir Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 4 punkte.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas laikėsi ikiteisminės Sprendimo pakeitimo procedūros, tačiau Taryba nesutiko jo pakeisti skundžiama apimtimi. Atsižvelgdama į faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse pagal ABTĮ 112 straipsnį yra tinkamas subjektas paduoti administraciniam teismui abstraktų prašymą ištirti Sprendimo Nr. T-306 teisėtumą.

Sprendimo Nr. T-306 bendrosiose nuostatose įtvirtinta, jog Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas reglamentuoja asmenų priėmimo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas į Alytaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklas (toliau – mokykla) tvarką, priėmimo mokytis bendruosius kriterijus ir pirmumo kriterijus pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, jei pateiktų prašymų skaičius yra didesnis už mokymosi vietų skaičių mokykloje, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų priėmimo ir registravimo tvarką, priėmimo į mokyklą įforminimą, bendruosius klasių sudarymo kriterijus (1 punktas). Pagal Aprašą, mokyklos aptarnavimo teritorija – mokyklai priskirta teritorija, kurią nustato savivaldybės taryba Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus teikimu (toliau – Švietimo ir sporto skyrius) (2.1 p.), laisva mokymosi vieta klasėje – mokymosi vieta, susidaranti komplektuojant klases iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatyto maksimalaus mokinių skaičiaus klasėje (2.2 p.).

Byloje prašoma ištirti Aprašo 4 punktą, kuriame nurodyta, jog šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims.

Aprašo 7.2 papunktyje nurodyta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).

Aprašo 4 punktą prašoma ištirti apimtimi, kuria nustatyta mokymosi prieinamumo pagal bendrojo ugdymo programas užtikrinimo galimybė tiems asmenims, kurie deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje.

Aprašo 7.2 papunktį prašoma ištirti apimtimi, kuria nustatyta pirmumo teisė (esant situacijai, kai norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų) priimti asmenis, pageidaujančius tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigusius joje pagrindinio ugdymo programą, į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas, Įstatymas) preambulėje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01 iki 2020-01-01) įtvirtinta, jog mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis.

Švietimo įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje (1 straipsnis). Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktą, bendrasis ugdymas apima pradinį ugdymą, pagrindinį ugdymą ir vidurinį ugdymą. Savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis) (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25 punktas). Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintas lygios galimybės principas, kuris numato, jog švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją.

Švietimo įstatymo 29 straipsnyje, reglamentuojančiame priėmimą į mokyklą, perėjimą ir perkėlimą į kitą mokyklą, imperatyviai nurodyta, jog asmuo turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti (1 dalis), o to paties įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia teisę vaiko tėvams dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją.

Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (ginčui aktuali 2019-03-12 įsakymu Nr. V-199 patvirtinta redakcija, galiojusi nuo 2019-03-13 iki 2020-03-05) patvirtino Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašą, kuris nustato bendruosius asmenų priėmimo kriterijus į valstybines ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas bei profesinio mokymo įstaigas. Minėto įsakymo 1 dalyje nurodyta, jog vadovaujantis sąrašu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) nustato priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarką.

Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, suteikta teisė nustatyti priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką (Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, Kriterijų sąrašo 1 dalis).

Kriterijų sąrašo 2 dalyje įtvirtinta, jog Valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), nustatydami bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir klasių skaičių, priskirdami bendrojo ugdymo mokykloms aptarnavimo teritorijas (teritorija sąraše suprantama kaip šalies, savivaldybės (kelių savivaldybių), seniūnijos (kelių seniūnijų), vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, ir sąrašu.

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 8 punkte nurodyta, jog užtikrinamas bendrojo ugdymo programų prieinamumas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priėmimo į mokyklas ir jų vykdomas bendrojo ugdymo programas kriterijai nustatyti Kriterijų sąrašo II skyriuje. Minėto skyriaus 8 punkte įtvirtinta, jog asmenys į mokyklas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“; mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą – vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kriterijų sąrašo 9 punkte numatyti Priėmimo į bendrojo ugdymo bendrąsias mokyklas ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančias profesinio mokymo įstaigas kriterijai, nustatant, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą (išskyrus sąrašo 9.4 ir 9.8 papunkčiuose nurodytas mokyklas) ar profesinio mokymo įstaigą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas klasėse (grupėse) gali būti priimti asmenys, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje: pirmumo teise priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys, ir arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys (9.1 p.).

Kriterijų sąrašo 9.2 punkte įtvirtinta, jog į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą asmenys renkasi patys. Į mokyklą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus); 9.3 punkte nurodyta, jog į kelių savivaldybių sutarčių pagrindu įsteigtas bendrojo ugdymo mokyklas priimami mokiniai pagal steigimo sutartyse numatytus kriterijus, kurie neprieštarauja šiam sąrašui.

Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog Kriterijų sąraše pagrindiniu bendruoju priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas principu numatytas kriterijus pagal mokyklai priskirtą aptarnavimo teritoriją, kurią nustatyti tiek pagal Švietimo įstatymą, tiek pagal Kriterijų sąrašą pavesta savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).

Į bylą pateiktais duomenimis, Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. T-77 buvo nustatytos Alytaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų aptarnavimo teritorijos, kurios pakeistos Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-251, priskiriant Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms atitinkamas aptarnavimo teritorijas.

Teismas pažymi, jog į bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo kriterijus yra įtvirtintas Kriterijų sąrašo 9.2 punkte asmenims, kurie pageidauja toliau tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir yra baigę toje mokykloje pagrindinio ugdymo programą. Kiek tai susiję su tiriamu Aprašo 7.2 papunkčiu, 9.2 punkte nurodyta, jog, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje (pagrindinis bendrasis kriterijus), atsižvelgiant į papildomus kriterijus, o būtent: 1) į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir 2) į mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).

Teismas pažymi, jog Kriterijų sąrašo II skyriuje nustatytuose Priėmimo į mokyklas ir jų vykdomas bendrojo ugdymo programas kriterijuose nėra numatytas kriterijus pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą tam tikros savivaldybės teritorijoje. Toks kriterijus nėra nurodytas nei viename teisės akte, kurie išvardyti Kriterijų sąrašo 8 punkte.

Atsakovė Aprašo tiriamų nuostatų teisėtumą grindė Kriterijų sąrašo 6 punktu, kuris, jos nuomone, Tarybai suteikė teisę Apraše nustatyti priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, numatant pirmumo kriterijų „deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“. Kriterijų sąrašo 6 punkte nustatyta, jog Bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) tvirtinamame priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nurodo: bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį, programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų ir kitų dokumentų priėmimo vietą, pradžią, pabaigą, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką.

Iš Kriterijų sąrašo 6 punkto normos lingvistinės analizės darytina išvada, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai suteikta teisė numatyti ne priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus, o programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 31 punkte įtvirtinta, jog Švietimo programa – tai iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas. Pagal Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas, mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Teisėjų kolegija pritaria Vyriausybės atstovo išdėstytai pozicijai, jog savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), konkrečiu atveju Tarybai, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, suteikta teisė nustatyti priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką, o ne priėmimo į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą kriterijus (Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, Kriterijų sąrašo 1 dalis).

Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą tiriamos norminio akto dalies požiūriu, darytina išvada, jog Taryba Sprendimu Nr. T-306, išdėstytu Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija, nustatydama priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką, pažeidė Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, nes nesivadovavo švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo kriterijais, peržengė savo kompetenciją, nes nustatė juose nenumatytą priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklą kriterijų (pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje), kuris nebuvo įtvirtintas nei Švietimo įstatyme, nei Vyriausybės priimtame poįstatyminiame akte – Kriterijų sąraše, nesivadovavo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta imperatyvia nuostata, įvirtinančia pirmumo teise būti priimtam asmeniui į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, gyvenančiam mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Šiai bylai yra aktualūs įstatymo viršenybės ir savivaldybės veiklos bei jos institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principai.

Viešojo administravimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2020-01-01) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas).

Viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir norminių administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. A756-35/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams, priimant norminius administracinius aktus, laikytis įstatymų viršenybės principo. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. I1-04/2005, Nr. I1-02/2006, Nr. I1-04/2006).

Įstatymų viršenybės principas siejamas su konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2013 m. balandžio 2 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie gali būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2019-12-31) 4 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Vienas iš tokių principų yra savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumas. Šio principo samprata atskleista Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte. Minėto principo įtvirtinimas įstatyme suponuoja pareigą savivaldybės institucijoms ir kitiems savivaldybės administravimo subjektams veikti taip, kad visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Alytaus miesto savivaldybės taryba Aprašo tiriamų nuostatų teisėtumą grindė argumentais, jog Konstitucijoje ir įstatymuose suteikta kompetencija savivaldybėms veikti laisvai ir savarankiškai, savivaldos teisę įgyvendinant per atitinkamas savivaldybių tarybas, priimti administracinius aktus bendrojo ugdymo organizavimo srityje.

Atsakovės nuomone, Vyriausybės atstovas formaliai vertino Aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio nuostatas, kurios skirtos reglamentuoti ir taikomos tik išskirtiniais atvejais, kai norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų.

Nekvestionuotina, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, vykdydama savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas) savivaldybių funkcijas, gali priimti atitinkamus norminius administracinius teisės aktus švietimo srityje organizuojant bendrąjį ugdymą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktą, savivaldybėms priskirta savarankiška funkcija užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymąsi pagal privalomojo švietimo programas, ta pati funkcija numatyta ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, taip pat įtvirtinta savivaldybių pareiga organizuoti priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo lavinimo programas, išlaikymą.

Tačiau teismas pažymi, jog VSĮ 5 straipsnyje, reglamentuojančiame savivaldybių funkcijas, įtvirtinta, jog vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus; savivaldybėms įgyvendinant funkcijas, jų veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi, šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtintas savivaldybių veiklos atliekant savarankiškąsias funkcijas saistymas įstatymų nustatytais reikalavimais ir tvarka.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėta, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negalima atsieti nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimai) ir nė viena iš savivaldybėms numatytų funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, tarp jų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas (VSĮ 4 straipsnio 2 punktas) ir savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas (VSĮ 4 straipsnio 6 punktas), reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo oficialioje konstitucinėje doktrinoje pateiktus Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies aiškinimus, ne kartą pažymėta, kad savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas savivaldos institucijų veikloje negali būti suabsoliutintas, juo negali būti pateisinamas vietos savivaldos institucijų nesilaikymas įstatymų reikalavimų, įstatymų suteiktos kompetencijos nepaisymas, įstatymais priskirtų funkcijų neatlikimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-247/2011, 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1128/2013, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2418/2013 ir kt.).

Teismas pažymi, jog nei Švietimo įstatyme, nei Kriterijų sąraše savivaldybės tarybai nenustatyta išimčių išskirtinių atvejų reglamentavimui (konkrečiu atveju, kai norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų), tai siejant su bendrojo ugdymo paslaugų organizavimo palengvinimu vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu. Teismas pažymi, jog priėmimo į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą kriterijai nurodytos situacijos požiūriu yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Kriterijų sąrašo 9.2 punkte, todėl tarybos kompetencijos peržengimas negali būti pateisinamas organizacinio pobūdžio aplinkybėmis, atsakovės argumentai dėl formalaus Aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio nuostatų neatitikties įstatymui ir Vyriausybės aktui atmestini kaip nepagrįsti.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pabrėžtina, kad vietos valdžios ir viešojo administravimo teisių ir pareigų suteikimas savivaldybės tarybai, be kita ko, reiškia ir tai, jog savivaldybės taryba, priimdama pagal kompetenciją norminius administracinius aktus, turi vadovautis administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.). Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtais klausimais administracinius aktus gali priimti griežtai laikydamasi įstatymų normų, vadovaudamasi administracinės teisės principų visuma, nes, kaip minėta, nė viena iš savivaldybėms numatytų funkcijų nereiškia, jog savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Norminėje byloje nustačius, jog Alytaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. T-306, išdėstytą Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija, dėl tiriamos administracinio akto dalies viršijo jai suteiktą kompetenciją, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog Sprendimu Nr. T-306 patvirtinto Aprašo 4 punkto ir 7.2 papunkčio nuostatos, kuriomis numatytas priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas kriterijus deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.

Nustačius, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas atitinkamą teisės aktą, viršijo savo įgaliojimus, nebelieka pagrindo ir teisinės prasmės tirti, ar toks aktas atitinka kitų teisės aktų reikalavimus, konkrečiu atveju ar atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reglamentuojančias teisenos taisykles, apibendrinimas, „Administracinė jurisprudencija“, 2019, 36, p. 333–390, 169 punktas).

Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, į ginčijamos teisės normos ir pareiškėjo prašymo reikalavimo aiškinimą, pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, jog Sprendimu Nr. T-306 (2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija) patvirtinto Aprašo 4 punktas, kuriame nurodyta, jog šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims, ir Aprašo 7.2 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl pirmumo teisės tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, numatant, jog „pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui (ABTĮ 117 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažinta prieštaraujančia norminio akto dalis negali būti taikoma nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu (ABTĮ 118 straipsnio 1 dalis).

Pagal ABTĮ 119 straipsnio 1 dalį, administracinio teismo sprendimas dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu visais atvejais skelbiamas Teisės aktų registre.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T-306 „Dėl Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto (išdėstyto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-404 redakcija) Priėmimo į Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo 4 punktas, kuriuo nustatyta, jog „šiuo aprašu siekiama užtikrinti mokymosi prieinamumą pagal bendrojo ugdymo programas deklaravusiems gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje asmenims“, ir Aprašo 7.2 papunktyje įtvirtinta nuostata dėl pirmumo teisės tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, numatant, jog „pirmiausiai priimami asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Alytaus miesto savivaldybėje“, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.