Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-23 · Administracinė byla Nr. I-2897-789/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
I-2897-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00419-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Gintaras Dabkevičius

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2897-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00419-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3, 74(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui J. G. ir jo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo ir turto arešto panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-02-24 nutartimi (t. 1, b. l. 97–99) priėmė pareiškėjo J. G. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-12-19 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-50210. 2015-04-15 pareiškėjas skundą patikslino (t. 1, b. l. 196–197), papildomai prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2011-05-16 turto arešto aktu Nr. 14-28-15068 pareiškėjo turtui taikytą turto areštą.

Paaiškino, kad Kauno AVMI 2011-04-18 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-8, kuriuo priskaičiavo pareiškėjui 2 032 996 Lt mokesčių, delspinigių ir baudų. Kauno AVMI, remdamasi minėtu patikrinimo aktu, 2011-05-16 surašė turto arešto aktą Nr. 14-28-15068, kuriuo areštavo pareiškėjo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Arešto akte nurodytas turto arešto mastas yra 2 032 996 Lt, o areštuoto turto vertė - 951 009 Lt. Atkreipė dėmesį, kad 2011-06-01 Kauno AVMI viršininkui pateikė savo paaiškinimus dėl 2011-04-18 patikrinimo akto Nr. AU16-8 ir nurodė nesutinkantis su patikrinimo akte pateiktomis išvadomis. Kauno AVMI 2011-06-17 priėmė sprendimą Nr. (04)-K3-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ atsisakyti tvirtinti patikrinimo aktą, nes nusprendė, kad nustatytų aplinkybių nepakanka pripažinti pareiškėjo individualiomis pajamomis 3 909 824 Lt sumą. Taigi 2011-06-17, t. y. jau po Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto akto Nr. 14-28-15068 priėmimo, išnyko turto arešto taikymo pagrindas. Kauno AVMI nusprendė pakartotinai atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pakartotinis mokestinis patikrinimas šiuo metu yra sustabdytas. Mano, kad išnyko arešto akte nurodytas pagrindas jį taikyti, nes 2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. AU16-8 nebuvo patvirtintas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka, t. y. turto areštas yra taikomas be teisėto pagrindo. Atžvelgęs į tai, Kauno AVMI pateikė 2011-07-18 prašymą panaikinti turto arešto aktą, tačiau mokesčių administratorius nepateikė jokio atsakymo, turto arešto nepanaikino. Taigi 2013-11-13 kreipėsi į VMI, prašydamas nedelsiant panaikinti 2011-05-16 Kauno AVMI turto arešto aktą Nr. 14-28-15068, tačiau skundžiamu sprendimu VMI atsisakė tai padaryti.

Pabrėžė, kad mokesčių administratoriaus veiksmai ir neveikimas (turto arešto akto nepanaikinimas) yra pagrįsti netinkamu teisės normų, reguliuojančių mokestinius bei turto arešto klausimus, taikymu ir aiškinimu bei visiškai netinkamu ir neadekvačiu faktinių aplinkybių vertinimu. Nors MAĮ 95 str. nustatyta mokesčių administratoriaus teisė taikyti mokesčių mokėtojui priklausančio turto areštą, kaip mokestinės prievolės užtikrinimo būdą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratorius nenurodė, kuria konkrečiai MAĮ 100 str. dalimi grindžia ir motyvuoja turto arešto taikymą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas turto arešto aktas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nėra nurodyta konkreti teisės norma, kuria vadovaujantis jis buvo priimtas. Atkreipė dėmesį, kad nėra jokio teisinio pagrindo Kauno AVMI 2011-04-18 patikrinimo aktu Nr. AU16-82003-06-13 papildomai apskaičiuotas sumas traktuoti kaip egzistuojančią pareiškėjo skolą biudžetui, nes minėtas patikrinimo aktas nebuvo patvirtintas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią nepatvirtinto patikrinimo akto pagrindu priimtas turto arešto aktas yra naikintinas. Paaiškino, kad iš MAĮ 101 str. 4 d. turinio akivaizdu, jog turto areštas galimas esant dviejų įstatyme įtvirtintų sąlygų visumai: 1) nustatomi mokesčių įstatymų pažeidimai; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojo turimo turto gali nelikti. Tačiau šiuo atveju pirmoji sąlyga dėl mokesčių įstatymų pažeidimų neegzistuoja, nes Kauno AVMI 2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. AU16-82003-06-13 nebuvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad taip pat neegzistuoja ir antroji sąlyga dėl mokesčių mokėtojo turimo turto paslėpimo. Pabrėžė, kad jokiuose dokumentuose mokesčių administratorius nenurodė aplinkybių, kurios įrodytų esant pagrįstą riziką, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi skundžiamas arešto aktas yra neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja įstatymo reikalavimams.

Atkreipė dėmesį, kad dėl Kauno AVMI neteisėtai pritaikyto turto arešto pareiškėjas negali vykdyti savo iki arešto taikymo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, susijusių su turto pardavimu. Taigi dėl neteisėtai pritaikyto ir nepanaikinamo turto arešto patiria didelius turtinius nuostolius, kurių ketina reikalauti iš valstybės. Ginčijamas VMI sprendimas atsisakyti panaikinti be pagrindo taikomus areštus tiesiogiai pažeidžia J. G. teises ir teisėtus interesus, kadangi negali disponuoti savo turtu dėl VMI neveikimo. Mano, kad, panaikinus skundžiamą administracinį aktą, būtų sudarytos sąlygos pritaikyto turto arešto panaikinimui.

Atsakovė VMI atsiliepimuose (t. 1, b. l. 102–103, t. 2, b. l. 10–15) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiamame sprendime pagrįstai pareiškėjui nurodė, jog neturi juridinio pagrindo panaikinti 2011-05-05 Kauno AVMI turto arešto aktą Nr. 14-28-15068. Nurodė, kad Kauno AVMI 2011-05-05 areštavo J. G. turtą vadovaudamasi MAĮ 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str., t. y. jeigu patikrinimo metu, taip pat specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pabrėžė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turto arešto akto, Kauno AVMI 2011 ir 2012 m. sprendimų atlikti pakartotinį patikrinimą neskundė. Atkreipė dėmesį, kad turto arešto uždėjimas nėra užginčytas, todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad dėl arešto uždėjimo galimai bus patiriami nuostoliai.

Mano, kad MAĮ 101 str. 4 d. suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą. VMI nuomone, taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu, t. y. tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Pabrėžė, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 str. 4 d. taikymo prasme yra pavojingi. Šiuo atveju užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą areštuoti turtą. Kadangi mokestinis patikrinimas dėl 2 032 996 Lt mokesčių, delspinigių ir baudų priskaičiavimo nėra baigtas, nėra paneigta pareiškėjo prievolė valstybės biudžetui, t. y. nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių ginčijamas turto arešto aktas turėtų būti panaikintas. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog mokesčių administratoriaus pritaikytas turto areštas yra tinkama, būtina ir proporcinga mokesčių administratoriaus priemonė, siekiant užkirsti kelią mokesčių mokėtojui išvengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, ji atitinka protingumo, teisingumo ir gero administravimo principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po turto arešto pritaikymo 2011 m. išnyko jo taikymo pagrindai, todėl taikytas turto areštas turėtų būti panaikintas.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2013-12-19 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-50210 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas suformulavo išvestinį reikalavimą panaikinti Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto aktu Nr. 14-28-15068 pareiškėjo turtui taikytą turto areštą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno AVMI 2011-04-18 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-8, kuriame apskaičiavo 2 032 996 Lt mokesčių, delspinigių ir baudų (t. 1, b. l. 7–56). Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto aktu Nr. 14-28-15068 (t. 1, b. l. 58–61) areštavo pareiškėjui priklausantį turtą (areštuoto turto vertė 951 009 Lt). Kauno AVMI 2011-06-17 sprendimu Nr. (04)-K3-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 68–85) nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją J. G.. 2011-07-18 Kauno AVMI gautas pareiškėjo 2011-07-18 prašymas panaikinti 2011-05-16 turto arešto aktą Nr. 14-28-15068 (t. 1, b. l. 86). Kauno AVMI 2012-08-22 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-22, kuriame apskaičiavo 224 156 Lt mokesčio (t. 1, b. l. 139–169). Kauno AVMI 2012-12-10 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-311 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (t. 1, b. l. 107–117) nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją J. G.. Kauno AVMI 2013-01-31 pavedė patikrinti pareiškėją, nuo 2013-02-14 mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (t. 1, b. l. 106). Pareiškėjas išsiuntė paštu VMI 2013-11-13 prašymą (t. 1, b. l. 89) panaikinti 2011-05-16 turto arešto aktą Nr. 14-28-15068 (akto pagrindu pritaikytą turto areštą). VMI, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo prašymą, 2013-12-19 priėmė ginčijamą sprendimą (t. 1, b. l. 87–88), kuriame nurodė, kad neturi juridinio pagrindo panaikinti Kauno AVMI 2011-05-05 turto arešto aktą Nr. 14-28-15068. Kauno AVMI 2015-03-03 mokestinį patikrinimą pratęsė nuo 2015-03-03 iki 2015-03-12 (t. 1, b. l. 181). Kauno AVMI 2015-03-09 mokestinį patikrinimą sustabdė dėl vykstančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (t. 1, b. l. 182).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, kurio 33 str. 15 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Pagal MAĮ 34 str. mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra turto areštas (MAĮ 95 str. 1 d. 2 p.). MAĮ 101 str. 1 d. nustatyta, kad turto areštas – MAĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas (MAĮ 101 str. 2 d.). Pagal MAĮ 101 str. 3 d. mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas) (MAĮ 101 str. 4 d.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno AVMI (2011 m.) ir į VMI (2013 m.), iš esmės siekė turto arešto akto panaikinimo pasikeitus turto arešto akto priėmimo metu egzistavusioms aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, kad Kauno AVMI būtų atsakiusi į pareiškėjo 2011 m. prašymą panaikinti 2011-05-16 turto arešto aktą Nr. 14-28-15068. VMI ginčijamu sprendimu panaikinti turto arešto aktą (akto pagrindu pritaikytą turto areštą) atsisakė. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nevertins Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto akto Nr. 14-28-15068 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris turėtų būti atliekamas pagal turto arešto akto priėmimo metu egzistavusias aplinkybes. Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas, kad po turto arešto pritaikymo 2011 m. išnyko jo taikymo pagrindai, todėl taikytas turto areštas turėtų būti panaikintas. Taigi šioje byloje reikia patikrinti, ar po Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto akto Nr. 14-28-15068 priėmimo išnyko akte nurodytas teisinis ir / ar faktinis turto arešto taikymo pagrindas, t. y. ar pagrįstai VMI atsisakė panaikinti turto arešto aktą (akto pagrindu pritaikytą turto areštą).

Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto aktas Nr. 14-28-15068 priimtas vadovaujantis MAĮ 33 str. 15 p., 34 str., 95 str. 1 d. 2 p. ir 101 str. (mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti). Minėtame turto arešto akte nurodytas arešto mastas (2 032 996 Lt), detalizuotas areštuojamas turtas ir nurodyta areštuoto turto vertė (951 009 Lt). Be to, turto arešto akte nurodyti dokumentai, duomenys, aplinkybės, kuriais remiantis areštuojamas turtas: pagal Kauno AVMI 2011-03-22 pavedimą Nr. AU2-9 atliktas patikrinimas; surašytas 2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. AU16-8; priskaičiuota 2 032 996 Lt mokesčių, delspinigių baudų.

Iš Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto akto Nr. 14-28-15068 matyti, kad jame nurodytas arešto mastas sutampa su Kauno AVMI 2011-04-18 patikrinimo akte Nr. AU16-8 apskaičiuota mokesčių, delspinigių, baudų suma – 2 032 996 Lt. Be to, faktiniu turto arešto pagrindu nurodytas Kauno AVMI 2011-03-22 pavedimu Nr. AU2-9 atliktas patikrinimas ir surašytas 2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. AU16-8. Byloje nėra ginčo, kad Kauno AVMI 2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. AU16-8 nebuvo patvirtintas, nes Kauno AVMI 2011-06-17 sprendimu Nr. (04)-K3-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją J. G.. Vėliau buvo surašyti kiti pavedimai atlikti patikrinimą, priimtas kitas patikrinimo aktas, kuris taip pat nebuvo patvirtintas, o mokestinis patikrinimas buvo pratęsiamas, stabdomas ir iki šiol nėra baigtas.

Teismas, įvertinęs Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto akto Nr. 14-28-15068 turinį, pritaria pareiškėjo pozicijai, kad po turto arešto pritaikymo išnyko 2011-05-16 turto arešto akte nurodytas jo faktinis pagrindas, nes Kauno AVMI 2011-04-18 patikrinimo aktas Nr. AU16-8, kuriame apskaičiuota 2 032 996 Lt mokesčių, delspinigių, baudų, nebuvo patvirtintas. Kiti turto arešto taikymo faktiniai pagrindai Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto akte Nr. 14-28-15068 nėra nurodyti. Teismo nuomone, nepatvirtinus Kauno AVMI 2011-04-18 patikrinimo aktu Nr. AU16-8 apskaičiuotų 2 032 996 Lt mokesčių, delspinigių, baudų, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes turėjo būti imamasi tam tikrų veiksmų: turto arešto aktas turėjo būti panaikintas arba pakeistas turto arešto taikymo faktinis pagrindas. Tačiau tai nebuvo atlikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno AVMI 2012-08-22 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-22, kuriame apskaičiavo 224 156 Lt mokesčio. Nors minėtas patikrinimo aktas taip pat nebuvo patvirtintas Kauno AVMI 2012-12-10 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-311 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, tačiau apskaičiuojamų sumų skirtumas rodo, kad šiuo atveju turėjo būti peržiūrimas ne tik turto arešto taikymo faktinis pagrindas, bet ir arešto mastas. Atsižvelgiant į tai, kad VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-11-13 prašymą, nepagrįstai atsisakė panaikinti turto arešto aktą / akto pagrindu pritaikytą turto areštą, ginčijamas VMI 2013-12-19 sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-50210 „Dėl prašymo“ naikintinas.

Be to, pareiškėjas suformulavo išvestinį reikalavimą panaikinti Kauno AVMI 2011-05-16 turto arešto aktu Nr. 14-28-15068 pareiškėjo turtui taikytą turto areštą. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nesprendžia, ar apskritai yra pagrindas taikyti pareiškėjo turtui areštą, t. y. šis teismo sprendimas nepaneigia galimybės pareiškėjo turtui taikyti turto areštą, jeigu šiuo klausimu būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priimti sprendimą dėl turtui taikyto turto arešto panaikinimo yra mokesčių administratoriaus kompetencija, o teismas neturi pagrindo nustatyti atsakovei konkretų įpareigojimą dėl sprendimo turinio, daro išvadą, kad VMI įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-13 prašymą „Dėl areštų panaikinimo“.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, t. y. naikintinas VMI 2013-12-19 sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-50210 „Dėl prašymo“ ir VMI įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-13 prašymą „Dėl areštų panaikinimo“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1, 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-12-19 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-50210 „Dėl prašymo“.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-13 prašymą „Dėl areštų panaikinimo“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėJolita RasiukevičienėErnestas Spruogis