Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VDI Klaipėdos skyrius) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neįvykdė VDI Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimo Nr. 0663-0290 pašalinti 2 punkte išdėstytus pažeidimus: darbuotojui A. D. neišmokėjo darbo užmokesčio už 2009 bei 2010 metų kasmetines atostogas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos nebuvo pratęstos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už pratęstą laiką nesumokėta kaip už kasmetines atostogas. Taip, nevykdydamas teisėtų VDI Klaipėdos skyriaus darbo inspektoriaus reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui tirti iš naujo. Teismas konstatavo, kad VDI Klaipėdos skyriaus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka šiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes kaltinimas nepagrįstas būtinais įrodymais, t. y. kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu nepateiktas reikalavimas, kurio pagrindu jis buvo surašytas, o pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų patvirtintos protokole nurodytos aplinkybės. Pažymėjo, kad šių trūkumų ištaisyti teisme negalima.

II.

Apeliaciniu skundu VDI Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad priimtas procesinis sprendimas pažeidžia bendruosius bylos išnagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Nurodo, kad VDI Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimo Nr. 0663-0290 turinys išdėstytas pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, minėtas reikalavimas A. S. buvo įteiktas pasirašytinai, esant būtinybei susipažinti su reikalavimu, VDI Klaipėdos skyrius teismo prašymu jį galėjo pateikti. Nurodo, kad VDI Klaipėdos skyrius nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. S. su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad VDI Klaipėdos skyrius neišsamiai atliko tyrimą ir nesurinko pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimas paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui tirti iš naujo vien tuo pagrindu, kad kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo nepateiktas VDI Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimas Nr. 0663-0290, be to, pateiktų duomenų nepakanka protokole nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-⁴⁴⁴/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą Institucijai papildomai tirti grąžino be pagrindo.

ATPK 41² straipsnio 1 dalis nustato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų. Taigi, atsakomybei pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nevykdytas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas yra teisėtas bei kad reikalavimas buvo nevykdomas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, kad VDI Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimas Nr. 0663-0290 yra vienas iš esminių įrodymų, patvirtinančių A. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jis, kaip įrodymas, privalo būti pateiktas ir ištirtas administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau vien jo nepridėjimas prie bylos per se nesudaro pagrindo grąžinti bylą iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. VDI Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimo Nr. 0663-0290 2 punkto, kurio nevykdymu kaltinamas A. S., turinys yra detaliai aprašytas administracinio teisės pažeidimo protokole. A. S. su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo supažindintas pasirašytinai, teikdamas paaiškinimą, faktinių aplinkybių neginčijo (b. l. 3-4). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad VDI Klaipėdos skyriaus 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimas Nr. 0663-0290 jam yra įteiktas (b. l. 11). Taigi, byloje ginčo dėl to, kad toks reikalavimas faktiškai egzistuoja bei kad A. S. jo turinys žinomas, nėra.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Įvertinus nurodytas nuostatas, numatančias pakankamai aktyvų bylą nagrinėjančio organo (pareigūno), o nagrinėjamu atveju – apylinkės teismo – vaidmenį administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procese, darytina išvada, kad konkrečiu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo būti aktyvus ir pareikalauti, kad VDI Klaipėdos skyrius pateiktų 2010 m. gegužės 4 d. reikalavimą Nr. 0663-0290, ar išreikalauti kitus, jo nuomone, trūkstamus įrodymus, o ne bylą grąžinti minėtai institucijai papildomai tirti.

Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra įrodymų, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką ir vietą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius