Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T., būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, iki 2019 m. rugsėjo 20 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarė 18 746,71 Eur. Seniausia mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2013 m. sausio mėnesio, o nuo 2013 m. kovo 22 d. Bendrovės atžvilgiu atliekami priverstiniai mokestinės nepriemokos veiksmai. Bendrovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus. Iš paskutinių Bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų (Balanso), pateiktų Valstybės įmonei Registrų centras, už 2017 finansinius metus matyti, kad Bendrovė turto neturėjo (0 EUR), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 50 222 EUR. 2016 metais Bendrovė turto turėjo 340 EUR sumai, o per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 56 840 EUR, todėl manytina, kad UAB „A.“ jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, o įmonės vadovas apie tai sužinojo (turėjo sužinoti) nuo 2017 m. balandžio 30 d. Taigi, Bendrovė ilgą laiką (nuo 2016 m. gruodžio 31d.) buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė. UAB „A.“ vadovas R. T., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jis Bendrovę 2004 m. perėmė su skolomis, dėl kurių padengimo sudarė sutartį su savivaldybe ir per vienerius metus skolą padengė. 2008 m. šalyje prasidėjus ekonominei krizei, vis mažiau klientų laikė automobilius automobilių saugojimo aikštelėje, dėl ko pradėjo mažėti Bendrovės pajamos. 2013 m. baigėsi su savivaldybe sudaryta sutartis dėl automobilių saugojimo aikštelės nuomos ir nors buvo prašomą pratęsti ar naujai sudaryti tokią sutartį, tačiau savivaldybė atsisakė. Dėl tos priežasties Bendrovė prarado pagrindinį savo pajamų šaltinį, todėl teko atleisti dalį darbuotojų bei jiems išmokėti išmokas. Po to buvo planuojama iš turimų garažo patalpų padaryti autoplovyklą, tačiau nepavykus patalpos buvo išnuomotos dviem nuomotojams, taip tikintis gauti pajamų. 2015 m. patalpose kilo gaisras, todėl pastatas tapo nebetinkamas naudoti, todėl Bendrovė liko be pajamų. 2017 m. Bendrovė sustabdė savo veiklą. 2017 m. buvo sunkiai sužalotas R. T. sūnus, kuris ilgai buvo gydomas ir kuriuo rūpinosi jis vienas, be to R. T. vadovavo dar dviem kitom įmonėm, todėl dėl bankroto iškėlimo UAB „A.“ nebesirūpino, nes apie tai tiesiog pamiršo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti R. T. charakterizuojantys duomenys : administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad R. T. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. (b. l. 21-26)

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Nagrinėjamu atveju R. T. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2019 m. gruodžio 13 d., kai VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Taigi, dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas dar nėra suėjęs.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI prie FM jau nuo 2013 m. sausio mėnesio. Nuo 2013 m. kovo 22 d. pareiškėja pradėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės. Bendrovės įsiskolinimai didėjo. Bendrovė turi įsiskolinimą ne tik VMI prie FM bet ir kitiems kreditoriams. Iš paskutinių Bendrovės finansinių atskaitomybės dokumentų (Balanso), pateiktų valstybės įmonei Registrų centras, už 2017 finansinius metus matyti, kad Bendrovė turto neturėjo (0 EUR), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 50 222 EUR.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog nuo 2013 m. Bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, o Bendrovė nemokia tapo nuo 2016 m., tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 20 d. informacinio pobūdžio raštas, kuriame VMI Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 18 746,71 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Duomenų, kad iki 2019 m. rugsėjo 20 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T., kaip vadovas nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas R. T. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „A.“ vadovas R. T., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais R. T. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. gruodžio 13 d. R. T. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. T. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad R. T. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad yra nustatyta viena R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta R. T. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

R. T. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.