Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-719/2014

2014 m. birželio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Jolantos Raščiuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 187 str. 3 d. areštu 25 paroms. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. kovo 7 d., laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val., tiksliai nenustatytu laiku, įsibraudamas į V. B. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), sulaužė lango rėmą, sudaužė 150 Lt vertės lango stiklus ir iš minėto ūkinio pastato pagrobė 600 Lt vertės P. E. B. turtą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, baudžiamąją bylą ir skundžiamą nuosprendį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nuteistasis skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų jį nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

G. M. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas, nurodė esmines jų padarymo aplinkybes, savo elgesį vertino neigiamai (59–60, 65–71, 132–133 b. l.). Tai apylinkės teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (prisipažinimu padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiu gailesčiu dėl to). Taip pat apylinkės teismas nustatė G. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p. (nusikalstamų veikų padarymas būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui). Skirdamas bausmę G. M. apylinkės teismas atsižvelgė į šias aplinkybes. Taip pat apylinkės teismas įvertino G. M. asmenybę (praeityje teistas už analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, recidyvistas, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus metams nuo anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės įvykdymo, baustas administracine tvarka, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai), jo padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas) ir kitas svarbias aplinkybes (sveikatos būklę (G. M. turi psichikos sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu), nedidelę pagrobto turto vertę ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. M. padarė ne tik apysunkį tyčinį nusikaltimą, bet ir baudžiamąjį nusižengimą. Abi šios nusikalstamos veikos savo esme savanaudiškos, nes nukreiptos į praturtėjimą neteisėtu būdu. Iki naujų nusikalstamų veikų padarymo apeliantas buvo 12 kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas – savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, ir 13 kartų baustas administracine tvarka (iš jų 1 kartą už smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir 8 kartus už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu) (97–104 b. l.). Nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba ir vartoja alkoholį (110, 111 b. l.).

Įvertinęs visas šias ir nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos jos G. M. charakterizuoja kaip neigiamą ir pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę. Anksčiau G. M. taikytos poveikio priemonės – bausmės ir administracinės nuobaudos – savo tikslų nepasiekė, nes nuteistasis išvadų dėl ankstesnio savo elgesio nepadarė, jis nepasitaisė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo, o vietoje to darė naujas nusikalstamas veikas ir yra linkęs toliau jas daryti. Šiuo metu manyti, kad švelnesnė bausmė ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas paveiks apeliantą taip, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra jokio pagrindo. Skirtingai, nei mano nuteistasis, skirdamas bausmę nuteistajam apylinkės teismas atsižvelgė tiek į apeliaciniame skunde nurodytas, tiek ir į kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir teisingai taikė bausmių skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK 27 str., 54 str., 56 str. bei 61 str. nuostatas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai už nusikalstamas veikas paskyrė G. M. BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą ir areštą, kurios yra mažesnės už BK 178 str. 2 d. sankcijoje ir BK 49 str. 3 d. numatytus šių bausmių vidurkius. Subendrindamas šias bausmes ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė. Todėl pripažinti, kad G. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos bei tuo pagrindu keisti skundžiamą nuosprendį ir dar labiau sušvelninti šias bausmes, nėra jokio pagrindo.

Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę nuteistasis apeliaciniame skunde teigia apie savo sveikatos būklę. Iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų matyti, kad G. M. laikotarpiu nuo 1978 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, buvo gydytas, šiuo metu yra psichikos sveikatos centro stebimų asmenų sąraše (106, 108 b. l.). Tačiau byloje nėra jokių dokumentų (pažymų, ekspertizės aktų ar kt.), kurie patvirtintų, kad apeliantas serga liga, dėl kurios jis negali atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokių dokumentų G. M. apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems nuteistųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Todėl šiandieninė G. M. sveikatos būklė nekelia jokių abejonių ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimo bei realaus jos atlikimo pagrindų neeliminuoja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.