- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- A15.-2503-486/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- J. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., gim. 1994-05-13, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 427 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2018 m. rugpjūčio 18 d., 03 val. 45 min., Vilniuje, Kauno g., vairavo Audi A7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,42 promilių girtumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė yra atimta. Įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Šiais savo veiksmais J. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Negali paaiškinti savo elgesio, todėl po šio įvykio nevartoja alkoholio apskritiai. Mašina yra išnuomota iš nuomos įmonės, dėl to prašo nekonfiksuoti automobilio.
Teismo posėdyje nukentėjusysis O. S. paaiškino, kad įvykio dieną J. K. vairavo jam priklausantį automobilį. Paaiškino, kad jeigu teismas nuspręstų konfiskuoti automobilį, tai jis labai nukentėtų, nes jis šį automobilį pardavė MB „Didnuoma“ išsimokėtinai, kuri teisėtai vykdė nuomos veiklą ir ši įmonė išnuomavo automobilį J. K.. J. K. atvažiavo, pasiėmė automobilį, atsiskaitė, kad jis vairuos automobilį neblaivus, tuo tikrai niekas nežinojo. Sutartyje yra numatyta, kad neleidžiama vairuoti neblaiviam.
O. S. atstovas advokatas J. K. paaiškino, kad jie sužinojo per trečią asmenį, t.y. per MB „Didnuoma“ atstovą, kad vyksta byla teisme, ir teikė teismui prašymą, kad apsaugoti savo interesus. Pirminė sutartis buvo tokia, kad O. S. išsimokėtai automobilį AUDI A7 pardavė mažajai bendrijai „Didnuoma“ per išsimokėjimo sutartį. Tarp jų yra susiklostę šiuo metu finansiniai santykiai, todėl automobilis yra O. S. asmeninė nuosavybė. O. S. automobilį pardavė MB „Didnuoma“, kuri teisėtai vykdė nuomonos veiklą ir ši bendrija išnuomavo automobilį J. K.. Automobilis negali būti konfiksuotas, kadangi teisėtas savininkas negalėjo žinoti, kad šis automobilis AUDI A7 dalyvaus vykdant nusižengimą, todėl prašo pripažinti šioje byloje O. S. bent jau suiteresuotu asmeniu arba nukentėjusiuoju bei nekonfikuoti automobilio
Nukentėjusijo MB “Didnuoma” atstovas J. V. paaiškino, kad jis užsiima krovininių mikroautobusų ir lengvujų automobilių nuoma. O. S. atidavė jam automobilį pagal standartinę sutartį, įsimokėtinai. J. V. įsigijo išsimokėtinai automobilį AUDI A 7 tikslu jį nuomotis. Nuominkai, J. V. iš anksto atsiunčia asmens duomenis dėl nuomos. Po to, kai atvykta, parodo teises. Konkrečiu atveju J. K. parodė vairuotojo pažymėjimą, jis tik pažiūrėjo, ar jis tikras. Duomenys atitiko, ir J. V. perdavė jam automobilį pagal nuomos sutartį. J. V. nukentėtu, jeigu būtų atimtas šis AUDI A7 automobilis, nes pusę sumos jau sumokėjo. Kad J. K. vairuos neblaivus, atstovas negalėjo žinoti ar nuspėti. Bet yra nuomos sutartyje nurodyta, kad vairuoti neblaiviam negalima. Jis atvažiavo, pasiėmė mašiną, atsisakaitė ir buvo viskas tvarkoje.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. įvykdė jam inkriminuojamus nusižengimus. Šias aplinkybes patvirtina jo visiškas prisipažinimas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 2), pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 3; 4), alkotesterio duomenys (b.l. 5) bei kita bylos medžiaga.
J. K. veiksmai pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti teisingai.
J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir dėl įvykdyto gailisi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatyta.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusiklastamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Skiriant nuobaudą J. K. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad administracine tvarka jis baustas labai daug kartų, turi galiojančių nuobaudų, iš jų ir už tapatų administracinį nusižengimą. Be to, iš Liteko duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu J. K. buvo nuteistas dėl to, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės būtent už šiuos administracinius nusižengimus siūlė policijos pareigūnams kyšį, kas charakterizuoja jį iš ties neigiamai. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytas baudas arčiau jų maksimumo.
Vadovaujantis LR ANK 29 straipsniu turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Teismo posėdyje apklaustas O. S., kuris yra teisėtas automobilio Audi A7 savininkas, kategoriškai nurodė, jog nežinojo, kad automobilį nuomuojantis J. K. jį vairuos neblaivus, bet to, pačioje nuomos sutartyje yra numatytas draudimas vairuoti neblaiviam. Dėl aukščiau išdėstyto, konstatuotina, kad šiuo atveju neegzistuoja LR ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys konfiskuoti ir ne pažeidėjui priklausantį turtą. Be to, konfiskavus šį automobilį nepagrįstai nukentėtų ir jis, būtų pažeistas teisingumo ir proporcingumo principas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 80 ( aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi J. K. paskirti galutinę nuobaudą - 1900 (vieno tūkstančio devynių šimtų) eurų dydžio baudą be transporto priemoinės konfiskavimo.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18090347495. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).