Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-15 · Byla Nr. ATP-744-870/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-15
Bylos Nr.
ATP-744-870/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02983-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-744-870/2016Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02983-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Š. ir E. S. atstovės advokatės I. K. skundą dėl 2016-05-30 Vilniaus mieto apylinkės teismo nutarties, kuria Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-01-26 nutarimas Nr. 10NT-49553413-16 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-22 administracinio teisės pažeidimo protokolas N. M. buvo surašytas už tai, kad jis 2016-01-22, 14.39 val., Vilniuje, Tuskulėnų g. 48, vairuodamas automobilį kiemų masyve, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) neaptarta, nedavė kelio automobiliui, važiuojančiam iš dešinės, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Protokole buvo nurodyta, kad šiais savo veiksmais N. M. pažeidė KET 115 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. 2016-01-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. M. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Šalies argumentai

Nesutikdama su minėtu 2016-01-26 nutarimu, M. Š. ir E. S. atstovė advokatė I. K. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti skundžiamą Kelių policijos valdybos nutarimą ir patraukti administracinėn atsakomybėn N. M..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-30 nutartimi advokatės skundą atmetė ir skundžiamą nutarimą palikto galioti. Nutartyje konstatuota, kad iš eismo įvykio vietos matyti, jog eismo įvykis įvyko daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, kontaktas tarp įvykyje dalyvavusių automobilių įvyko dar automobiliui Mercedes Benz neprivažiavus važiuojamųjų dalių sankirtos ir, pagal KET, N. M. dar nebuvo atsiradusi pareiga duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės, nes abiejų automobilių vairuotojų važiavimo trajektorijos nesikirto. Pagal N. M. vairuojamo automobilio stabdymo kelią, teismas sprendė, jog šio automobilio vairuotojas, pastebėjęs Toyota Prius, ėmėsi visų atsargumo priemonių išvengti eismo įvykio, tačiau dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti automobilio ir susidūrė su M. Š. vairuojamu automobiliu. Vertindamas automobilio Toyota Prius padėtį, teismas taip pat padarė išvadą, jog šio automobilio vairuotoja, įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir sukdama į kairę, nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Priešingu atveju, tikėtina, kad ji būtų pastebėjusi atvažiuojantį automobilį Mercedes Benz ir būtų ėmusis visų atsargumo priemonių, kad būtų galima išvengti eismo įvykio arba kad transporto priemonės būtų saugiai prasilenkusios.

Šalies argumentai

Skundu Advokatė prašo panaikinti 2016-06-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-192-806/2016 ir patraukti administracinėn atsakomybėn N. M.. Advokatė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad kontaktas tarp automobilių įvyko dar neprivažiavus važiuojamosios dalies sankirtos ir pareiga N. M. praleisti M. Š. vairuojamą automobilį nebuvo atsiradusi. Atkreipė dėmesį, kad iš eismo įvykio schemos bei foto nuotraukų akivaizdu, jog eismo įvykis įvyko važiuojamųjų dalių sankirtoje, todėl minėtas teismo teiginys, Advokatės teigimu, yra visiškai nepagrįstas ir klaidingas, suponuojantis pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Nurodo, kad, atsižvelgiant į M. Š. vairuojamam automobiliui padarytus apgadinimus, akivaizdu, kad susidūrimas įvyko jos vairuojamam Toyota automobiliui dar nespėjus užbaigti manevro, t.y. posūkio į kairę. Jei eismo įvykis būtų įvykęs ne važiuojamųjų dalių sankirtoje, automobilių apgadinimai būtų visiškai kitose vietose. Be to, pats faktas, kad N. M. stabdė vairuojamą automobilį, suponuoja išvadą, jog jis privalėjo praleisti M. Š. vairuojamą automobilį. Be to, teismas, nurodydamas, kad liudytojai Č. P. ir R. S. paties įvykio nematė bei konstatuodamas, kad M. Š. neva nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neatsižvelgė ir nevertino liudytojo Č. P., kuris nurodė matęs įvykį, parodymų, ir kuris patvirtino, kad M. Š. važiavo laikydamasi kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, o eismo įvykis įvyko važiuojamųjų dalių sankirtoje. Teismas, Advokatės teigimu, ignoravo bylai itin svarbią aplinkybę, taip pat netinkamai vertino eismo įvykio vietos schemą bei nuotraukas.

Skunde Advokatė taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, jog vien ta aplinkybė, kad N. M. galimai nerodė posūkio signalo, nekeičia aplinkybės, kad N. M. planavo sukti į dešinę. Advokatės teigimu, jeigu vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, nerodo posūkio signalo, kiti eismo dalyviai pagrįstai mano, kad pastarasis ketina važiuoti tiesiai ir tolimesnius savo manevrus atlieka laikydamiesi KET nuostatų, manydami, kad kita transporto priemonė važiuoja tiesiai. Manevro atlikimas, nerodant posūkio, kaip tik klaidina kitus eismo dalyvius ir gali būti eismo įvykio kilimo priežastimi. Atkreipė dėmesį, kad minėta išvada teismas paneigė KET 82.2 punkto reikalavimą, kuriame numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais /.../ prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. Posūkio signalo nerodymas užtraukia administracinę atsakomybę. Skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog N. M. neketino sukti į dešinę, artėdamas prie kiemo, patvirtina ir įvykio schemoje pažymėtas slydimo kelias, iš kurio matyti, kad automobilis slydo tiesia trajektorija, atitinkamai jau pats slydimo kelio ilgis patvirtina, kad automobilis Mercedes Benz važiavo tiesiai ir tiesiog nespėjęs sustabdyti praleisti kliūtį iš dešinės, įčiuožė į sankryžą, taip sukeldamas eismo įvykį ir apgadindamas kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik N. M. automobilio priekinė dalis, todėl akivaizdu, kad jei jis būtų sukęs į dešinę, būtų apgadinta ir jo kairioji pusė. Be to, jei N. M. nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio tam, kad išvengtų kliūties, Advokatei kyla abejonių, kokiu būdu jis būtų galėjęs sustabdyti automobilį tuo atveju, jeigu jis iš tikro ketino pasukti į dešinę. Advokatės teigimu, N. M. nepasirinko saugaus ir eismo sąlygas atitinkančio greičio, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl pastarojo teiginiai apie ketinimą sukti į dešinę negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.

Skunde pabrėžta, kad eismo įvykis įvyko daugiabučių namų kieme, t.y. lygiareikšmėje sankryžoje, kurioje, vadovaujantis KET 155 punktu, vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Privažiavus lygiareikšmių kelių sankirtą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad jam iš dešinės neartėja kita transporto priemonė, taigi jis privalo sumažinti vairuojamos transporto priemonės greitį tiek, kad, esant reikalui, galėtų ją sustabdyti. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog lygiareikšmių kelių sankirtoje pastebėjus automobilį artėjant iš dešinės, kuris dar nedaro manevro, tačiau artėja prie sankirtos, vairuotojas, įvertinęs artėjančio iš dešinės automobilio greitį ir kitas aplinkybes, turi pareigą jį praleisti, jeigu iki iš dešinės artėjančio automobilio manevro pradžios nėra galimybės laiku atlikti savojo manevro. Šiuo atveju, M. Š. jau suko, tuo metu, kai jos automobilį pamatė N. M., todėl jis neabejotinai turėjo pareigą praleisti jam iš dešinės važiuojantį M. Š. vairuojamą automobilį, turintį pirmumo teisę. Pažymėjo, kad M. Š. važiavo itin lėtai, o atsižvelgiant į N. M. 7,5 m stabdymo kelią, akivaizdu, kad pastarasis nebuvo atsargus tiek, kiek reikalavo KET ir tuo metu buvusios eismo sąlygos, taigi jis turėtų prisiimti atsakomybę dėl eismo įvykio. Skunde taip pat pažymėta, kad M. Š. nebuvo pakviesta į administracinės bylos nagrinėjimą, todėl, priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeista jos teisė duoti paaiškinimus, o teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra įsitikinusi, kad būtent N. M. veiksmai lėmė eismo įvykio, kuriame dalyvavo ir advokatės atstovaujama M. Š., kilimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog N. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių ir sudėties, todėl pagrįstai paliko minėtą Kelių policijos valdybos 2016-01-26 priimtą nutarimą nepakeistą.

Skunde M. Š. bei automobilio Toyota Prius savininko atstovė advokatė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad aptariamas eismo įvykis įvyko ne važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, o N. M. šios sankirtos neprivažiavus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismo posėdžio metu apklaustas automobilį Mercedes Benz vairavęs N. M. paaiškino, kad sustojęs ir atsirėmęs į M. Š. vairuojamą automobilį, pastūmė šį dar apie metrą, įvykio metu kelią dengė ledas, taigi viršyti greičio jis negalėjo, be to, iki įvažiavimo į sankryžą dar buvo likę geri 3 metrai. Tokias N. M. nurodytas aplinkybes, kaip pagrįstai konstatavo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. 2016-01-22 Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio. Matyti, kad N. M. vairuojamas automobilis nėra įvažiavęs į važiuojamųjų kelio dalių sankirtą. Atsižvelgiant į tai, kad, N. M. teigimu, susidūrus su Toyota Prius, pastūmė šią dar apie metrą, akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, o dar iki jos. O ilgas, t.y. 7,5 m ilgio N. M. stabdymo kelias tik patvirtina aplinkybę, jog M. Š. vairuojamą transporto priemonę, darančią posūkio manevrą, jis pamatė dar būdamas pakankamai toli nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, kai jam dar nebuvo atsiradusi pareiga praleisti iš dešinės pusės važiuojančius automobilius. Pažymėtina, jog esant slidžiai kelio dangai, automobilio stabdymas nėra toks efektyvus, kaip esant sausai dangai, t.y. stabdymo kelias pailgėja. Taigi skunde nepagrįstai daroma išvada dėl neva Mercedes Benz viršyto leistino greičio gyvenamojoje zonoje (20 km/h), vien vadovaujantis aplinkybe, kad pastarojo stabdymo kelias buvo ilgas, ir juo labiau negalima teigti, kad važiuodamas lėčiau, asmuo būtų turėjęs galimybę pamatyti M. Š. vairuojamą automobilį ir laiku sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Pats N. M. nurodė važiavęs lėtai, net nespaudęs akceleratoriaus pedalo, kadangi kelias buvo padengtas ledu.

Atmestini ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, konstatuodamas, kad pastarieji eismo įvykio nematė. Iš teismo posėdžio metu apklausto liudytojo Č. P. parodymų matyti, kad jie nebuvo nuoseklūs ir išties eismo įvykio fakto nepatvirtina. Nors liudytojas nurodė matęs, kaip susidūrė automobiliai ir sustojo, tos pačios apklausos metu jis nurodė, jog tiek N. M., tiek M. Š. vairuojamus automobilius jam užstojo, tačiau matė pačią pradžią, išvažiavimą. Paaiškino, kad kito automobilio iki 10 m vairavimo atkarpą matė, paties stabdymo nematė. O liudytojo teiginiai apie eismo įvykio vietą bei M. Š. važiavimą arčiau dešinio krašto, teismo vertinimu, paremtas daugiau subjektyviu liudytojo situacijos suvokimu, kadangi byloje surinkti įrodymai suponuoja priešingą išvadą. Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad paties smūgio jis nematė. Esant tokioms aplinkybės, apylinkės teismas pagrįstai minėtų liudytojų duotais parodymais nesivadovavo.

Skunde advokatė taip pat nurodo, kad N. M. akivaizdžiai važiavo tiesia trajektorija, sukti į dešinę neketino ir teismo padarytos priešintos išvados yra nepagrįstos. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, faktas, ar N. M. važiavo tiesiai, ar ketino sukti į dešinę, didelės reikšmės neturi. Kaip buvo minėta, pastarasis važiavo keliu, artėdamas prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, iki jos esant pakankamai dideliam atstumui, kai pamatė staiga į kelių sankirtą įvažiavusį M. Š. vairuojamą automobilį. Iš eismo įvykio vietos schemos, nuotraukų bei liudytojo R. S. parodymų matyti, kad kelias, kuriuo važiavo N. M. yra siauras, automobiliai juo prasilenkti negali, taigi N. M. toje kelio atkarpoje važiuoti ne tiesia trajektorija iš esmės ir negalėjo, ketindamas sukti į dešinę, tą būtų galėjęs daryti tik kelių sankirtoje, kur kelias yra platesnis ir transporto priemonės gali prasilenkti. Vis dėl to, šiuo atveju, iš byloje surinktų įrodymų – eismo įvykio vietos schemos, nuotraukose užfiksuotų automobilių padėčių matyti, kad M. Š., priešingai nei teigia skunde, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, matyti, kad sankirtą ji kirto skersai. Be to, kaip minėta, moteris iš kiemo įvažiavo į kito kiemo kelią, kuris yra siauras ir automobiliai prasilenkti negali, todėl, prieš išvažiuodama į kelių sankirtą, turėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir jos važiavimo kelio neblokuoja kitos transporto priemonės, nepaisant jų važiavimo trajektorijos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistė pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. M. atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį nutarimą paliko galioti. Nurodytų procesinių sprendimų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti 2016-05-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, M. Š. ir E. S. atstovės advokatės I. K. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė