- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2-4026-880/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. P.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 80,00 Eur skolą, 15,75 Eur kredito mokestį, 159,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 9 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. birželio 22 d. tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Finverta“ (prekinis ženklas Paskolostau.lt ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 80,00 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 15,75 Eur kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė kreditą turėjo grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „BnP Finance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinis kreditorius perleido UAB „BnP Finance“ reikalavimo teises į atsakovės skolą. 2016 m. gegužės 4 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir naujojo kreditoriaus UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018-12-20 Reikalavimo teisių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 26 prie 2016 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „BnP Finance“ perleido ieškovui reikalavimo teises į UAB „BnP Finance“ į atsakovės skolą. Atsakovė iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – įteikiant šeimos nariui (įteikta 2019 m. kovo 26 d.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. birželio 22 d. pradinis kreditorius UAB „Finverta“ (prekinis ženklas Paskolostau.lt) ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 80,00 Eur vartojimo kreditas 60 dienų terminui, atsakovei įsipareigojant grąžinti kreditą ir sumokėti 15,75 Eur kredito mokestį iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, kredito laiku negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi UAB „Finverta“ (CPK 178, 185 straipsniai).
2017 m. vasario 13 d. pradinis kreditorius kartu su UAB „BnP Finance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius perdavė UAB „BnP Finance“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2016 m. gegužės 4 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir naujojo kreditoriaus UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018-12-20 Reikalavimo teisių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 26 prie 2016 m. gegužės 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „BnP Finance“ perleido ieškovui reikalavimo teises į UAB „BnP Finance“ į atsakovės skolą. Ieškovas 2019 m. sausio 3 d. pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių į jos įsiskolinimą perleidimo faktą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo. Atsakovė liko skolinga ieškovui 80,00 Eur negrąžinto kredito ir 15,75 Eur paskolos mokesčio.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalis nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė negrąžino kredito, nesumokėjo kredito mokesčio, todėl ieškovo, perėmusio skolos reikalavimo teisę, reikalavimas priteisti iš atsakovės 80,00 Eur negrąžinto kredito ir 15,75 Eur kredito mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos 2015 m. birželio 22 d. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nurodyta, kad už faktiškai kredito davėjo kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo suteiktais pinigais. Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma sudaro 119,77 proc., o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,40 proc. Taigi, Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, neviršija kredito sutarties sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio – 200 proc. Šalių laisvu susitarimu nustatytas metinių palūkanų dydis (119,77 proc.) taip pat nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Atsakovė, sudarydama kredito sutartį, susipažino su Sutarties sąlygomis ir sutiko su 119,77 proc. dydžio metine palūkanų norma. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, nesumokėjo nei vienos kredito įmokos. Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta dar 2015 metais. 2017 m. vasario 14 d. pranešimu atsakovė buvo dar kartą informuota apie susidariusią skolą ir paraginta atsiskaityti, tačiau į pranešimus nereagavo, neprašė skolos išdėstyti, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali grąžinti skolos, taip pat neteikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo prašomų priteisti palūkanų dydžio. Atsakovė, pasirašydama aiškią sutartį, pati prisiėmė sutartinių įsipareigojimų nevykdymo riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra aiškiai per didelės, neatitinkančios vartotojų interesų, prieštaraujančios įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra teisinio pagrindo jas pripažinti nesąžiningomis ir sumažinti.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutarties specialiųjų sąlygų I skyriuje nurodyta, kad kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius (Netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų kitų nei Kreditas pagal Sutartį numatytų sumų. Ieškovas paskaičiavo 9,00 Eur delspinigius. Tokia delspinigių suma nėra neprotingai didelė, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 9,00 Eur delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už advokato pagalbą rengiant ieškinį, t. y. patyrė 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma ieškovo naudai priteistina iš atsakovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,00 Eur negrąžinto kredito, 15,75 Eur kredito mokesčio, 159,90 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 9,00 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.