- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-660-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- J. T.
- Ieškovas
- Č. Č.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono
- Advokatai
- Gediminas Bulotas, Stasys Šedbaras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. Č. ir atsakovės J. T. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-247-213/2007 pagal ieškovo Č. Č. ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo atsakovei J. T. ir pagal atsakovės J. T. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ieškovui Č. Č. , tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2004-09-30 ieškovas Č. Č. pateikė teismui ieškinį, prašydamas pakeisti ir nustatyti Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimosi 0,0193 ha žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą bei išieškoti iš atsakovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 507 kv.m namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio 39/100 dalys nuosavybės teise priklauso jam, o 61/100 dalis – atsakovei. Šiame sklype esantis gyvenamasis namas su jo priklausiniais taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam (1/3 dalis) ir atsakovei (2/3 dalys). 193 kv.m ploto žemės sklypo dalimi šalys naudojasi bendrai. Ieškovo teigimu, atsakovė, pažeisdama jo, kaip bendraturčio, teises, neleidžia jam naudotis 193 kv.m bendro naudojimo žemės sklypo dalimi – atsakovė užbetonavo šią sklypo dalį ir įsirengė asmeniniam naudojimui skirtą automobilio stovėjimo aikštelę. Pagal žemės sklypo ribų planą ši bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalis yra prie atsakovės ūkinio pastato, plane pažymėto 3J1/m. Šia teritorija atsakovė neleidžia vaikščioti, be to, ieškovui naudotis šia sklypo dalimi ir netikslinga, nes čia nėra jo pastatų ir nėra priėjimo prie Galvės ežero pakrantės. Patikrinus ginčo žemės sklypo plotą, buvo nustatyta, jog faktiškai žemės sklypo plotas yra 505 kv.m, o privatizuoto ir įregistruoto žemės sklypo plotas nurodytas 507 kv.m, todėl buvo pakoreguota žemės sklypo riba ties ežeru šalia tako, įvesta papildoma koordinatė 7. Ieškovo teigimu, nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą, žemės sklypo ribos išliktų tos pačios, abu bendraturčiai galėtų netrukdomai naudotis jiems priklausančiais statiniais ir abu turėtų priėjimą prie Galvės ežero (LR CK 1.5 str., 4.45 str., 4.72 str., 4.75 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prieš sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, buvo nustatyta sklypo naudojimosi tvarka, su kuria sutiko abu bendrasavininkiai, todėl ieškovas šiuo ieškiniu nori ne nustatyti, bet pakeisti jau esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Per laikotarpį nuo žemės sklypo privatizavimo iki šiol faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka nepasikeitė. Automobilio stovėjimo aikštelė yra jos asmeninio naudojimo teritorijoje ir ieškovo teisių nepažeidžia. Ieškovo argumentas, kad jis negali prieiti prie Galvės ežero, yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, kadangi šalių žemės sklypas nesiriboja su Galvės ežeru, o ribojasi tik su pėsčiųjų taku, skiriančiu sklypą nuo ežero. Ieškovas turi vienodas galimybes, kaip ir kiti žmonės, prieiti prie ežero. Su ieškovo siūlomu naudojimosi žemės sklypo planu nesutiko, nes ji įdirbo ir sutvarkė jai priklausančią žemės sklypo dalį, prižiūri želdinius (LR CK 6.200 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priėmė 2005-11-28 nutartį. Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo žemė privatizuota 1996-02-08 ir 193 kv.m žemės bendraturčių sutarimu skirta bendram naudojimuisi, nes tuo metu dar nebuvo aišku, kuriam iš jų bus pripažinta nuosavybės teisė į ūkinį pastatą 3J1/m, dėl kurio priklausomybės ginčas buvo galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-27 nutartimi, pagal kurią jis atiteko atsakovei J. T. . Teisėjų kolegija konstatavo, jog dėl šios priežasties žemės sklypo dalimi (39 kv.m), esančia prie atsakovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, ieškovas nesinaudoja ir jam šia sklypo dalimi naudotis netikslinga, nes ja naudojasi tik viena atsakovė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėto ūkinio pastato pripažinimas atsakovės nuosavybe yra teisinis pagrindas pakeisti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, tačiau ne taip, kaip siūlo ieškovas. Kasacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei paskirta žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, o prie Galvės ežero tiesiai nueidavo per kaimyninio sklypo, dabar priklausančio J. F. , žemę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik dėl to, kad ieškovas neteko tiesioginio išėjimo į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir nuo jo – prie ežero, yra netikslinga. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovei paskirta sklypo dalimi, iš kurios galima patekti prie ežero, ieškovas niekada nesinaudojo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vienai atsakovei naudojimuisi paskirtos žemės sklypo dalies pavertimas bendro naudojimosi objektu prieštarautų principui, kad bendraturčių bendram naudojimuisi skiriama ta žemės sklypo dalis, kuri yra būtina bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog atsakovei vienai paskyrus naudotis 39 kv.m žemės plotą prie ūkinio pastato 3J1/m, ieškovui reikėtų proporcingai kompensuoti kita atsakovei tenkančio sklypo dalimi, todėl šalims turi būti suteikta galimybė pateikti projektus, užtikrinančius racionalų žemės sklypo padalijimą, nurodant ieškovui atidalijamo sklypo dydį (LR CK 4.75 str. 1 d.).
Šalies argumentai
2006-04-19 ieškovas Č. Č. pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas pakeisti iš dalies naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad J. T. naudojasi 36 kv. m. žemės sklypo dalimis prie gatvės (plane pažymėta I bei koordinatėmis 1, 2, 16, 24, 14, 16) bei 176 kv. m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta II bei koordinatėmis 3, 5, 6, 7, 29, 28, 27, 26, 25, 19, 20, 21, 22), o bendrai yra naudojamos žemės sklypo 39 kv. m. ir 154 kv. m. dalys, kurios yra plane pažymėtos IV bei koordinatėmis 8, 9, 10, 11, 12, 25, 26, 27, 28, 29 ir V bei koordinatėmis 15, 16, 17, 18, 19, 25, 12, 13, 14 ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su atsakove yra 507 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Pagal 1996-03-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/96-0324 jam buvo parduotos 39/100 dalys šio žemės sklypo, o atsakovei 1996-02-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/96-0074 buvo parduotos 61/100 šio žemės sklypo dalys. Šiomis sutartimis taip pat buvo nustatyta, jog jam asmeniškai priklauso 102 kv.m. žemės, o atsakovei - 212 kv.m. žemės, o 193 kv.m. žemės jie abu naudojasi lygiomis dalimis. Sudarant minėtas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, buvo vadovautasi namų valdos žemės sklypo ribų planu, kuriame buvo atžymėtos žemės sklypo dalys, kuriomis ieškovas ir atsakovė naudosis atskirai, o kuriomis - bendrai. Per šio žemės sklypo vakarinę dalį jis ir atsakovė galėjo laisvai patekti prie Galvės ežero, joje buvo ir bendras su kaimynu J. F. įvažiavimas į abu sklypus. Šis įvažiavimas užėmė dalį jų ir J. F. žemės sklypų. Pažymėjo, kad taip buvo naudojamasi iki valstybinės žemės privatizavimo ir kurį laiką po žemės privatizavimo sutarties sudarymo. Įsigijus bendron nuosavybėn minėtą žemės sklypą, po kurio laiko buvo privatizuoti aplinkiniai sklypai, išspręstas jo ir atsakovės ginčas dėl ūkinio pastato nuosavybės. Po to, kai ūkinis pastatas, esantis minėtame sklype asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei, pastaroji pradėjo nebeleisti ieškovui naudotis taku išeiti iš jų sklypo prie ežero, o J. F. nebeleidžia jiems naudotis jo sklypo dalimi nuo ežero pusės patekti į jų žemės sklypą ar išeiti link jo. Tad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, t.y. iš esmės pasikeitė naudojimosi žemės sklypu tvarka: atsakovė viena naudojasi dalimi bendro naudojimo žemės, savavališkai prie namo, bendro naudojimo žemėje, išbetonavo beveik dviejų metrų atraminę sienelę, o ieškovas neteko galimybės prieiti prie ežero. Pabrėžė, kad jų namų valda buvo pastatyta ir suformuota taip, kad jos savininkai turėtų tiesioginį išėjimą prie Galvės ežero, taip istoriškai suformuotos visos namą valdos (duomenys neskelbtini), tačiau dabar tiesiogiai išeiti prie ežero turi tik vienas namų valdos bendrasavininkių – atsakovė. Ieškovas, būdamas bendraturtis, negali naudotis išskirtiniu savo žemės sklypo ir namų valdos vietos privalumu bei tiesiogiai patekti prie ežero, kas mažina ir jo žemės sklypo bei namų valdos dalies vertę. Tokiu atveju ieškovui akivaizdžiai sudaryti dideli nepatogumai ir jo interesų pažeidimai, jis negali patekti iš savo namų valdos tiesiogiai prie ežero bei jame esančios valčių prieplaukos, kurioje laiko savo valtis, nors ankščiau tai daryti galėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūlo padidinti atsakovės naudojamo žemės sklypo dalį prie gatvės (plane pažymėta I bei koordinatėmis 1, 2, 16, 24, 14, 16) iki 36 kv. m., pakeičiant ieškovo naudojamos žemės sklypo dalies (plane pažymėta – II bei koordinatėmis 3, 5, 6, 7, 29, 28, 27, 26, 25, 19, 20, 21, 22) ribas, jas praplečiant bendro naudojimo žemės dalyje prie ūkinio pastato ir susiaurinant sklypo dalyje link ežero, nustatant, kad žemės sklypo bendro naudojimo dalis yra 39 kv.m. (plane pažymėta IV bei koordinatėmis 8, 9, 10, 11, 12, 25, 26, 27, 28, 29) ir 154 kv.m. (plane pažymėta V bei koordinatėmis 15, 16, 17, 18, 19, 25, 12, 13, 14). Pažymėjo, kad siūlydamas pakeisti naudojimosi tvarką, nori, jog būtų abiejų bendraturčių interesų patenkinimo pusiausvyra, t.y. kad jie abu galėtų naudotis jų nuosavybės privalumais. Ieškovo pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu pakeitimo būdas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nes ji sklypo dalimi pro savo ūkinį pastatą naudojasi, ir gali iš sklypo patekti prie ežero. Pabrėžė, jog sudarydamas žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį, tikėjosi, jog jo naudojimosi žemės sklypu sąlygos ateityje nepablogės, o atsakovė neįgis žymiai daugiau teisių, privilegijų ir pranašumų naudojantis bendru žemės sklypu nei jis. Tačiau dabar yra akivaizdžiai pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, o tuo pačiu ir CK 1.2 str. 1 dalyje nustatyti teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principai: teisėtų lūkesčių - nes ieškovas negali pasinaudoti savo sklypo visomis galimybėmis, proporcingumo - nes neišlaikoma abiejų bendraturčių interesų patenkinimo pusiausvyra (CK 1.2 str. 1 d., 4.75 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pripažinus, jog ieškovas nepagrįstai prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad jis galėtų tiesiogiai išeiti į pėsčiųjų taką, nustatant bendro naudojimo žemės ribas toje ploto dalyje, kuri yra jau sutvarkyta atsakovės ir kuria atsakovė asmeniškai naudojosi daugiau nei dešimtmetį. Tikslinga pakeisti naudojimosi tvarką taip, kad bendraturčiai galėtų racionaliai ir maksimaliai naudingai naudotis asmeniniam naudojimui skirta ploto dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasiūlė išspręsti naudojimosi sklypu klausimą, atsižvelgiant į tai, kad sklypo dalis, anksčiau turėjusi užtikrinti abiejų bendraturčių galimybę naudotis ūkiniu pastatu, dabar neatlieka šios funkcijos, nes ieškovas neturi teisės naudotis šiuo pastatu ir jam nebereikalinga toje vietoje turėti bendro naudojimo žemės. Ieškovas visiškai nepaiso Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir patikslintu ieškiniu pakartotinai prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei pateikia planą, kuriame vėl nurodo naudojimosi tvarkos pakeitimo tikslą ir pagrindą - priėjimą prie ežero. Tik šį kartą su patikslintu ieškiniu pateikia planą, kuriame praėjimui skirtas žemės plotas pažymėtas kitoje sklypo pusėje. Vėl siekia, kad asmeniniam atsakovės naudojimui skirta žemės sklypo dalis būtų paversta bendro naudojimo žeme. Pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymas yra neracionalus ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius. Pagal ieškovo planą šalys turėtų bendrai naudotis taku, kuris driekiasi pagal ūkinį pastatą, kuriuo naudojasi tik atsakovė. Toks naudojimasis aiškiai neatitiktų bendro naudojimo žemės paskirties tikslo. Ieškovas taip pat bendro naudojimo žemei priskiria takelį, jungiantį stovėjimo aikštelę (koordinatės ieškovo pateiktame plane 1-2-16-24-14-16) su vakarinėje dalyje esančiu taku, tačiau atsakovė nesinaudoja šiuo taku, kadangi iš stovėjimo aikštelės į namą patenka, eidama Karaimų gatvės šaligatviu. Atsakovės pateiktame plane šis klausimas yra išspręstas kur kas racionaliau ir atsižvelgiant į tai, kad minėtas takelis driekiasi pagal namo dalį, kurioje gyvena ieškovas, tad ši žemės sklypo dalis pagal atsakovės pasiūlymą paskirta asmeniniam ieškovo naudojimui. Ieškovas niekada neturėjo tiesioginio išėjimo į pėsčiųjų taką nei iš jo asmeniškai valdomos sklypo dalies, nei per nustatytą bendro naudojimo žemę, todėl jo reikalavimus galima vertinti tik kaip norą įsibrauti į jau susiformavusią žemėnaudą, kas akivaizdžiai pažeidžia atsakovės interesus. Aplinkybė, kad kaimynas J. F. neleidžia eiti ieškovui prie ežero per jo žemės sklypą nereiškia esminių faktinių aplinkybių pasikeitimo, kurios galėtų turėti įtakos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimui, kaip to reikalauja ieškovas. Privatizuojant ginčo žemės sklypą ieškovas žinojo, kad kaimyniniame sklype nėra nustatyto servituto, todėl pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovas neturėjo tiesioginio išėjimo į pėsčiųjų taką ir formaliai galėjo į jį patekti per šalia esantį viešą taką. Aplinkybė, kad kurį laiką ieškovas praeidavo per kaimynui priklausantį sklypą ir taip patekdavo į pėsčiųjų taką, o neidavo prie ežero tam skirtu taku, esančiu už keliasdešimt metrų nuo namo, nereiškia, kad kaimynui uždraudus vaikščioti per jo žemę, yra pažeidžiamos ieškovo teisės, kurios turėtų būti ginamos tokiu būdu, kokiu reikalauja ieškovas, t.y. pažeidžiant atsakovės teisėtus lūkesčius.
Šalies argumentai
Atsakovė J. T. pateikė 2006-05-17 priešieškinį, prašydama pakeisti iš dalies naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad ieškovas naudojasi 7 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 20-21-22-23-24-25) ir 133 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 2-3-32-31-30-29-28-19-18-17-35), atsakovė naudojasi 36 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 1-2-35-17-16-36), 203 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-30-31-32-3) ir 11 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23), o ieškovas ir atsakovė bendrai naudojasi 117 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 15-16-17-18-19-28-29-30-12-13-14-23-24-25-20-21-22-26-27-15), priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nustačius, jog ūkinis pastatas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik atsakovei, naudojimasis žemės plotu, esančiu prie vakarinės ūkinio pastato dalies, ieškovui tapo nebereikalingas, todėl tikslinga atsakovei skirti asmeniškai naudotis ta ploto dalimi, kuri plane pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-30-31-32-3, bendras plotas - 203 kv.m., o ieškovui skirti asmeniškai naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta koordinatėmis 2-3-32-31-30-29-28-19-18-17-35 ir 20-21-22-23-24-25, bendras plotas - 140 kv.m. Taip nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtų pasiektas tikslas - sumažinti bendro naudojimo žemės ploto dydį, užtikrinant, kad kiekvienam iš bendrasavininkių teks maksimali žemės ploto dalis, skirta asmeniniam naudojimui, o bendro naudojimo žemės sklypo dalis bus tokio dydžio, kuri reikalinga šalims tam, kad leistų tinkamai naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Pažymėjo, kad jos pateikiamame plane kur kas racionaliau negu buvo nustatyta privatizuojant ir negu siūlo ieškovas, yra išspręstas ir bendro naudojimo žemės dalies klausimas, t.y. bendrai naudotis yra siūloma žemės sklypo dalimi, plane pažymėta koordinatėmis 15-16-17-18-19-28-29-30-12-13-14-23-24-25-20-21-22-26-27-15, bendras plotas -117 kv.m., kuri būtų skirta bendram įėjimui - ieškovui bus užtikrintas patekimas į namą ir atsakovei - patekimas į rūsio patalpas. Sklypo dalis, plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23, anksčiau buvusi bendro naudojimo žeme, pagal planą priskirta atsakovei naudotis asmeniškai, kadangi pro duris, esančias Karaimų gatvės pusėje, į namą patenka tik ji, nes ieškovas įėjimą į gyvenamąjį namą yra pasidaręs iš kitos namo pusės, kur yra atskirai pastatyti laiptukai ir jis įėjimu iš gatvės pusės nesinaudoja, todėl jam turėti bendro naudojimo žemę toje vietoje netikslinga. Atitinkamai atsakovė atsisako ieškovo naudai bendram naudojimui skirtos sklypo dalies, jungiančios stovėjimo aikštelę, plane pažymėtą koordinatėmis 1-2-35-17-16-36, ir vakarinėje dalyje esantį bendro naudojimo taką, kadangi šiuo plotu ji nesinaudoja, o iš aikštelės į namą patenka eidama pagal gatvę esančiu šaligatviu. Be to, automobilių stovėjimo aikštelę ir taką jungiantis takelis driekiasi pagal namo dalį, kurioje gyvena ieškovas, todėl kur kas naudingiau ir racionaliau, kad ši žemės sklypo dalis būtų paskirta asmeniniam ieškovo naudojimui. Patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, būtų maksimaliai užtikrinti abiejų bendraturčių interesai. Pateiktas planas atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nes jame numatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuria nėra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, t.y. anksčiau nustatyta asmeninio naudojimo sklypo dalis nė vienai iš šalių nėra atimama, todėl kiekviena iš šalių, įdėjusi pastangas į jos naudoto žemės sklypo dalies įdirbimą, sutvarkymą, galės ir toliau naudotis tuo, ką sukūrė savo pastangų dėka. Taip pat racionaliai ir atsižvelgiant į tai, kaip bendraturčiai naudojasi gyvenamuoju namu, yra išspręstas bendro naudojimo žemės klausimas, užtikrinantis abiejų bendraturčių vienodas galimybes naudotis bendrąja daline nuosavybe jiems priklausančiu gyvenamuoju namu ir turėti didesnę sklypo dalį asmeninių poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2007-03-19 sprendimu nusprendė:
1) Ieškovo Č. Č. patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovės J. T. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo atmesti.
2) Priteisti iš J. T. ir Č. Č. po 48,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė prašo išspręsti ginčą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkos, pateikdami žemės sklypo naudojimo tvarkos projektus, todėl šalių argumentai ir įrodymai jiems pagrįsti vertinami bendraturčių teisių apsaugos ir žemės sklypo naudojimo tvarkos racionalumo aspektu. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo pasiūlymą, nustatė, kad ieškovas siūlo tokį projekto variantą, kurio pagrindinis tikslas - ieškovo galėjimas prieiti prie ežero. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik dėl to, kad ieškovas neturi tiesioginio išėjimo į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir nuo jo – prie ežero, yra netikslinga. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo argumentai, kad jis patiria didelių nepatogumų neturėdamas tiesioginio priėjimo prie Galvės ežero, nes prie ežero esančioje valčių prieplaukoje laiko valtis (tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė), tėra vien asmens subjektyviai suvokiamas naudojimosi patogumo kriterijus ir tai negali būti pakankamas pagrindas keisti bendrasavininkių nustatytą ir jau nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką. Teismas nustatė, kad ieškovo teiginys, kad jo ir atsakovės namų valda buvo pastatyta ir suformuota taip, kad jos savininkai turėtų tiesioginį išėjimą prie Galvės ežero ir tai yra vienas išskirtinių jo savybių, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad nustatant tvarką pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo naudojimo projektą t.y. atimant iš atsakovės tam tikrą žemės sklypo dalį (ieškovo projekte pažymėta IV, koordinatės 8, 9, 10, 11, 12, 25, 26, 27, 28, 29) būtų pažeisti tiek atsakovės turtiniai interesai, tiek teisėti lūkesčiai, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė daugiau nei dešimtmetį naudojasi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovė įdėjo nemažai pastangų į jos naudoto žemės sklypo dalies įdirbimą bei sutvarkymą. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovo teiginiai, kad jis nori atkurti galimybę patekti prie ežero bei tai, kad jis tikėjosi, jog jo naudojimosi žemės sklypu sąlygos ateityje nepablogės, o atsakovė neįgis daugiau teisių ir privilegijų, yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes tokios galimybės ieškovas niekada ir neturėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-27 nutartimi pripažinus ūkinį pastatą atsakovei, ieškovas neteko teisės naudotis minėtu ūkiniu pastatu, padarė išvadą, kad jam nėra tikslinga prie ūkinio pastato turėti bendro naudojimo žemės, tačiau pateiktame pasiūlyme dėl sklypo naudojimo tvarkos nustatymo ieškovas prašė nustatyti taką (ieškovo plano projekte pažymėta IV, koordinatės 8, 9, 10, 11, 12, 25, 26, 27, 28, 29), kuris driekiasi prie ūkinio pastato, kuriuo naudojasi tik atsakovė, todėl toks žemės sklypo naudojimas neatitiktų bendro naudojimo žemės paskirties. Teismas pažymėjo, kad ieškovo siūlymas žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su pėsčiųjų taku (ieškovo plano projekte pažymėta IV, koordinatės 5, 6, 7, 29, 8) ir priklauso atsakovei susiaurinti ir nustatyti 1,5 m. taką (ieškovo plano projekte pažymėta IV, koordinatės 8, 9, 10, 11, 12, 25, 26, 27, 28, 29) bendram naudojimui taip pat pažeistų atsakovės interesus, nes ir taip neplatus plotas būtų susiaurintas. Akivaizdu, kad atsakovei šioje vietoje bendro naudojimo žemė nereikalinga ir toks šios žemės sklypo dalies naudojimo nustatymas atitiktų tik ieškovo interesus t.y. jo norą turėti priėjimą prie pėsčiųjų tako, o nuo jo - prie Galvės ežero. Ieškovo argumentą, kad atsakovė savavališkai perstatė ūkinį pastatą, padidindama jį, ir dėl to jam neleidžiama naudotis taku ir išeiti iš jų žemės sklypo prie ežero, teismas vertino kritiškai, kadangi ūkinis pastatas yra pastatytas ant atsakovei asmeniniam naudojimui skirtos žemės, todėl jo pastatymas, rekonstravimas ar panašiai negali varžyti ieškovo teisių naudotis žemės sklypu. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktame žemės sklypo naudojimo projekte atsakovė siūlo sumažinti žemės sklypo dalį, kuri ieškovui ir atsakovei skirta bendram naudojimui ir tik itin mažą dalį, kuri jai yra paskirta asmeniniam naudojimui, siūlo priskirti ieškovui asmeniniam naudojimui. Teismas konstatavo, jog atsakovės siūlymas sumažinti bendro naudojimo žemę prie gyvenamojo namo verandos, pažeistų ieškovo teises, nes kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovo atstovai, tiek pati atsakovė, gyvenamojo namo veranda yra priskirta bendram šalių naudojimui, tik praėjimas veranda į ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį, yra užmūrytas. Teismas pažymėjo, kad atsakovės siūlomi palikti tik vieno metro pločio (atsakovės plano projekte pažymėta VI, koordinatės 13, 14, 23, 24, 29, 30, 12) bendro naudojimo takas bei tik 0,5 metro takelis (atsakovės plano projekte pažymėta IV, koordinatės 19, 20, 25, 24, 29, 28) akivaizdžiai būtų neracionalūs ir nepatogūs ieškovui. Teismas, įvertinęs ginčo objektą iš šalies ir susipažinęs su žemės sklypo išsidėstymu bei šalių pateiktais paaiškinimais vietos apžiūros metu, padarė išvadą, kad nei ieškovo, nei atsakovės pateikti žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo projektai neatitinka bendraturčių interesų bei nėra racionalūs vienas kito atžvilgiu, todėl atmetė tiek ieškovo patikslintą ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstus ir neįrodytus (LR CK 1.2 str., 4.75 str., CPK 92 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas Č. Č. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, yra nepagrįsta ir neteisinga. Teismas ne tik netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, bet ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartyje duotais paaiškinimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ieškovas pateikė apylinkės teismui projektą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, kuriame numatyta, jog atsakovei vienai priskiriama naudotis sklypo dalis prie ūkinio pastato ir iš šiaurės pusės bei padidinamas automobilio stovėjimo aikštelės, kuria naudojasi viena atsakovė, dydis, sumažinant šiose vietose bendro naudojimosi žemės dalį. Kompensuojant už atiduodamą atsakovei vienai naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalį, projekte numatyta bendram naudojimuisi skirti dalį dabar atsakovės vienos naudojamos žemės sklypo dalies sklypo vakarinėje dalyje taip, kad jame būtų numatytas 1,5 metro pločio takas, kuriuo abiem šalims bendro naudojimosi žeme būtų galima išeiti link ežero. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas būtinybę keisti naudojimosi tvarką bendro naudojimosi žeme prie atsakovės ūkinio pastato, kartu nepripažįsta, kad, kaip kompensacija už jai tenkančią naudotis šią žemės sklypo dalį, turėtų būti skirtas bendram naudojimui jos vienos naudota sklypo dalis. Tokia teismo išvada yra nelogiška, prieštaraujanti tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, duotiems 2005-11-28 nutartyje, tiek faktinei situacijai žemės sklype. Pabrėžė, kad šiame žemės sklype kitos atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies, kuria būtų galima kitaip, nei numatoma ieškovo projekte, kompensuoti jai siūlomą perduoti naudotis bendro naudojimo žemę, nėra, nes tai akivaizdžiai matyti iš žemės sklypo plano. Pažymėjo, kad ieškovo projekte siūloma galimybė numatyti bendro naudojimo taką link ežero atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovės interesus, nes tokiu taku galės ir ji naudotis, kadangi atsakovei poreikis patekti link ežero taip pat yra. Be to, šioje sklypo dalyje yra akmenimis grįstas buvęs įvažiavimas į žemės sklypą, kurio kitokioms reikmėms panaudoti praktiškai ir negalima. Šios aplinkybės konstatuotos ir apylinkės teismo vietos apžiūros protokole. Atkreipė dėmesį, jog šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje metu atsakovė buvo pateikusi dar vieną projektą, kuriame buvo siūloma numatyti taką link ežero, kaip ir numatyta ieškovo pateiktame teismui projekte, kas reiškia, jog atsakovė nemanė, kad toks takas galėtų pažeisti jos interesus. Todėl teismo argumentai apie tai, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo naudojimas neatitiktų bendro naudojimo žemės paskirties, toks šios žemės sklypo dalies padalijimas pažeistų atsakovės interesus, yra visiškai neteisingi, nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovė J. T. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė J. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinis buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį, kadangi jos pateiktas planas maksimaliai užtikrino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintą principą, jog sprendžiant naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, turi būti siekiama, jog kiekvieno iš bendraturčių asmeniniam naudojimuisi skirta žemės sklypo dalis būtų kuo didesnė, o bendro naudojimosi žemės sklypo dalis – kuo mažesnė, t.y. tik tokia, kuri būtina naudojantis bendrąja daline nuosavybe priklausančiais objektais. Teismo argumentai, jog atsakovė nepagrįstai susiaurino bendro naudojimo taką, plane pažymėtą VI (koordinatės 13, 14, 23, 24, 29, 30, 12) ir nepagrįstai paliko 0,5 m. pločio taką, plane pažymėtą IV (koordinatės 19, 20, 25, 24, 29, 28) kas akivaizdžiai būtų neracionalu ir nepatogu ieškovui, taip pat nepagrįsti. Pagal dabar galiojančią naudojimosi tvarką ieškovas ir atsakovė galėjo naudotis panašaus pločio taku (plane pažymėtu VI), o tako susiaurinimas 0,3 metro neturi didelės įtakos galimybei naudotis minėta sklypo dalimi. 0,5 m bendro naudojimo takas (plane pažymėtas IV) buvo paliktas atsakovės interesais, kad ji galėtų patekti į jai priklausančias rūsio patalpas, todėl aplinkybė, jog pati atsakovė nusprendė, kad jai pakanka tokio pločio tako patekti į jos rūsio patalpas, niekaip negali pažeisti ieškovo intereso. Pažymėjo, kad pagal jos pateiktą planą ieškovui asmeniniam naudojimui yra priskirta kur kas didesnė sklypo dalis nei anksčiau, kas labiau atspindi savininko interesą nevaržomai naudotis tik jam skirta sklypo dalimi. Pabrėžė, kad atsakovės pateiktas žemės naudojimosi tvarką nustatantis planas racionaliai užtikrino abiejų bendraturčių interesus bei atspindėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovės priešieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-03-19 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės priešieškinis, bei priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, patenkinant atsakovės priešieškinį, bei paliekant kitą sprendimo dalį, kuria atmestas patikslintas ieškinys, nepakeistą (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad bendrą daiktą bendraturčiai naudoja visų bendraturčių susitarimu, kuris pasiekiamas bendradarbiaujant, kooperuojantis ir derinant savo interesus. Siekiant stabilaus ir ekonomiško bendro daikto naudojimo, būtinas yra reikalavimas bendraturčiams susitarti. Sprendžiant ginčą teismine tvarka, būtina patikrinti priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2005-11-28 nutartimi išaiškino, kad keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tik dėl to, kad ieškovas neteko tiesioginio išėjimo į valstybei priklausantį pėsčiųjų taką ir nuo jo – prie ežero, yra netikslinga.
Šiuo atveju galima konstatuoti interesų derinimo principo pažeidimą, kai ieškovas, niekada neturėjęs tiesioginio išėjimo į pėsčiųjų taką nei iš jo asmeniškai valdomos sklypo dalies, nei per nustatytą bendro naudojimo žemę, siekia pakeisti susiformavusią žemėnaudą, nepaisydamas stabilumo ir racionalumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo siekis turėti tiesioginį išėjimą į pėsčiųjų taką nėra susijęs su bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimu. Tai, kad ieškovas pageidauja vienai atsakovei naudojimuisi paskirtos žemės sklypo dalį paversti bendro naudojimosi objektu, parodo, kad ieškovas, būdamas bendraturtis, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu ir nederina bendraturčių interesų.
Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje 2005-11-28 nutartimi pripažino būtinybę keisti naudojimosi tvarką bendro naudojimosi žeme prie atsakovės ūkinio pastato, nereiškia būtinumo suformuoti bendro naudojimo taką link pėsčiųjų tako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad yra akivaizdu, kad šalių žemės sklypas nesiriboja su Galvės ežeru, o ribojasi tik su pėsčiųjų taku, skiriančiu sklypą nuo ežero. Bendro naudojimo tako suformavimas link pėsčiųjų tako nėra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimu ir neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo patikslintą ieškinį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai išspręsdamas bylą šioje dalyje. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl patikslinto ieškinio atmetimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl patikslinto ieškinio atmetimo ir jų nekartoja.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės pateiktas UAB „Geodimetras“ paruoštas 2006-05-12 planas (2 t., b.l. 107) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes atsakovės pasiūlymas yra racionalus ir nepažeidžia šalių teisėtų lūkesčių bei atitinka bendraturčių bendram naudojimuisi skiriamos žemės sklypo dalies, būtinos bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatavimui, reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad tako susiaurinimas 0,3 metro neturi esminės reikšmės galimybei naudotis minėta sklypo dalimi, nes pati atsakovė nusprendė, kad jai pakanka tokio pločio tako patekti į jos rūsio patalpas. Toks tako plotas neturi reikšmės ieškovo teisėtiems interesams. Tai, kad sklypo dalis, plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23, anksčiau buvusi bendro naudojimo žeme, pagal planą priskirta atsakovei naudotis asmeniškai, atitinka racionalumo kriterijų, nes ieškovas neginčijo tos aplinkybės, kad pro duris, esančias Karaimų gatvės pusėje, į namą patenka tik atsakovė, kad ieškovas įėjimą į gyvenamąjį namą yra pasidaręs iš kitos namo pusės, kur yra atskirai pastatyti laiptukai ir jis įėjimu iš gatvės pusės nesinaudoja. Atsakovės siūlymas sumažinti bendro naudojimo žemę prie gyvenamojo namo verandos nepažeidžia ieškovo teisių, nes praėjimas veranda į ieškovui tenkančią gyvenamojo namo dalį yra nenaudojamas.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Atsižvelgiant į tai, kad byla išspręsta atsakovės naudai, priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 9512 Lt dėl advokato pagalbos apmokėjimo (1 t., b.l. 78, 156; 2 t., b.l. 134; 3 t., b.l. 20, 59), 100 Lt dėl žyminio mokesčio (2 t., b.l. 101), 400 Lt dėl plano parengimo (2 t., b.l. 136). Ieškovas turi atlyginti atsakovei 100 Lt (3 t., b.l. 60) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3244 Lt dėl advokato pagalbos apmokėjimo (3 t., b.l. 64, 84).
Apeliacinės instancijos teismas nemažina atsakovės naudai priteistinų išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo dydžio, atsižvelgdamas į tai, kad ir pats ieškovas, patirdamas advokato pagalbai apmokėti atitinkamai 9500 Lt (1 t., b.l. 5-8, 3 t., b.l. 18) ir 2950 Lt išlaidų (3 t., b.l. 83), patvirtino tokių išlaidų dydžio atitikimą bylos sudėtingumui ir apimčiai. Kolegija daro išvadą, kad bylą išsprendus atsakovės naudai, nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str., LR CPK 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 362 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 19 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovės J. T. priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo buvo atmestas ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip:
„Atsakovės J. T. priešieškinį patenkinti visiškai. Pakeisti iš dalies naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad pagal UAB „Geodimetras“ paruoštą 2006 m. gegužės 12 d. planą (2 t., b.l. 107):
- ieškovas Č. Č. naudojasi 7 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 20-21-22-23-24-25) ir 133 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 2-3-32-31-30-29-28-19-18-17-35),
- atsakovė J. T. naudojasi 36 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 1-2-35-17-16-36), 203 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-30-31-32-3) ir 11 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 14-15-27-26-22-23),
o ieškovas Č. Č. ir atsakovė J. T. bendrai naudojasi 117 kv.m. žemės sklypo dalimi (plane pažymėta koordinatėmis 15-16-17-18-19-28-29-30-12-13-14-23-24-25-20-21-22-26-27-15).
Priteisti iš ieškovo Č. Č. atsakovės J. T. naudai 9512 Lt dėl advokato pagalbos apmokėjimo, 100 Lt dėl žyminio mokesčio, 400 Lt dėl plano parengimo, iš viso 10012 Lt bylinėjimosi išlaidų.“
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. T. priteista 48,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, ir padidinti iš ieškovo Č. Č. priteistas valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas nuo 48,20 Lt iki 96,20 Lt sumos.
Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Č. Č. patikslintas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Č. Č. atsakovės J. T. naudai 3244 Lt dėl advokato pagalbos apmokėjimo ir 100 Lt dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 3344 Lt bylinėjimosi išlaidų.