Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1029-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-19
Bylos Nr.
N-444-1029-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1029/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2007 m. rugsėjo 10 d. J. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 10 d., apie 22.45 val., Žadeikos g. 1B, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 90 ir važiuodamas atitinkamu greičiu, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje pristabdžiusią transporto priemonę, ko pasekoje apgadino du automobilius. Šiais veiksmais J. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 171 punkto reikalavimus (b. l. 16).

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. E 817517 J. T. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams (b. l. 17).

Šalies argumentai

J. T. 2007 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pakeisti minėtą nutarimą – neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Skunde nurodė, jog studijuoja ir dirba Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje. Darbdavio nurodymu jam tenka vežioti svečius, reikiamu adresu pristatyti dokumentus, gabenti siuntinius ir prekes. Šis darbas organizuotas pamainomis. Kiekvienoje pamainoje dirba tik vienas asmuo, todėl vairuotojo pažymėjimo turėjimas yra privalomas.

Pažymėjo, kad nepagrįstai griežtos nuobaudos skyrimas gali turėti J. T. ypatingai sunkių socialinių pasekmių. Nurodė, jog bylą nagrinėjęs pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad teisės pažeidimu padaryta žala yra nedidelė, ją nukentėjusiajai atlygins draudimo bendrovė. Ankstesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažeidimai taip pat nebuvo pavojingi ar sunkūs.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi J. T. skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakomybės individualizavimo principas, kaip viena iš sudedamųjų teisingumo principo dalių, reikalauja, kad asmuo būtų baudžiamas atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Justino taliaus veika, už kurią atimta teisė vairuoti transporto priemones, teismo teigimu, priskiriama prie pavojingų KET pažeidimų, nes ja tiesiogiai kėsinamasi į kitų asmenų turtą bei sveikatą. Pažymėjo, kad J. T. už analogišką veiką 2006 m rugsėjo 20 d. buvo skirta bauda (b. l. 20-22). Be to 2007 metais J. T. atžvilgiu buvo iškeltos dar dvi bylos dėl nusižengimų transporto srityje, kurios nėra įvykdytos, o tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atsakomybės. Kadangi piniginio pobūdžio poveikio priemonės J. T. neturi jokio prevencinio poveikio, jo neteisėtas elgesys tampa sistemiškas, darosi vis pavojingesnis, o pastarajam savo poelgius vertinant kaip mažareikšmius ir atsitiktinius, teismas nurodė, jog turi pagrindo manyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali daryti naujas veikas. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad sprendimas atimti teisę vairuoti transporto priemones yra teisingas ir objektyviai pateisinamas.

III.

2007 m. lapkričio 26 d. apeliaciniu skundu ir 2007 m. lapkričio 28 d. patikslintu apeliaciniu skundu J. T. iš esmės prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Savo prašymą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kartu pažymėdamas, jog teismas netinkamai taikė teisės normas nustatydamas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nurodo, jog teismas taip pat neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiais, kad jo padarytas pažeidimas priskirtinas prie pavojingų KET pažeidimų.

Nurodo, jog teismas visiškai nepasisakė dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, trukmės, nevertino skunde išdėstytų aplinkybių, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba 2007 m. gruodžio 5 d. atsiliepimu į J. T. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, J. T. neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto bei aplinkybių, tačiau mano, kad jam paskirtos administracinė nuobauda yra pernelyg griežta. Prašo neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesių laikotarpiui – teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <…>. Taigi, už šį pažeidimą numatyta sankcija yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Institucijos nutarimu J. T. . buvo paskirta specialiosios teisės atėmimo nuobauda, todėl byloje analizuotina galimybė individualizuojant apeliantui skiriamą nuobaudą skirti ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o baudą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant alternatyviai sankcijai, diskrecijos teisė parinkti nuobaudos rūšį suteikiama institucijai, įgaliotai nagrinėti bylą. Kita vertus, pažymėtina, kad naudojimasis diskrecijos teise yra saistomas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Kartu atsižvelgtina ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles – ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat nuobaudos individualizavimo klausimas yra neatsiejamai susijęs su ATPK 20 straipsnyje nurodytais administracinių nuobaudų tikslais.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuorodą į tai, kad apeliantas, administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2007 m. kovo 28 d. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, 2007 m. kovo 13 d. – pagal ATPK 134 straipsnį ir 2006 m. rugsėjo 20 d. – pagal 127 straipsnio 2 dalį. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Institucija pagrįstai J. T. paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis sistemiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir ankstesnės J. T. paskirtos baudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudoms keliamų tikslų.

Vertindama apelianto argumentus, susijusius su teisės vairuoti transporto priemones būtinumu vykdant darbinę veiklą, teisėjų kolegija pažymi, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas administracinę nuobaudą sušvelninti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ir pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 20, 27, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatas nustatydami J. T. skiriamos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams – dydį.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius