- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- Ik-3387-815/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- O. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Darius Stalionis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjui – O. K. (O. K.), pareiškėjo – O. K. atstovui – advokatui Dariui Stalioniui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – O. K. skundą atsakovui – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – O. K. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Dariaus Stalionio (2011 m. liepos 14 d. atstovavimo sutartis (b. l. 25)) su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui O. K., panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-459(00215)).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ginčijamas, yra antrasis, t. y. pirmą kartą pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavo 2009 m. gruodžio mėn. ir praėjus metams pateikė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo vieneriems metams. Akivaizdu, jog Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nekilo jokių klausimų dėl pareiškėjo vadovaujamos įmonės veiklos, dėl jo paties buvimo Lietuvos Respublikoje ir pan. Visi Migracijos departamento reikalaujami dokumentai buvo pateikti, nebuvo prašyta pateikti papildomų dokumentų, todėl darytina išvada, jog 2010 m. lapkričio 25 d. priimdamas sprendimą pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui O. K. leidimą laikinai gyventi, atsakovas įvertino visas esmines aplinkybes ir priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje antriesiems metams.
2.2. Ginčijamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra registruota daug įmonių, tačiau šis argumentas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas, kadangi su pareiškėjui išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tai yra visiškai nesusiję. Nors ir O. K. vadovaujama įmonė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tai visiškai netrukdo įmonei vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti įmonės registracijos adresą, kuris yra suprantamas kaip tam tikras adresas, kuriuo įmonę pasiekia korespondencija, tačiau tai jokiais būdais negali būti suprantama, kad tuo adresu būtinai turi būti ir įsikūrusi bei vykdyti veiklą pati įmonė. Neginčijama aplinkybė, kad labai daug įmonių yra registruota asmenims priklausančiuose butuose, tačiau realiai tos įmonės jokios veiklos butuose nevykdo. Joks įstatymas imperatyviai nenurodo, kad juridinio asmens registracijos adresas, kuris nurodomas valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui, būtinai turi sutapti su juridinio asmens veiklos vykdymo vieta. Jeigu taip neatsitinka, tokiu atveju juridinio asmens valdymo organai būtinai turi pasirūpinti, kad įmonės nurodytu registracijos adresu ją pasiektų siunčiama korespondencija ir pan. Šiuo atveju būtent taip ir yra, nes pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „Medium-G“ registracijos adresas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir yra užtikrinama, kad būtų priimama gaunama korespondencija. Pati įmonė savo veiklą gali vykdyti ir kitu adresu, tai nelaikoma jokio teisės akto pažeidimu. Taigi, darytina išvada, jog juridinio asmens registracijos adresas nėra duomuo, pagal kurį galima būtų spręsti apie įmonės fiktyvumą, t. y. kad ji nevykdo jokios veiklos. Toks analizuojamas įmonės registravimas yra visiškai teisėtas ir logiškai paaiškinamas. Be to, O. K. yra gerai pažįstamas su (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčiu, kuris jam pasiūlė prieš 2 metus kuriant įmonę registruoti šiuo adresu, pasisiūlė priiminėti siunčiamą korespondenciją ir ją perduoti pareiškėjui. Pažymėtina, kad visa siunčiama korespondencija pareiškėją pasiekia, todėl nėra jokio teisinio ir loginio pagrindo teigti, kad įmonė UAB „Medium-G“ yra fiktyvi ir nevykdo jokios veiklos.
Todėl Migracijos departamento argumentas dėl pareiškėjo vadovaujamos įmonės adreso, kad tai sudaro prielaidas būti įmonei fiktyviai, atmestinas kaip nepagrįstas.
2.3. Sprendime Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) visiškai neatskleistos aplinkybės apie įmonės UAB „Medium-G“ fiktyvumą, nenurodyta, kokie Migracijos departamento darbuotojai atliko patikrinimą, ar vykęs patikrinimas buvo fiksuotas. Nei pareiškėjas, nei jo vadovaujama įmonė UAB „Medium-G“ negavo jokio pranešimo apie buvusį patikrinimą, kas reiškia, kad pareiškėjas visiškai nedalyvavo patikrinime. Jeigu pareiškėjas būtų informuotas, kad yra vykdomas patikrinimas, jis būtų bendradarbiavęs su Migracijos departamentu ir pateikęs visus prašomus dokumentus, tai būtų sudarę sąlygas nepriimti ginčijamo sprendimo. Manytina, kad Migracijos departamentas turėjo elgtis rūpestingiau ir profesionaliau, t. y. kilus abejonėms pirmiausiai turėjo kreiptis į pareiškėją ar jo vadovaujamą įmonę UAB „Medium-G“, kad būtų sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus apie vykdomą įmonės veiklą, kad būtų pateikta sutartis, komerciniai pasiūlymai, kiti įrodymai, jog pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje. Tokia išvada darytina pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bet kurios įstaigos ar institucijos priimamas sprendimas turi būti surašomas ne tik paminint teisinį pagrindą, bet ir objektyviai išnagrinėjant konkrečias faktines aplinkybes bei nurodant motyvus. Šios aplinkybės ir argumentai ginčijamame sprendime nenurodyti, taigi, sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) nėra motyvuotas ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
Be to, sprendime Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) minimi namo bendraturtės paaiškinimai, tačiau jie nėra pridėti prie ginčijamo sprendimo. Be to, akivaizdu, kad visiškai pašalinis asmuo negali žinoti apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės vykdomą veiklą, todėl šie sprendimo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
2.4. Sprendime nurodoma, jog adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą yra deklaravę 17 asmenų. Tokia aplinkybė sprendime yra visiškai nesuprantama pareiškėjui. Remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, O. K. 2009 m. gruodžio 8 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Deklaruota gyvenamoji vieta neįpareigoja asmens šiuo adresu būti visą laiką, asmuo gali būti išsinuomojęs ar panaudos pagrindu gavęs gyvenamąją vietą, gali gyventi kitu adresu, negu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o jokiame teisės akte nėra įpareigojimo gyventi būtent tuo adresu, kur asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
2.5. Remiantis sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-459(00215), O. K. leidimas laikinai gyventi yra naikinamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą; taigi, ši teisės norma nustato du savarankiškus pagrindus, tačiau iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kuriuo pagrindu Migracijos departamentas nori panaikinti O. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Remiantis tokia sprendime esančia formuluote, tikėtina, kad Migracijos departamentas ginčija O. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jo vadovaujama įmonė nevykdo veiklos. Šiuo tikslu Migracijos departamentas nurodė, jog O. K. nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis bus 800 Lt, o pagal Sodros duomenų bazę nuo 2010 m. spalio 1 d. O. K. gaunamos pajamos – 48,50 Lt. Taigi, Migracijos departamentas 2010 m. lapkričio 25 d. priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje O. K. pratęsimo, nenurodė jokių pastabų, nepateikė argumentų, kad O. K. pateikti dokumentai yra netvarkingi ar kad būtina pateikti tam tikras aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Migracijos departamentas puikiai žinojo visą situaciją apie O. K. ir jo vadovaujamą įmonę UAB „Medium-G“, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad O. K. pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus.
2.6. O. K. Migracijos departamentui nėra deklaravęs jokios jo vadovaujamos įmonės veiklos, kas leidžia teigti, jog įmonė gali užsiimti bet kokia teisės aktuose nedraudžiama veikla. Užsieniečiui nėra lengva pradėti verslą svetimoje šalyje ir jau pirmaisiais metais gauti didelį pelną, todėl pareiškėjo vadovaujama įmonė siekia užsiimti keliomis veiklos rūšimis ir šiuo tikslu yra įsigijusi turtą. UAB „Medium-G“ yra įsigijusi krovininį automobilį, skirtą vežti dujas. Šiuo tikslu UAB ,,Medium-G“ yra sudariusi dujų pirkimo–pardavimo sutartį su Rusijos Federacijos bendrove dėl dujų pardavimo, pagal kurią Rusijos Federacijos bendrovės pardavinės dujas UAB „Medium-G“, o ši nupirktas dujas tieks AB „Kaišiadorių paukštynas“. Su šia įmone jau baigtos derybos dėl dujų pardavimo, kurias ji naudos savo veikloje. Kol vyksta paruošiamieji darbai dėl licencijos įmonei gavimo, automobilis nėra užregistruotas UAB „Medium-G“ vardu, o yra saugomas aikštelėje; kai tik išsispręs klausimas dėl licencijos gavimo šiai licencijuojamai veiklai, nedelsiant bus pasirašyta sutartis su AB „Kaišiadorių paukštynas“ dėl dujų pirkimo.
Be to, UAB „Medium-G“ yra pasirašiusi tarpininkavimo sutartį, pagal kurią teikia tarpininkavimo paslaugas UAB „Property Development Group“ įsigyjant nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Paminėtina, kad įmonės planai – pirkti drabužius ir juos eksportuoti į Rusijos Federaciją. Šiuo metu yra gautas komercinis pasiūlymas iš UAB „Quality Development“, pagal kurį ši įmonė sutinka parduoti drabužius, kuriuos UAB „Medium-G“ pradės eksportuoti į Rusijos Federaciją. Pareiškėjas veda derybas su keliomis Rusijos Federacijos įmonėmis dėl drabužių pirkimo ir kai tik derybos bus baigtos, nedelsiant bus pradėta drabužių pardavimo veikla.
Paminėtos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo vadovaujama įmonė nėra fiktyvi, o vykdanti veiklą, tačiau veikla nėra tokio masto, kad nuo pirmųjų metų neštų didelį pelną. Kaip minėta, visus dokumentus pareiškėjas galėjo pateikti Migracijos departamentui, tačiau nežinant ir nesant informuotam apie vykdomą tyrimą, nebuvo galimybės to padaryti.
Be to, UAB „Medium-G“ negali būti pripažinta fiktyvia, kadangi nenaudoja jokių suklastotų dokumentų, neprisidengia kitų įmonių vardais neteisėtos veiklos vykdymui. UAB „Medium-G“ nevengia mokėti mokesčių ir šiuo metu įmonė nėra skolinga nei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
2.7. UAB „Medium-G“ atlieka tam tikrus darbus, kad galėtų pradėti vykdyti veiklą ir netgi samdytų darbuotojus. Akivaizdu, kad įmonei nevykdant šiuo metu intensyvios veiklos, nėra piniginių lėšų mokėti didelį darbo užmokestį bei kitas išmokas. Jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai leistų, darbo užmokestis galėtų būti ir didesnis negu 800 Lt, tačiau pagal galiojančius teisės aktus visiškai nesvarbu, kad darbo užmokestis darbuotojui nėra išmokamas, o socialines išmokas privalu mokėti kiekvieną mėnesį. Esant O. K. darbo užmokesčiui 800 Lt. priklausančios mokėti socialinio draudimo išmokos siekia daugiau kaip 300 Lt, tai yra ženkli pinigų suma aktyvios veiklos nevykdančiai įmonei, užmezgančiai verslo santykius su kitais subjektais. Taigi, šiuo metu O. K. yra padarytas minimalus darbo užmokestis tam, kad būtų mokamos minimalios socialinio draudimo įmokos, nes po kiekvieno mėnesio 15-os dienos, jeigu nėra sumokamos įmokos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikia inkasinius nurodymus bankui ir įmonės banko sąskaita yra užblokuojama. Pradėjus įmonei gauti pajamas, įmonės vadovo darbo užmokestis bus padidintas ir bus mokami žymiai didesni mokesčiai. Joks teisės aktas nedraudžia įmonės vadovui, kartu ir vieninteliam akcininkui, nusistatyti tokį darbo užmokestį, kuris yra tinkamas ir racionalus pagal esančias aplinkybes. Todėl teigti, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagristai nusistatė mažesnį darbo užmokestį negu 800 Lt, yra nepagrįsta, nes neparemta jokiais teisės aktais. Paminėtina, jog O. K. lėšos gyvenimui Lietuvos Respublikoje yra ne tik gaunamas darbo užmokestis, tačiau ir santaupos, įgytos dirbant Rusijos Federacijoje.
Šalies argumentai
2.8. Pareiškėjui nesuprantamas Migracijos departamento teiginys, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje naikinamas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą; pagal šią teisės normą Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, tuo tarpu šių pagrindų yra net dešimt, todėl kyla klausimas, kurį pagrindą pareiškėjas pažeidė, be to, pareiškėjas nežino, į kurį pagrindą reikėtų atsikirsti ir pateikti argumentus. Akivaizdu, jog ginčijamas sprendimas yra neišsamus, šališkas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas skubotai, nepagrįstai ir neteisėtai.
Pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo priėmimui nebuvo jokio teisinio pagrindo pagal Įstatymo nuostatas.
2.9. Priimdamas ginčijamą sprendimą, Migracijos departamentas pažeidė Viešojo administravimo įstatymą ir jame nurodytą vieną iš pagrindinių principų – objektyvumo principą, netinkamai įvykdė administracinę procedūrą, nes nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų, t. y. prireikus patikrinti faktinius duomenis. Kaip minėta, Migracijos departamentas net nesistengė pranešti apie pradėtą tyrimą, kad būtų galimybė pateikti dokumentus, paaiškinimus ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, Migracijos departamentui priėmus ginčijamą sprendimą ir neinformavus pareiškėjo, daroma žala tiek pareiškėjui, tiek jo vadovaujamai UAB „Medium-G“.
II
Atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 36-38) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. 2010 m. spalio 6 d. O. K., būdamas UAB „Medium-G“ vieninteliu akcininku ir toliau ketindamas dirbti direktoriumi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą: galiojančio kelionės dokumento kopiją, UAB „Medium-G“ tarpininkavimo raštą, 2009 m. lapkričio 26 d. direktoriaus įsakymą, sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, įmonės registravimo pažymėjimą, steigimo aktą, įstatus, darbo sutartį ir kitus dokumentus.
Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2010 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui O. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus.
2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba išdavė O. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2011 m. gruodžio 2 d.
2. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2011 m. kovo 18 d. įpareigojo Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą patikrinti įmones, registruotas adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), kadangi Migracijos departamento Imigracijos skyriaus duomenimis minėtu adresu įregistruotos 54 įmonės, be to, tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę 13 asmenų. Taigi, kilo įtarimų, kad tai gali būti fiktyvios įmonės, o pagrindinis užsieniečių tikslas nėra darbas šiose įmonėse, o tik galimybė gauti leidimą laikinai gyventi. Nurodytu adresu O. K. įregistravo UAB „Medium-G“.
2011 m. balandžio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos darbuotojos, vykdydamos minėtą Migracijos departamento Imigracijos skyriaus nurodymą, nuvyko į bendrovės registracijos vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu namuose buvo šio gyvenamojo namo bendraturtė D. K., kuri paaiškino, kad jos vyras ir namo bendraturtis P. K. šiose patalpose konsultuoja įmonių vadovus, bet nė viena iš čia įsteigtų įmonių savo veiklos šiuo adresu nevykdė ir nevykdo, nuolatinių darbo vietų niekas neturi, jokių verslo susitikimų neorganizuoja, iškabų, kuriose būtų nurodyti bendrovių pavadinimai, nėra, taip pat pažymėjo, kad name yra svečių kambarys, kuriame apsistoja užsieniečiai, kai atvyksta į Lietuvą, užsieniečiai atvyksta tik 1–2 dienoms, sutvarkyti verslo reikalų ir apsilankyti pas gydytojus, bet nuolat niekas negyvena.
Taigi, atlikus patikrinimą nustatyta, kad O. K. UAB „Medium-G“ registracijos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo.
3. Dėl O. K. argumentų, kad teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vykdyti įmonės veiklą jos registracijos adresu ar gyventi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, pasakytina, kad pagal įstatymą viena iš būtinų leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygų – užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Šia imperatyvia norma pirmiausia siekiama teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikti tik tiems užsieniečiams, kurie iš tikrųjų gyvens atitinkamose gyvenamosiose patalpose, t. y. siekiama, kad užsieniečiai Lietuvoje negyventų kaip asmenys, neturintys gyvenamosios vietos; be to, šia teisės norma siekiama užtikrinti užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, duomenys apie užsieniečių gyvenamąją vietą įrašomi į valstybės registrus – Gyventojų registrą, Užsieniečių registrą, duomenis apie užsieniečių gyvenamąją vietą sąveikos būdu gauna kiti valstybės registrai.
Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas tuo, kad O. K. negyvena deklaruotu adresu.
4. Vienas iš Įstatyme nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų – užsienietis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. įregistruoja įmonę Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas. Norint Lietuvoje užregistruoti įmonę, būtina registruoti duomenis apie buveinę – vietą, kurioje yra nuolatinis jos valdymo organas, šiuo atveju – vadovas; ši nuostata taip pat skirta užsieniečių kontrolei Lietuvos Respublikoje užtikrinti, t. y. nustatyti, ar užsieniečio įregistruota įmonė tikrai egzistuoja, ar ji vykdo realią veiklą. Tuo tarpu tais atvejais, kaip ir nagrinėjamu atveju, kai užsieniečiai pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nežinoma, kur jų įmonių tikrosios buveinės, ar šios įmonės vykdo realią veiklą, taip pat duomenys apie jų įmonių buveines valstybės registruose yra neteisingi.
5. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius patikrino duomenis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje apie O. K. darbo užmokestį, paaiškėjo, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. užsieniečio gaunamos pajamos buvo vos 48,50 Lt, iš viso O. K. per minėtą laikotarpį išmokėta tik 291,00 Lt. Pažymėtina, kad pateikdamas dokumentus leidimui laikinai gyventi gauti, O. K. pateikė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2009 m. liepos 16 d., joje numatyta O. K. mokėti 800 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Vadinasi, O. K. už vieną darbo dieną vidutiniškai turėjo būti mokamas 40 Lt darbo užmokestis. Atsižvelgiant į O. K. per 6 mėnesius realiai išmokėtą darbo užmokestį, t. y. 291,00 Lt, pareiškėjas per 6 mėnesius (vidutiniškai 180 kalendorinių dienų, 120 darbo dienų) dirbo tik 7 dienas. Ši aplinkybė patvirtina, kad O. K. UAB „Medium-G“ nevykdo realios veiklos ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, vykdant įmonės veiklą.
Šalies argumentai
Be to, pareiškėjas pats skunde nurodo, kad šiuo metu atlieka tam tikrus darbus, kad galėtų pradėti vykdyti veiklą, taigi, pripažįsta, kad realios veiklos nevykdo. Be to, ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje, vykdant įmonės veiklą, nėra būtinas. Manytina, kad atlikti tam tikrus darbus, kurie susiję tik su pasirengimu vykdyti veiklą Lietuvoje, galima ir atvykus į Lietuvos Respubliką su viza. Pabrėžtina ir tai, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiu pagrindu, t. y. vykdyti tam tikrą teisėtą veiklą, o ne atlikti atitinkamus parengiamuosius darbus šios veiklos vykdymui (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
6. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad O. K. UAB „Medium-G“ realia ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, jo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, vykdant įmonės veiklą, UAB „Medium-G“ nurodytu adresu buveinės neturi, užsienietis negauna atlyginimo, kuris nurodytas darbo sutartyje. Vadinasi, O. K. išduotas leidimas laikinai gyventi turi būti naikinamas esant net dviem Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams: pirma, O. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – įmonė registruotu adresu veiklos nevykdo, darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. K. mėnesinis darbo užmokestis bus 800,00 Lt, tuo tarpu jis gaudavo tik 48,50 Lt (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas); antra, O. K. realiai nevykdo deklaruotos veiklos – UAB „Medium-G“ nurodytu adresu buveinės neturi, net 6 mėnesius iš eilės O. K. gavo tik 48,50 Lt mėnesinį darbo užmokestį, pats O. K. skunde tvirtina, jog tik vykdo tam tikrus darbus, kad galėtų vykdyti veiklą; be to, O. K. nuolatinis (ištisus metus) buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, vykdant įmonės veiklą (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – O. K. – atstovas – advokatas Darius Stalionis, remdamasis pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, be kita ko, nurodė: skundžiamo sprendimo išvados grindžiamos duomenimis, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruotos 54 įmonės bei šią vietą kaip gyvenamąją vietą yra deklaravę 13 asmenų; iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitur; Migracijos departamentas rėmėsi buvusios bendratutės D. K. paaiškinimais, kurie visiškai neatitinka tikrovės; Migracijos departamentas turėjo bent pateikti pranešimą apie paaiškinimų pateikimą apie vykdomą veiklą, tačiau tas nebuvo padaryta; Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasielgė neatsakingai, nes neišklausė priešingos pusės; nepagrįstas Migracijos departamento argumentas, kad įmonė yra fiktyvi, neveikianti; šiuo metu įmonė teikia konsultavimo dėl nekilnojamojo turto paslaugas, vykdo drabužių prekybą, yra sudariusi sutartis dėl gamtinių dujų pardavimo AB „Kaišiadorių paukštynas“, planuojamos kelios kitos veiklos; teisme buvo nagrinėtas panašus atvejis administracinėje byloje Nr. I-3308-562/2011, teismo sprendime išsamiai nurodyti motyvai, kodėl Migracijos departamentas pažeidė savo pareigas elgtis tinkamai ir rūpestingai.
Teismo posėdyje advokatas Darius Stalionis taip pat pateikė informaciją apie draudėjo įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 92), kurioje nurodyta, jog draudėjas – UAB „Medium-G“ Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2011 m. lapkričio 7 d. duomenimis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolingas.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas – O. K. pritarė savo atstovo – advokato D. Stalionio pozicijai, prašė skundą tenkinti ir panaikinti sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-459(00215).
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. UAB „Medium-G“, atstovaujama P. K., ir O. K. 2009 m. liepos 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-76), pagal kurią O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., Rusijos Federacijos pilietis, priimamas neterminuotai dirbti UAB „Medium-G“ direktoriumi, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 800 Lt darbo užmokestį per mėnesį, darbuotojui nustatoma penkių darbo dienų 40 val. darbo savaitė (darbo dienos trukmė – 8 darbo valandos), darbo sutartis įsigalioja 2009 m. liepos 16 d., darbuotojas pradeda dirbti 2009 m. liepos 16 d.
2. Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. liepos 14 d. duomenimis (b. l. 15), O. K. 2009 m. gruodžio 8 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.
3. UAB „Vilniaus apartamentai“ direktorė D. G. 2010 m. spalio 6 d. sutikime (b. l. 14, 57) sutiko deklaruoti gyvenamąją vietą nuomininko statusu, svečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, UAB „Vilniaus apartamentai“ priklausančiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, Rusijos Federacijos piliečiui O. K.
4. Pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2010 m. spalio 6 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 39-42), kuriame, be kita ko, nurodė: gyvenamosios ar buvimo vietos Lietuvoje adresą – (duomenys neskelbtini), Vilnius, lėšos gyvenimui Lietuvoje – 800 Lt per mėnesį, įmonės, kurioje ketina dirbti – UAB „Medium-G“, (duomenys neskelbtini), Vilnius.
5. Remiantis UAB „Medium-G“ pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 12), UAB „Medium-G“ finansinių metų nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nuostoliai sudarė 13 356 Lt, praėjusių finansinių metų nuostoliai sudarė 9 710 Lt.
6. UAB „Medium-G“, atstovaujama O. K. (Pervežėjas), ir RAB „Baltijskaja upravliajučščiaja kompanija“ (Gavėjas) 2011 m. kovo 7 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį (vertimas iš rusų kalbos (b. l. 81-82)), kurioje, be kita ko, nurodyta: UAB „Medium-G“ įsipareigoja pristatyti Gavėjo patikėtą krovinį – polipropileno vamzdžius iš Prahos (Čekija), krovinio apimtis – 2 tonos, į paskyrimo punktą- Sankt Peterburgas, Moskovskij pr. 172, k. 4, ir perduoti jį Gavėjui (1.1 punktas); šios sutarties sudarymas patvirtinamas surašius ir Pervežėjui perdavus Gavėjui transporto važtaraštį (arba kitą krovinio dokumentą) (1.2 punktas); Pervežėjas privalo pristatyti krovinį į paskyrimo punktą per transportavimo nuostatuose ir kodeksuose nustatytą terminą arba per protingą terminą (1.3 punktas); krovinio pakrovimą (iškrovimą) vykdo Pervežėjas (Gavėjas), vadovaudamasis transportavimo nuostatais, kodeksais ir taisyklėmis (2.2 punktas); pervežimo įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju šalus atsako RF CK arba kitų įstatyminių aktų nustatyta tvarka (3.1 punktas).
7. Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2011 m. kovo 18 d. rašte Nr. (15/4-8)10K-7981 „Dėl galimai fiktyvių įmonių“ (toliau – ir raštas Nr. (15/4-8)10K-7981) (b. l. 65-66) Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai, be kita ko, nurodė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įregistruotos 54 įmonės, tame tarpe ir UAB „Medium-G“, kurioje ketino dirbti užsienietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., taip pat šiuo adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę 13 asmenų; esant įtarimų, jog UAB „Medium-G“ yra fiktyvi, o pagrindinis užsieniečio – O. K. tikslas nėra darbas nurodytoje įmonėje, Migracijos departamento Imigracijos skyrius prašė pagal galimybes nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir patikrinti, ar O. K. dirba minėtoje įmonėje, kokių įmonių buveinės yra nurodytu adresu, apie patikrinimo rezultatus pranešti Migracijos departamento Imigracijos skyriui.
8. UAB „Medium-G“, atstovaujama direktoriaus O. K., ir UAB „Property Development Group“, atstovaujama direktorės E. R. (Klientas), atsižvelgdamos į tai, kad UAB „Medium-G“ turi reikiamos patirties ir žinių nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų teikimo srityje ir ketina jas panaudoti, teikdama paslaugas UAB „Property Development Group“, o UAB „Property Development Group“ ketina pirkti paslaugas iš UAB „Medium-G“, 2011 m. kovo 23 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (b. l. 16-18), pagal kurią UAB „Medium-G“ įsipareigojo pagal Kliento užsakymą surasti sutartyje numatyto dydžio sklypą Vilniuje ar šalia Vilniaus, tinkamą komercinei, pramoninei veiklai, taip pat dėti visas įmanomas pastangas, kad Klientui paslaugos būtų suteiktos kokybiškai ir laiku, kad Klientui turto pardavėjas būtų surastas per maksimaliai greitą laiką, kad sandoris būtų įvykdytas ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., o Klientas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nurodytą paslaugų kainą – 10 000 Lt banko pavedimu per 20 darbo dienų nuo notarinės sutarties patvirtinimo.
9. D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., namo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturtė, 2011 m. balandžio 12 d. paaiškinime (b. l. 68), be kita ko, nurodė: jos sutuoktinis P. K., šio namo bendraturtis, yra įsteigęs UAB „Finatra“, kuri administruoja visas šiame name įsteigtas įmones, P. K. konsultuoja įsteigtų įmonių vadovus; nė viena iš čia įsteigtų įmonių savo veiklos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdė, t. y. pastovių darbo vietų niekas neturi, jokių verslo susitikimų neorganizuoja;asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyksta ir apsistoja kelioms dienoms, yra atskiras svečių kambarys.
10. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnioji specialistė A. Daugienė 2011 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-911 „Dėl atlikto patikrinimo“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. 10-27-PR5-911) (b. l. 67), be kita ko, nurodė: 2011 m. balandžio 12 d., vykdant raštą Nr. (15/4-8) 10K-7981, kartu su Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniąja specialiste J. Barbaravičiene nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje; šiame name įregistruota labai daug įmonių ir gyvenamąją vietą yra deklaravę 17 asmenų, iš kurių didžioji dalis – užsieniečiai; patikrinimo tikslas – nustatyti, ar visos įregistruotos įmonės ir visi gyvenamąją vietą deklaravę užsieniečiai tikrai gyvena ir dirba minėtame name; patikrinimo metu namuose buvo namo bendraturtė D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., paaiškinusi, kad name jos vyras ir namo bendraturtis P. K. konsultuoja įsteigtų įmonių vadovus, nė viena iš čia įsteigtų įmonių savo veiklos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdė ir nevykdo, pastovių darbo vietų niekas neturi, jokių verslo susitikimų neorganizuoja, iškabų, kuriose būtų nurodyti bendrovių pavadinimai, nėra, name yra svečių kambarys, kuriame apsistoja užsieniečiai, kai atvyksta į Lietuvą 1–2 dienoms sutvarkyti verslo reikalų ir apsilankyti pas gydytojus, pastoviai niekas negyvena, šiuo metu yra apsistojęs vienas užsienietis, kuris patikrinimo metu buvo išėjęs į miestą; papildomai atliktas patikrinimas dėl „Medium-G“ veiklos.
11. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresnioji specialistė A. Daugienė 2011 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-27-PR5-918 „Dėl atlikto patikrinimo“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. 10-27-PR5-918) (b. l. 69), be kita ko, nurodė: vykdant raštą Nr. (15/4-8)10K-7981, buvo patikrintas adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad nė viena iš čia įsteigtų įmonių savo veiklos nevykdė ir nevykdo, pastovių darbo vietų neturi, jokių verslo susitikimų neorganizuoja, iškabų su bendrovių pavadinimais nėra; minėtu adresu yra registruota UAB „Medium-G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurioje Rusijos Federacijos pilietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., dirba direktoriumi ir yra vienintelis akcininkas, su O. K. sudaryta neterminuota darbo sutartis, numatytas darbo užmokestis – 800 Lt; O. K. 2010 m. gruodžio 2 d. išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2011 m. gruodžio 2 d.; patikrinus Sodros duomenų bazėje informaciją apie O. K. gaunamą darbo užmokestį, mokamus mokesčius, nustatyta, kad O. K. nuo 2009 m. liepos 16 d. dirba UAB „Medium-G“, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki šiol jo darbo užmokestis – tik 48,50 Lt; taip pat, atsižvelgdama į tai, kad Rusijos Federacijos pilietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., gavo leidimą laikinai gyventi, nes ketino užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turėjo dirbti įmonėje, gauti darbo sutartyje nustatyto dydžio darbo užmokestį ir mokėti nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas, tačiau įmonė savo veiklos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdo, nuo 2010 m. spalio 1 d. užsienietis gauna darbo užmokestį, mažesnį negu nustatytas darbo sutartyje, pasiūlė bylą persiųsti Migracijos departamento Imigracijos skyriui, spręsti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.
12. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Rusijos Federacijos pilietis O. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, su 2011 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 10-27-S-3275 „Dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo“ (b. l. 71) išsiuntė Migracijos departamentui O. K. bylą sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo priimti.
13. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 26 d. informacija apie asmens darbinę veiklą (b. l. 72), O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., draudžiamosios pajamos nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. per mėnesį sudarė 48,50 Lt, įmokų suma – 19,40 Lt.
14. UAB „Quality Development“ 2011 m. birželio 10 d. rašte UAB „Medium-G“ direktoriui O. K., atsakydama į paklausimą dėl bemndradarbiavimo (b. l. 19), be kita ko, nurodė: bendrovė turi ilgalaikę patirtį drabužių pardavimuose, todėl gali pasiūlyti įvairių prekių ženklų drabužių, prekių asortimentas yra didelis; siekdama pradėti bendradarbiavimą UAB „Quality Development“ yra pasiruošusi gauti užsakymą iš UAB „Medium-G“, pateikti sąlygas dėl drabužių pristatymo ir apmokėjimo.
15. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus vedėja V. Rožkovienė, vadovaudamasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2011 m. liepos 1 d. sprendime Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui O. K., panaikinimo“ (b. l. 7-8, 73-74) nusprendė panaikinti Rusijos Federacijos piliečiui O. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2011 m. gruodžio 2 d.
„2010 m. spalio 6 d. Rusijos Federacijos pilietis O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Medium-G“ vieninteliu akcininku ir toliau ketindamas dirbti direktoriumi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti minėtą dokumentą: įgaliojančio kelionės dokumento kopiją, UAB „Medium-G“ tarpininkavimo raštą, 2009-11-26 direktoriaus įsakymą, sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, sutikrinimui: įmonės registravimo pažymėjimą, steigimo aktą, įstatus, darbo sutartį ir kitus dokumentus.
2010 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius, vadovaudamasis 2004-04-29 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimą pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui O. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus.
2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2011-12-02.
2011 m. kovo 18 d. Migracijos departamento prie LR VRM Imigracijos skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybą, kad patikrintų UAB „Medium-G“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios direktorius yra Rusijos Federacijos pilietis O. K., veiklą.
<...> Remiantis 2011-04-15 Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus tarnybiniais pranešimais Nr. 10-27-PR5-911 ir Nr. 10-27-PR5-918, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame name įregistruota daug įmonių ir gyvenamąją vietą yra deklaravę 17 asmenų (didžioji dalis – užsieniečiai). Minėtu adresu yra registruota ir UAB „Medium-G“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra Rusijos Federacijos pilietis O. K.. Patikrinimo metu namuose minėtu adresu buvo namo bendraturtė, kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis konsultuoja įsteigtų įmonių vadovus. Nei viena iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsteigtų įmonių savo veiklos šiuo adresu nevykdo ir nevykdė, pastovių darbo vietų niekas neturi, iškabų, kuriose nurodyti bendrovių pavadinimai, nėra. Taip pat namo bendraturtė paaiškino, kad užsieniečiai, atvykę į Lietuvą 1–2 dienom, apsistoja jos namuose, tačiau pastoviai niekas negyvena.
Pateikdamas dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietis O. K. pateikė ir darbo sutartį, kuri su minėtu užsieniečiu buvo sudaryta 2009-07-16, Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta užsieniečiui mokėti 800 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje apie O. K. draudžiamąsias pajamas, socialinio draudimo įmokas, buvo nustatyta, kad nuo 2010-10-01 užsieniečio gaunamos pajamos yra 48,50 Lt.
Išnagrinėjus Rusijos Federacijos piliečio O. K. pateiktus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi ir įvertinus visus duomenis bei aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad UAB „Medium-G“ veiklos nevykdo, be to, užsienietis nurodė, kad jo pagyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus jo darbo užmokestis, tačiau jis yra 48,50, o ne 800 Lt, kaip buvo numatyta darbo sutartyje, o šios pajamos nėra pakankamos pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
2004-04-29 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą, be to, minėto įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.“
16. Remiantis Sodros informacija apie draudėjo įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 92), draudėjas – UAB „Medium-G“ Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2011 m. lapkričio 7 d. duomenimis valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolingas.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl leidimo pareiškėjui – O. K. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrįstumo.
2. Minėta, kad 2010 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė sprendimą pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui O. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus, kad 2010 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba išdavė minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2011 m. gruodžio 2 d. (žr. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) (b. l. 7-8, 73-74)).
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką nustato bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Šio straipsnio nuostatos detalizuojamos Įstatymo 45 straipsnyje, nustatančiame, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą; yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje; Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą. Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru. Minėta tvarka nustatyta Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, kurio skyriai nustato prašymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą (II skyrius), priėmimą (III skyrius), nagrinėjimą (IV skyrius), sprendimo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą bei šio leidimo panaikinimą (VI skyrius) ir t. t. Šio aprašo 17 punktas (2010 m. birželio 28 d. redakcija), įtvirtinantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus patvirtinančius dokumentus, numato, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies nurodytą pagrindą patvirtina: kai užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir yra šios įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos registracijos pažymėjimas, įstatai ar nuostatai ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos savininkas ir vadovas; kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, savininkas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, siekiant šios įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės registracijos pažymėjimas, įstatai, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tokios įmonės savininkas, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą (dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, vadovas arba darbo sutartis); kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės registracijos pažymėjimas, įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra šios įmonės bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas, siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą (darbo sutartis);. kai užsienietis yra įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, vadovas – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, registracijos pažymėjimas, įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tokios įmonės vadovas (Aprašo 17.17.1–17.17.4 punktai).
3. Tačiau šioje administracinėje byloje, kaip minėta, yra skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-459(00215), kuriame buvo panaikintas O. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2011 m. gruodžio 2 d.
Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas leidimas laikinai gyventi panaikinimas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas, siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas leidimas panaikinamas paaiškėjus, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.
Atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundžiamame sprendime (b. l. 7-8, 73-74) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams: pagal pareiškėjo – O. K. pateiktus duomenis įmonė – UAB „Medium-G“ veiklos nevykdo (50 straipsnio 1 dalies 7 punktas), pareiškėjas nurodė, kad jo lėšos gyvenimui Lietuvos Respublikoje bus jo darbo užmokestis, tačiau jis yra 48,50 Lt, o ne 800 Lt, kaip buvo numatyta darbo sutartyje (žr. 2011 m. balandžio 26 d. informaciją apie asmens darbinę veiklą (b. l. 72)), o šios pajamos nėra pakankamos gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4. Pabrėžtina, jog pareiškėjas – O. K. skunde nurodo, kad prieš priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas neapklausė pareiškėjo bei nesuteikė galimybės pateikti rašytinius įrodymus: sutartis, buhalterinės apskaitos dokumentus, pinigų priėmimo kvitus, finansines ataskaitas ir kt. įrodymus, patvirtinančius, kad gyvena ir dirba Lietuvoje.
Vertinant šiuos pareiškėjo argumentus pažymėtina, kad Gero administravimo kodekso, patvirtinto 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), 14 straipsnyje numatyta, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisingumo teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pavyzdžiui, Teisingumo Teismo 2002 gruodžio 12 d. sprendimas Distilerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministro delle Finanze (C-395/00), 51 p.). Kartu pažymėtina, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad sprendimas priimtas išsamiai ištyrus nagrinėjamo ginčo aplinkybes, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, atsakovas iki ginčijamo sprendimo priėmimo neapklausęs pareiškėjo dėl su ginčijamo sprendimo priėmimu susijusių faktinių aplinkybių, neužtikrino, kad sprendimas būtų priimtas tik visapusiškai įvertinus visas reikšmingas pareiškėjo vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje aplinkybes, tuo labiau, kad pareiškėjas, ginčydamas sprendimą teisme, pateikė su nagrinėjamu ginču susijusius duomenis, kurių atsakovas nevertino, spręsdamas dėl išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Dar daugiau, byloje surinkti faktiniai duomenys įrodo, kad įmonė – UAB „Medium-G“ savo veiklą minimaliai vykdo, nes nėra likviduota (b. l. 70), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmokas moka, nes joje dirba du darbuotojai (O. K. bei D. B. (b. l. 70)), ir šiam biudžetui nėra skolinga (b. l. 92), o todėl skundžiamas sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) ta apimtimi, kurioje konstatuota, jog UAB „Medium-G“ veiklos nevykdo (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas), yra neatitinkantis tikrovės, todėl nepagrįstas bei neteisėtas.
Be to, akcentuotina, jog O. K. turi gyvenamąją vietą, kuri deklaruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 14, 15), taip pat pareiškėjas tikslingai siekia organizuoti UAB „Medium-G“ komercinę veiklą (b. l. 16-22, 81-82).
Įvertinęs šias ginčo aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Konstatuotina, kad skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriame buvo padarytos išvados, jog pareiškėjas realiai nevykdo veiklos bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nėra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, o nurodytoje apimtyje net neatitinka tikrovės. Be to, pabrėžtina, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir neapklausdamas pareiškėjo, pažeidė esmines procedūrines taisykles, kurios šiuo atveju turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (žr. įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3308-562/2011, priimtą analogiškomis aplinkybėmis, todėl saistantį Vilniaus apygardos administracinį teismą ir šioje byloje (precedentų privalomumo ir jų taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose)).
5. Kartu teismas, tenkindamas pareiškėjo – O. K. skundą ir dėl paminėtų argumentų naikindamas skundžiamą Migracijos departamento 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-459(00215), pabrėžia, kad įpareigoti Migracijos departamentą klausimą dėl O. K. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nagrinėti iš naujo nėra jokio teisinio racionalaus pagrindo, nes O. K. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) galioja tik iki 2011 m. gruodžio 2 d. Todėl teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad tuo atveju, jeigu O. K. kreipsis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pratęsimo, sprendžiant šį klausimą, būtina atidžiai įvertinti visas paminėtas faktines aplinkybes, ypač O. K. pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo – O. K. (O. K.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-459(00215) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos piliečiui O. K., panaikinimo“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.