Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei valstybės įmonei ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Remiantis vairavimo praktikos egzamino ataskaita Nr. 6873284, jokių kitų kritinių klaidų egzaminuojamajam fiksuota nebuvo, o užfiksuotų nekritinių klaidų skaičius (penkios) neviršija leistinos ribos, todėl jei minėta kritinė klaida nebūtų fiksuota, egzaminuojamojo laikytas vairavimo praktikos egzaminas B kategorijos transporto priemone turėjo būti įvertintas kaip išlaikytas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes egzaminuojamasis su vairavimo praktikos egzamino vertinimu nesutiko ir apskundė šį vertinimą VĮ „Regitra” bei prašė: 1) pripažinti, kad egzaminuotojas nepagrįstai konstatavo, jog egzaminuojamasis padarė kritinę klaidą (toliau – ir KK), dėl kurios praktikos egzamino rezultatas įvertintas neigiamai; 2) panaikinti praktikos egzamino rezultatą bei pripažinti, kad praktikos egzaminas yra išlaikytas.

Kaip nurodo pareiškėjas, jis 2023-10-31 VĮ „Regitra” raštu buvo informuotas, kad Apeliacijos komisija nusprendė palikti galioti egzamino rezultatą. Prie minėto rašto pridėtame Apeliacijos komisijos 2023-10-27 posėdžio protokole (toliau - Protokolas) papildomai nurodyta, kad „egzaminuotojas Egidijus Vankevičius savo rašytiniame paaiškinime teigia, kad egzaminuojamasis važiuodamas Grigiškėse, kovo 11-osios g. per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją nepraleido visų pėsčiųjų, kurie ketino eiti per minėtą perėją”. Protokole taip pat nurodoma, jog „Apeliacijos komisija (toliau - Komisija) konstatuoja, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog egzaminuojamasis sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir praleido pėsčiuosius einančius iš dešinės, tačiau nepakankamai stebėjo situaciją kairėje pusėje ir pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją, kai į kairę perėjos pusę jau žengė pėsčiasis (vaizdo įrašo laikas 12:39:40 - 12:40:00 val.). Įvertinta sprendimų priėmimo KK atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau - Vertinimo aprašas), patvirtinto VĮ „Regitra “ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, 46.3 papunkčio nuostatą, kuri nurodo, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuoja per pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Komisijos ir egzaminuotojo skirtingus situacijos vertinimus Kelių eismo taisyklėse formuluojamų pareigų vairuotojams prasme. Pareiškėjas nesutinka su argumentais, kad jis nepraleido visų pėsčiųjų, kurie ketino eiti per perėją, teigdamas, kad Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) nenustato vairuotojams pareigos „praleisti pėsčiuosius, kurie ketina eiti per perėją”, kadangi pėsčiųjų ketinimai yra subjektyvi kategorija, todėl vairuotojai apie juos gali numanyti tik ribotai, t. y. tiek, kiek pėstieji atitinkamus savo ketinimus išreiškia tam tikra vairuotojams suvokiama išorine išraiška arba, kita vertus, pėsčiųjų ketinimai eiti per nereguliuojamą perėją gali būti visiškai akivaizdūs (pavyzdžiui, išreiškiami žodžiu arba judesiais), tačiau jei tie pėstieji yra dar pakankamai toli nuo perėjos ir vairuotojas gali saugiai ją kirsti iki pėstiesiems realizuojant savo ketinimus įžengti į perėją, laukti, kol praeis tai planuojantys daryti pėstieji nėra ne tik teisinės pareigos, bet ir jokios objektyvios bei racionaliai pagrįstos būtinybės.

Taip pat atsakovė remiasi teismų praktika eismo įvykių bylose vertinant KET nuostatas, aiškinant, jog nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu (KET 44 punktas), pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems.

Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, vairuotojui keliami didesni rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai, nei kitiems eismo dalyviams, todėl vairuotojas privalo įvertinti kiekvieną situaciją ir pasirinkti mažiausiai rizikingą elgesį, imtis protingų atsargumo priemonių tai rizikai sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo R. R. vairavimo praktikos egzamino rezultato panaikinimo ir įmokos grąžinimo, VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2023 m. spalio 27 d. posėdyje (įforminta 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 2V-3915) pareiškėjo apeliaciją atmetus ir pareiškėjo egzamino rezultatą palikus galioti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 30 d. VĮ ,,Regitra“ Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Vilniaus padalinyje laikė praktinio vairavimo B kategorijos transporto priemone egzaminą (toliau – ir egzaminas, vairavimo egzaminas), kuris buvo neišlaikytas (dėl kritinės klaidos), ir buvo surašyta praktikos egzamino ataskaita Nr. 6873284, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas padarė vieną kritinę klaidą: pavojaus atpažinimo/sprendimų priėmimo klaida: neduoda kelio (nepraleidžia) transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams, važiuoja per pėsčiųjų perėją arba pro mokyklinį autobusą neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti). Be to, pareiškėjas padarė penkias nekritines klaidas: Pavaros - pirma pavara nuvažiuoja didesnį kaip dviejų automobilių ilgio atstumą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja; Vairo valdymas - bent vienu ratu įvažiuoja j kelkraštį arba atsiremia į bortelį ar šaligatvio kraštą, bet neužvažiuoja ant jo; Vairo sukimas - suka vairą netinkamu būdu - per daug suka vairą, kai transporto priemonė nejuda; Padėtis manevruojant - važiuodamas atbuline eiga su posūkiu į dešinę nuvažiavo daugiau kaip 1 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto; Padėtis prieš posūkį į dešinę - pradėjus sukti, transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukama per plačiai ir posūkis užbaigiamas per arti priešingos krypties eismo juostos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su egzamino rezultatu, 2023 m. spalio 3 d. pateikė atsakovei apeliaciją prašymą, kurioje pažymėjo, jog praleido visus pėsčiuosius, o kiti pėstieji pradėjo eiti per perėją, jam jau pravažiavus pusę pėsčiųjų perėjos.

2023 m. spalio 27 d. valstybės įmonės ,,Regitra“ Apeliacijos komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciją, surašė Apeliacijos posėdžio protokolą ir 2023 m. spalio 31 d. registruotu sprendimu nusprendė pareiškėjo egzamino rezultatą palikti galioti. Komisija įvertino egzaminuotojo E. V. rašytinį paaiškinimą, bei vaizdo įrašą ir nusprendė, kad sprendimų priėmimo KK atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – Vertinimo aprašas), patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, 46.3 papunkčio nuostatą, kuri nurodo, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuoja per pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, vadovaudamasi Apeliacijos komisijos nuostatais, sprendė, kad negali priimti sprendimo egzamino rezultatą pripažinti išlaikytu. Nurodė, kad egzamino įvertinimas (neišlaikytas) atitinka Vertinimo aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK, todėl sprendė nesant pagrindo anuliuoti egzaminuotojo E. V. priimto sprendimo

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos sprendimu, jį apskundė teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 ir suderintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 3 d. (toliau – ir Egzamino tvarkos aprašas); Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nauja redakcija nuo 2014-10-11, taikytina akto redakcija, galiojusi nuo 2023-05-01 iki 2023-11-01); valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d., taikytina akto redakcija, galiojusi nuo 2023 03 17 iki 2024 03 01).

Įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas. Pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką.

Egzaminavimo tvarkos aprašo 4 punkte reglamentuota, jog Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonės valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai (toliau – egzaminuotojai). Pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo 7 punktą, pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas. Jei egzaminuojamasis neišlaiko egzamino, pakartotinai laikyti egzaminą – tiek teorijos, tiek praktikos – leidžiama ne anksčiau kaip po septynių dienų, iš naujo užsiregistravus laikyti egzaminą ir sumokėjus paslaugos kainą.

Egzaminavimo tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, kad siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės (toliau – TP) valdymo įgūdžius bei gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos TP. Praktikos egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas.

Viena iš bendrųjų egzaminuojamojo pareigų praktikos egzamino metu – visada elgtis kelyje taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (Egzaminavimo tvarkos aprašo 35.6 punktas). Kitos pareigos ir veiksmai konkrečiose eismo situacijose nustatyti KET (35.8 Egzaminavimo tvarkos aprašo punktas).

Egzaminavimo tvarkos aprašo 38 punktas numato, kad praktikos egzamino metu tikrinami aprašo 4 priede nurodyti atitinkamos kategorijos TP valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, tarp jų (3 punktas), ar egzaminuojamasis tinkamai naudojasi TP valdymo įtaisais, sugeba prisitaikyti prie eismo srauto, kelio ir oro sąlygų, pakankamai įvertina kitus eismo dalyvius ir suvokia įvairias eismo situacijas, laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tarp jų vertinama ir kitas elgesys (3.5 papunktis): ar tinkamai elgiasi su labiausiai pažeidžiamais eismo dalyviais: vaikais, pėsčiaisiais, dviratininkais ir neįgaliaisiais, sugeba iš anksto nuspėti galimą pavojų, nekliudo ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, duoda kelią specialiosioms TP.

Vertinimo aprašo 3 punkte reglamentuota, jog egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (KK), nekritines klaidas (NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (SPK). Pagal Vertinimo aprašo 9.1 – 9.3 punktus, egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis: padaro devynias ir daugiau NK; padaro šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK; padaro vieną KK. Vertinimo aprašo IV skyriuje išvardintos kritinės klaidos. 46 punktas „Sprendimų priėmimas“, jo 46.3 papunktyje numatyta, kad KK laikoma, kai „neduoda kelio (nepraleidžia) transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams, važiuoja per pėsčiųjų perėją arba pro mokyklinį autobusą neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis važiuoja, nes negali duoti kelio dėl kitų eismo dalyvių veiksmų“.

Ginčui taip pat aktualūs Apeliacijos komisijos nuostatai, patvirtinti valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169. Apeliacijos komisija nagrinėja su egzamino įvertinimu nesutinkančių asmenų apeliacijas, VĮ „Regitra“ filialo darbuotojų, kurių sprendimai skundžiami, paaiškinimus, egzaminų protokolus bei kitą su skundžiamu egzaminu susijusią medžiagą – situaciją paaiškinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt. (Apeliacijos komisijos nuostatų 3.1 papunktis); apie priimtus sprendimus raštu informuoja VĮ „Regitra“ generalinį direktorių (Apeliacijos komisijos nuostatų 3.2 papunktis). Egzaminuotojas iki Apeliacijos komisijos posėdžio susipažįsta su apeliacija bei kita su skundžiamu egzaminu susijusia medžiaga ir per 3 darbo dienas Apeliacijos komisijai pateikia paaiškinimą raštu. Jei egzaminas buvo filmuojamas, pateikiama egzamino vaizdo įrašo kopija (Apeliacijos komisijos nuostatų 15 punktas). Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų: anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti egzaminuojamajam pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba grąžinti už egzaminą sumokėtą išmoką. Palikti galioti egzamino rezultatą (Apeliacijos komisijos nuostatų 17.1 – 17.2 papunkčiai).

Nagrinėjant Apeliacijos komisijos 2023 m. spalio27 d. vykusiame posėdyje pareiškėjo Apeliaciją, įvertinus egzaminuotojo paaiškinimą, peržiūrėjus egzamino vaizdo įrašą, buvo konstatuota, jog egzaminuotojas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad minėto egzamino įvertinimas neišlaikytu atitinka Vertinimo aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, jog egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK, todėl nėra pagrindo anuliuoti egzaminuotojo E. V. priimto sprendimo.

Kaip minėta, atsakovės VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2023-10-27 protokole nurodyta, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog egzaminuojamasis sustojo prie pėsčiųjų perėjos ir praleido pėsčiuosius einančius iš dešinės, tačiau nepakankamai stebėjo situaciją kairėje pusėje ir pradėjo važiuoti per pėsčiųjų perėją, kai į kairę perėjos pusę jau žengė pėsčiasis (vaizdo įrašo laikas 12:39:40 – 12:40:00 val.). Įvertinta sprendimų priėmimo KK atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 46.3 papunkčio nuostatą, kuri nurodo, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuoja per pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, peržiūrėjusi į bylą pateiktą vaizdo įrašų medžiagą (2 CD, vaizdo įrašų laikai 12:39:40 – 12:39:56 val.), sprendžia, jog VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija savo 2023-10-27 posėdyje konstatavo ir 2023-10-31 sprendime (1.32E)-2V-3915 pagrįstai vadovavosi Vertinimo aprašo 46.3 papunkčio nuostata bei vaizdo įrašais, kurie patvirtina, jog pareiškėjas, važiavo per pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to pripažintina, kad KK buvo nustatyta pagrįstai ir teisėtai.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 30 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01) numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

Taigi, įvertinus KET nuostatos teisinį reguliavimą bei Vertinimo aprašo 46.3 papunktį, kuris, kaip minėta, reglamentuoja, kad KK yra, kai egzaminuojamasis važiuoja per pėsčiųjų perėją neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, todėl galima teigti, jog eismo TP vairuotojams yra privalomai nustatyta pareiga ne tik duoti kelią (praleisti) eismo dalyvius, pėsčiuosius, bet ir važiuoti per pėsčiųjų perėją tik įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad jam pajudant iš vietos pėsčiasis dar tik žengė link perėjos, o į pačią perėją vis dar nežengė, nes žengimas į perėją reiškia pradėtą žingsnį, kurį užbaigus iki tol perėjoje dar nebuvęs pėsčiasis jau atsidurs perėjoje, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad iš vaizdo įrašų (ypač iš priekinės transporto priemonės vaizdo kameros daryto įrašo) matyti, kad pareiškėjas, sustojęs praleisti prieš pėsčiųjų perėją iš dešinės jam einančių per perėją pėsčiųjų, ne tik, kad neįsitikino, kad iš kairės pusės nėra besirengiančių žengti per perėją pėsčiųjų, bet ir pradėjo judėti per pėsčiųjų perėją dar praleistiems pėstiesiems iš dešinės nespėjus nueiti nuo važiuojamosios gatvės dalies. Tuo pačiu metu, pareiškėjas, kaip TP rūpestingas ir atidus vairuotojas, turėjo įsitikinti, kad iš kairės pusės nėra ketinančių eiti per perėją pėsčiųjų, tačiau šios pareigos jis neatliko.

Pareiškėjas savo skunde remiasi sistemine KET analize, teigdamas, kad 30 punktą būtina taikyti susiejant su 42 ir 44 punktais. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju KET 42 ir 44 punktų analizė leidžia teigti, kad ginčo situacijoje nebuvo jokių netipinių pėsčiųjų veiksmų, galinčių paneigti 30 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą praleisti besiruošiančius į perėją įžengti pėsčiuosius.

Vertintina, kad pareiškėjo skunde išdėstyti hipotetiniai argumentai dėl formuluočių, kaip galima suprasti subjektyvius pėsčiųjų „ketinimus“ eiti per perėją, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl detaliau neanalizuotini. Vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad du pėstieji iš kairės pusės (vaizdo įraše Nr. H20230930-122240P2N2F0 laikas 12:39:53-55 sek. matyti moteris raudonos spalvos viršutiniu drabužiu ir pėsčiasis su lazdele) pareiškėjui baigiant pervažiuoti perėją jau žengė į perėją, vadinasi, pareiškėjui pajudant po sustojimo praleidus pėsčiuosius iš dešinės eismo juostos pusės, jie buvo jau prieš pat eismo juostą, laukė galimybės įžengti, artinosi prie pėsčiųjų perėjos krašto, ir tai atitinka KET 30 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą (praleisti), kurią ir pažeidė pareiškėjas, laikydamas vairavimo egzaminą ir kuri buvo pagrįstai pripažinta KK. Pagal Vertinimo aprašo 9.3 punktą, egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisija 2023-10-31 sprendime (1.32E)-2V-3915, vertindama minėtos KK nustatymo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams, pagrįstai vadovavosi Vertinimo aprašo 46.3 papunkčio nuostata (KK sprendimų priėmime nustatoma, kai egzaminuojamasis važiuoja per pėsčiųjų perėją arba pro mokyklinį autobusą neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.), egzaminuotojo paaiškinimais bei praktinio egzamino vaizdo įrašu, kurie patvirtina, jog egzaminuojamojo (pareiškėjo) veiksmai vairavimo egzamino metu neatitiko nustatytų reikalavimų pagal KET 30 punktą).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, spręstina, kad Apeliacijos komisija tinkamai įvertino egzaminuotojo veiksmus (pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo ir Vertinimo aprašo nuostatus) ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus (nepraleidžiant pėsčiųjų, iš kairės pusės besiruošiančių eiti per perėją) vairavimo egzamino metu įvertino kaip kritinę klaidą. Likę nurodyti pareiškėjo argumentai nėra juridiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, todėl plačiau neanalizuotini.

Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju VĮ ,,Regitra“ Apeliacijos komisija, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą Apeliaciją, vadovavosi tinkamais įrodymais (kaip numato Apeliacijos komisijos nuostatų 15 punktas), pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus vertino egzaminuotojo veiksmus, dėl to nėra pagrindo naikinti ginčijamo VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2023 m. spalio 31 d. sprendimo (1.32E)-2V-3915, anuliuoti 2023 m. rugsėjo 30 egzamino rezultato ir įpareigoti VĮ „Regitra“ grąžinti R. R. už egzaminą sumokėtą įmoką, nes, kaip nurodyta šiame sprendime, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 30 d. vairavimo egzamino metu padarė vieną kritinę klaidą, kas sąlygojo vairavimo praktinio egzamino neišlaikymą.

Be to, įvertinus VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2023-10-31 sprendimą (1.32E)-2V-3915, konstatuotina, jog jame yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir suprantamas pareiškėjui, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, taip pat priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nenagrinėtini. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.