Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1974-03-02 (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2012 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įsigijęs mišrūnų veislės šunį, kurį nuo įsigijimo iki 2014 m. kovo 19 d., 13.14 val., laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvūno tinkamai nemaitindamas ir negirdydamas, dėl ko šuo neteko daugiau kaip pusės savo svorio, nes 2014 m. kovo 19 d. atliktos apžiūros metu jis svėrė tik 9 kg, kai tokio amžiaus ir veislės šuo turėtų sverti 15-20 kg., dėl badavimo gyvūnas neteko riebalinio sluoksnio, jo oda tapo neelastinga, dėl dehidratacijos įkrito akys ir išsausėjo gleivinės, nušiuro kailis, be to, šunį laikydamas pririštą grandine, kuri pagal savo svorį buvo per sunki išsekusiam gyvūnui, bei trumpaplaukį, neturintį povilnės gyvūną apgyvendindamas netinkamoje šaltiems metų sezonams, nesandarioje būdoje, dėl ko šuo 2014 m. kovo 19 d. atliktos apžiūros metu turėjo temperatūros, sirgo ausų uždegimu, buvo skausmingi jo galinių kojų sąnariai, tokiais savo veiksmais jis gyvūną kankino.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 310 straipsnyje.

Ši veika ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats R. L. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2012 m. vasarą, datos nepamena, jis nuvyko į Mažeikių r., Žiogaičių k., esančią šunų prieglaudą, kur pasiėmė suaugusį šunį, nes jam buvo reikalingas sarginis šuo kieme. Šunį jis pririšo grandine prie medinės būdos, esančios jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šuns būda stovėjo prie ūkinio pastato ne iš kiemo pusės. Šiuo šunimi rūpinosi jis, jam duodavo ėsti ir gerti vandens, gal kartais tai padarydavo ir kiti jo šeimos nariai. Kadangi jis iš namų išvykdavo anksti, o grįždavo vėlai, ne visada reguliariai duodavo šuniui maisto ir vandens. Šiam šuniui jis specialiai buvo sukalęs būdą iš lentų. Būda buvo sukalta nekokybiškai, nebuvo apšiltinta, bet ant stogo jis buvo užkalęs skardą, kad nelytų į vidų. Jis manė, kad šuniui yra tinkama vieta gyventi, be to, kai atšaldavo oras, jis įdėdavo į būdos vidų pjuvenų ar kokį seną drabužį, kad būtų šilčiau. Jis neneigia, kad šuo galėjo susirgti ir sulysti, kaip rašoma įtarime, dėl jo kaltės, kad jis skyrė šuniui per mažai dėmesio ir nepakankamai duodavo maisto bei vandens, dėl to jis gailisi ir tai pripažįsta (43–44, 48 b. l.).

Liudytojas I. S. parodė, kad jis su žmona J. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir kita šeima. Maždaug prieš dvejus metus jis kieme pamatė nedidelį baltą šunį ir R. L. jam paaiškino, kad tai jis parsivedė šunį. 2013 m. rudenį jis pradėjo pastebėti, kad R. L. ėmė nebešerti šuns, nes šuo neteko dalies svorio ir atrodė sulysęs. Negalėdamas matyti, kaip badu marinamas ir kankinamas šuo, 2013-03-19 pranešė Mažeikių gyvūnų globos draugijai. Netrukus atvyko minėtos draugijos darbuotojai, o kiek vėliau ir policijos pareigūnai, ir išvežė šunį (14 b. l.).

Liudytoja L. V. parodė, kad ji su savo dukromis, žentu, anūku ir mama gyvena jai priklausančioje namo dalyje (duomenys neskelbtini). Kitoje namo dalyje gyvena I. S. su žmona. Maždaug prieš dvejus metus jos žentas R. L. iš gyvūnų prieglaudos Mažeikių r., Žiogaičių k., parsivedė baltos spalvos suaugusį šunį. Kadangi šunį parsivedė R. L., šuo priklausė jam ir jis rūpinosi šunimi. 2013 m. rudenį ji pradėjo pastebėti, kad R. L. ėmė mažiau dėmesio skirti šuniui, rečiau nunešdavo šuniui maisto ir vandens. Kadangi šuo buvo ne jos, tai ji ir nesikišo į šuns auginimą. Keletą kartų ji R. L. sakė, kad šis šertų šunį dažniau bei parodytų veterinarijos gydytojui. Jis pažadėjo tą padaryti, bet nepadarė. 2014-03-19 jai paskambino dukra ir pasakė, kad yra atvykusi darbuotoja iš Mažeikių gyvūnų globos draugijos (15 b. l.).

Liudytoja K. L. parodė, kad maždaug prieš trejus metus jos vyras R. L. iš gyvūnų prieglaudos, esančios Mažeikių r., Žiogaičių k., parsivedė subrendusį šunį baltos spalvos kailiu su juodom dėmėm. Kadangi šunį parsivedė R. L., tai jis ir buvo šuns šeimininkas, todėl juo rūpinosi pats, tačiau šunį pašerdavo ir kiti šeimos nariai. 2013 m. rudenį ji pastebėjo, kad R. L. rečiau nunešdavo maisto šuniui, negirdė, o į jos priekaištus atsakė, kad jis dirba ir grįžta vėlai, todėl nespėja pasirūpinti šunimi. Ji pati pasirūpindavo šunimi, kai nebūdavo darbe. 2014-03-19, apie 11.00 val., ji pamatė kieme vaikštančias 3 moteris ir vaiką. Netrukus viena moteris įėjo į namą ir prisistatė esanti iš Gyvūnų globos draugijos, apšaukė, kad jie neprižiūri ir nemaitina šuns. Taip pat, ji apžiūrėjo name buvusį mažą šuniuką. Įėjusi kita moteris pasakė, kad paims baltąjį šunį, nes šuo yra badaujantis. Paskui atvažiavo policininkai, tada tos moterys paėmė du jų šunis ir išsivežė (16 b. l.).

Liudytoja D. R. parodė, kad ji yra Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkė, ir jai 2014-03-19 paskambino žmogus, prisistatęs I. S., ir pranešė, kad jo kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini)., neprižiūri ir badu marina šunį. Į nurodytą vietą išvažiavo ji kartu su pavaduotoja J. R. bei dviem savanorėmis. Jas pasitiko I. S., kuris paaiškino, kad kaimynai turi du šunis, kurių vienas neprižiūrimas. Didelis šuo atrodė tinkamai prižiūrimas, tačiau, nuėjus į kitą pastato pusę, jie pamatė baltos spalvos šunį, kuris akivaizdžiai buvo sulysęs ir dehidratavęs, buvo išlindę šuns šonkauliai. Prie šuns būdos nebuvo indų su maistu ir vandeniu, šuns būda buvo netinkama, nes matėsi plyšiai, buvo išlindusios vinys, į kurias gyvūnas galėjo susižeisti, ant grindų būdoje mėtėsi kažkoks drabužis, aplink būdą buvo įvairios šiukšlės (stiklo šukės, išmatos, peilio nuolaužos ir kt.). Šuo gyvenamojoje teritorijoje pagal patvirtintas taisykles turi būti laikomas voljere, pagal klimatą ir saugumą pritaikytoje būdoje, turi būti vandens ir maisto. Tolimesnis šuns gyvenimas pas šeimininkus grėsė gyvūno gyvybei, o be to buvo nustatytas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis, todėl buvo pranešta policijai ir atvykę pareigūnai užfiksavo faktą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Vėliau name buvo rastas dar vienas mažas šuniukas, pagal kurio išvaizdą buvo matyti, kad yra nesveikas, nes buvo išsipūtęs pilvas, buvo vangus, pakilusi temperatūra, todėl savininkams buvo pasakyta, kad šis šuo ir baltasis šuo bus išimti. Išimti šunys buvo pristatyti apžiūrai į „Smulkių gyvūnų kliniką“, esančią Mažeikių m., Ventos g. 23, kur atlikusi apžiūrą veterinarė nustatė, kad baltasis šuo yra dehidratavęs, išbadėjęs, trūksta svorio. Šuo buvo apgyvendintas Draugijai priklausančiose patalpose ir per nepilnas dvi savaites priaugo 4 kg, tvirtai stovėjo ant kojų, buvo žaismingas, bendraujantis su žmonėmis, neagresyvus, todėl buvo perduotas kitiems šeimininkams. Mažasis šuo taip pat buvo išgydytas ir perduotas naujiems šeimininkams. (17 b. l.)

Liudytoja J. R. davė analogiškus parodymus kaip ir D. R. (18 b. l.).

Iš 2014-03-21 Mažeikių gyvūnų globos draugijos pirmininkės D. R. pareiškimo matyti, kad 2014-03-19 paskambinęs U. kaimo gyventojas I. S. pranešė, kad jo kaimynas badu marina ir negirdo savo šuns. Pranešėjas pabrėžė, kad taip numarino jau ne vieną šunį. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas, kuris nuvedė prie šuns. Apžiūrėjus buvo nustatyta, kad šuo laikomas pasibaisėtinomis sąlygomis. Šuniui sukalta būda skylėta, neapšiltinta, nepritaikyta šaltųjų sezonų sąlygoms, būdos lentose styro išsikišusios vinys, į kurias gyvūnas gali susižeisti. Šalia būdos matyti stiklo šukių, kurios taip pat gali sužeisti gyvūną. Pati šuns būklė ir išvaizda taip pat buvo pasibaisėtina: šonkauliai iššokęs, šuo akivaizdžiai per daug liesas, dehidratavęs ir išbadėjęs. Aplink nesimatė nei dubens su vandeniu, kurio šuniui privalo būti padėta visada, nei ėdalo pėdsakų. Grandinė, kuria šuo buvo prirakintas, akivaizdžiai buvo per didelė nusilpusiam šuniui. Apie badu marinamą šunį pranešęs kaimynas teigė, kad jis nuolat ragino šuns šeimininkę jį šerti, bet į jo prašymus nereagavo. Prašo nustatyti ir nubausti asmenis, kaltus dėl žiauraus elgesio su gyvūnu (1 b. l.).

Iš S. P. smulkių gyvūnų klinikos išrašo iš ligos istorijos, matyti, kad šuo, mišrūnas, patinas, baltas su juodu buvo apžiūrėtas 2014-03-19, 18.19 val. Šuns kūno temperatūra 39,8 laipsnių. Gyvūnas netvirtai stovi ant kojų, skausmingi galinių kojų sąnariai. Gyvūnas labai liesas, nėra poodinio sluoksnio, šuo sveria 9 kg, nors normaliai turėtų sverti 15-20 kg. Akys įkritusios, gleivinės sausos, vos rausvos. Šuo dehidratuotas. Ausys labai raudonos, pilnos juodų uždegiminių išskyrų, šuo purto galvą. Kailyje matyti blusų išmatų ir blusų. Kailis sulipęs, neblizga. Šuo labai godžiai laka vandenį ir noriai ėda. Šuniui nustatyta diagnozė, paskirti vaistai ir vitaminai (2 b. l.).

Iš nuotraukų, kurios pateiktos su pareiškimu, matyti, kad per šuns odą išsivertę ir matosi visi šonkauliai (3–4 b. l.).

Iš 2014 m. kovo 19 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti užfiksuota apžiūrima įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), kur sodybos kieme, prie apleisto medinio pastato, yra šuns būda, prie kurios pririštas baltos spalvos su juodom dėmėm šuo. Būda su skylėmis, sukrypusi, prie būdos didelė netvarka, mėtosi įvairūs daiktai, numestas peilis su didele geležte (8–12 b. l.).

Iš 2014-04-24 S. P. IĮ Veterinarijos klinikos išvados matyti, kad buvo apžiūrėtas mišrūnas, baltas su juodomis ausimis, trumpaplaukis šuo. Spėjamas gyvūno amžius apie dveji metai. Šuns kūne išoriškai matomų trauminių sužalojimų nesimato. Šuo sveria mažiau nei priklauso, nėra poodinio-riebalinio sluoksnio, oda neelastinga, dėl dehidratacijos įkritusios akys, išsausėjusios gleivinės, kailis nušiuręs. Šuo buvo badinamas ir negirdomas ilgą laiką. Apžiūros metu šuo turėjo temperatūros, buvo ausų uždegimas, skausmingi galinių kojų sąnariai. Šios problemos šuniui galėjo atsirasti dėl gyvenimo netinkamose sąlygose, nes šuo trumpaplaukis, neturi povilnės. Perduodant šunį naujiems šeimininkams šuo nebejautė skausmo kojose, išgydytas ausų uždegimas, šuo priaugo svorio ir atiduodant svėrė 12,5 kg, atsirado plonas riebalinis sluoksnis (20 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 310 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje, kadangi jis kankino gyvūną – laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvūno tinkamai nemaitindamas ir negirdydamas, dėl ko šuo neteko daugiau kaip pusės savo svorio (svėrė 9 kg), kai tokio amžiaus ir veislės šuo turėtų sverti 15-20 kg, dėl badavimo gyvūnas neteko riebalinio sluoksnio, jo oda tapo neelastinga, dėl dehidratacijos įkrito akys ir išsausėjo gleivinės, nušiuro kailis, be to, šunį laikė pririštą grandine, kuri pagal savo svorį buvo per sunki išsekusiam gyvūnui, bei trumpaplaukį, neturintį povilnės gyvūną apgyvendindamas netinkamoje šaltiems metų sezonams, nesandarioje būdoje, dėl ko šuo atliktos apžiūros metu turėjo temperatūros, sirgo ausų uždegimu, buvo skausmingi jo galinių kojų sąnariai.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą neįrašytas, nedirbantis), atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, nustatant jų dydį atitinkantį bausmės vidurkį, t. y. 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. L. prisipažįsta esąs kaltas ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandas per mėnesį visuomenės labui.

2014 m. balandžio 1 d. nutarimu kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (79, 50 b. l.), paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje ir nubausti jį viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlyginat dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlyginat dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti R. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.