Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2013 m. lapkričio 25, apie 22.45 val., Vilniuje, Justiniškių g. 26, būdamas neblaivus (nustatytas 2,53 promilės girtumas), vairavo automobilį „OPEL VECTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „CITROEN XSARA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 punktų reikalavimus bei įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. P. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2013-11-25 jis automobilio Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo motinai A. P., nevairavo. Tą dieną, grįžęs po darbo jis sėdėjo automobilyje ir laukė iš darbo grįžtančios draugės A. Š., nes buvo pamiršęs namų raktus. Belaukiant jis su draugais Tomu ir Dariumi gėrė alkoholinius gėrimus ir nemažai išgėręs užmigo apie 19.00 val. Draugė jam skambino apie 20.00 val., tačiau jis ragelio nekėlė, tik vėliau pamatė praleistą skambutį. Prieš užmigdamas girdėjo, kaip jo draugai lyg ruošėsi eiti į parduotuvę alaus, bet ar jie ėjo iš tikrųjų, nematė, nes užmigo. Galimai jo draugai sugalvojo pavažiuoti jo automobiliu, nes jis automobilio nevairavo. Jis miegojo priekinėje keleivio sėdynėje, kur jį ir prikėlė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai patikrino jo dokumentus bei nustatė girtumą ir tuo metu neminėjo, kad jis įvažiavo į kitą automobilį. Pareigūnai jam neturėjo jokių pretenzijų, į komisariatą jo nevežė, paliko automobilyje ir jis nuėjo namo. Tik gavęs šaukimą ir atvykęs į policijos komisariatą sužinojo, jog yra kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį neblaivus ir apgadino kitą automobilį. Jam taip pat buvo parodytos nuotraukos, kad buvo trenktasi į atraminę sienelę, ten buvo ir stiklų. Jo automobilio priekis tikrai buvo apgadintas, nes dienos metu apie 18.00 val., bandydamas užvesti automobilį, šis „šoko“ į priekį, nes buvo įjungta pavara, ir atsitrenkė į tvorą. Daugiau jis automobiliu tą dieną nevažiavo. Rakteliai buvo spynelėje, nes be jų negroja muzika. Mano, kad policijos pareigūnai tiesiog surašė protokolą pirmam pasitaikiusiam asmeniui. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimas iš jo yra atimtas, kadangi vairavo neblaivus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas P. Š. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad atvažiavus į įvykio vietą liudytojos nurodytame automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje jie rado administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį. Jis buvo užsimerkęs, galimai miegojo ar snaudė, bet jiems pabeldus į langą, jis iš karto atsimerkė, todėl, tikėtina, kad jis nemiegojo, o tiesiog apsimetė. Automobilyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo vienas, kitų asmenų jame nebuvo. Be to, kiek prisimena, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodė, kad automobilyje jis buvo vienas ir miegojo. Paaiškinti, važiavo jis ar ne, negalėjo. Apie įvykį pranešusi liudytoja nurodė, kad vairavo būtent šis asmuo. Daugiau įvykio liudytojų nebuvo. Pagal apgadinimus buvo aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo įvažiavęs ir apgadino kitą automobilį Citroen. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nebuvo vežamas į policijos komisariatą, kadangi jo asmenybė ir girtumo laipsnis buvo nustatytas vietoje. Liudytojas patikslino, kad dabar tiksliai neatsimena, ar liudytoja nurodė, kad vairavo būtent šis asmuo, o gal ji tik minėjo, kad nematė, jog iš to automobilio kas nors būtų išlipęs, todėl jie padarė išvadą, kad vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Teismo posėdyje liudytoja N. K. paaiškino, kad ji administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. nepažįsta. 2013-11-25, maždaug apie 22.30 – 22.45 val. ji grįžo namo, adresu Justiniškių g. 26, Vilniuje. Norėjo priparkuoti automobilį ir pastebėjo galu važiuojantį automobilį Opel Vectra. Iš pradžių pamanė, kad automobilio vairuotojas tiesiog nori išvažiuoti, todėl stovėjo, norėdama jį praleisti. Tačiau automobilis Opel Vectra, manevruodamas atbulas, atsitrenkė į gale jo stovėjusį automobilį Citroen, kurio valstybinius numerius ji nurodė paaiškinime, po to tikriausiai įsijungė pirmą pavarą ir, pavažiavęs į priekį, atsirėmė į priekyje esančią atraminę tvorelę. Supratusi, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas nelabai nesuvokia, ką daro, ji paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris, važiuodamas atbulas, apgadino kitą automobilį. Jos manymu, automobilyje Opel Vectra buvo vienas asmuo. Kadangi buvo labai tamsu, ji gerai nematė, ar dar kas nors buvo automobilio galinėje sėdynėje ar šalia vairuotojo. Pavažiavusi kiek atokiau ji pasistatė automobilį ir nuėjo namo. Po 15-20 minučių jai paskambino iš bendrojo pagalbos centro ir pasakė, kad pareigūnai prašo, jog ji išeitų į lauką. Išėjusi į lauką policijos tarnybiniame automobilyje ji surašė paaiškinimą. Liudytoja nurodė, kad ji matė, kad automobilį Opel Vectra vairavo vyras, bet ar tai administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, pasakyti negali, kadangi buvo tamsu ir jo veido nematė. Taip pat ji nematė, kad iš to automobilio Opel Vectra po įvykio kas nors būtų išlipęs ar įlipęs. Ji tik matė šalia to automobilio stovėjusį dar vieną automobilį, kuriame sėdėjo jaunuoliai. Jie tai išlipdavo, tai įlipdavo į automobilį. Liudytoja patvirtino savo paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą. Straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, padarytą neblaivaus (girto) asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo R. P. teismo posėdyje neigė savo kaltę, teigdamas, jog automobilio nevairavo, eismo įvykio nesukėlė, o tik girtas miegojo priekinėje automobilio keleivio sėdynėje.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. P. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

R. P. kaltę patvirtina tiesiogiai eismo įvykį mačiusi liudytoja N. K., kuri duodama parodymus teisme, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atbuline eiga važiuojantis automobilis Opel Vectra atsitrenkė į stovintį automobilį Citroen, po to pavažiavęs į priekį, atsitrenkė į atraminę sienelę. Nors eismo įvykio metu lauke buvo tamsu ir ji neįsidėmėjo vairuotojo veido ir gerai nematė, ar minėtame automobilyje, be vairuotojo, buvo kitų asmenų, tačiau ši liudytoja taipogi nematė, kad po eismo įvykio kas nors būtų išlipęs ar įlipęs į minėtą automobilį. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi ji R. P. apskritai nepažįsta, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį. Tokių duomenų nenurodė ir pats R. P.. Be to, šios liudytojos parodymai neprieštarauja jos paaiškinimui, rašytam įvykio dieną (b.l. 9) bei kitiems byloje esantiems įrodymams, patvirtinantiems R. P. kaltę.

Kaip matyti iš byloje esančio L. K. paaiškinimo, ji savo automobilį Citroen, v/n (duomenys neskelbtini) 2013-11-25, 19.30 val. paliko automobilio stovėjimo aikštelėje, o kitą dieną ryte, apie 09.00 val., atėjusi prie savo automobilio pamatė, kad yra sulankstytas priekinis automobilio valstybinis numeris, keliose vietose yra įskilęs ir įbrėžtas priekinis bamperis (b.l. 10). Policijos registruojamų įvykių registro išrašas tvirtina, kad 2013-11-25 pranešėja K. (nurodytas jos telefono numeris) pranešė apie tai, kad kieme automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Citroen, v/n (duomenys neskelbtini) tvorelę. Įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus, sėdi automobilyje (b.l. 3). Iš policijos pareigūno P. Š. 2013-11-25 tarnybinio pranešimo seka, kad jiems atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio priekinėje keleivio vietoje buvęs akivaizdžiai neblaivus R. P. teigė, jog automobilio jis pats nevairavo, jį vairavo jo pažįstamas, kurio vardo ir pavardės pasakyti negalėjo. Automobilio Citroen buvo apgadintas priekinis valstybinis numeris (b.l. 4). Eismo įvykio vietos schema buvo užfiksuota automobilių Citroen ir Opel stovėjimo vieta susidūrimo metu ir šių automobilių apgadinimo vietos (b.l. 5). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobilio „Citroen Xsara“, v/n (duomenys neskelbtini) sulenktas valstybinis numeris (b.l. 6). Byloje esančioje fotolentelėje yra užfiksuoti automobilio Opel dešinės pusės galinio bamperio apgadinimai ir automobilio Citroen apgadintas priekinis valstybinis numeris, priekinis bamperis (b.l. 8). Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio apklaustos liudytojos N. K. parodymais nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobiliui „Opel Astra“ iš pradžių važiuojant atbuline eiga buvo atsitrenkta į stovėjusio automobilio „Citroen“ priekį, o po to automobiliui „Opel Astra“ važiuojant į priekį buvo atsitrenkta į atraminę sienelę, matyti, kad automobilio „Opel Astra“ apgadinimų vieta ir aukštis atitinka automobilio „Citroen“ apgadinimų vietą ir aukštį. Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teiginį, jog į atraminę sienelę jis atsitrenkė dienos metu, apie 18.00 val., todėl jo automobilio Opel priekis buvo apgadintas, paneigė jau minėtos liudytojos N. K. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, kak R. P. 2013-11-26, 00.04 val. buvo nustatytas 2,53 promilės girtumo laipsnis (b.l. 12). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Vectra“, v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. (b.l. 7). Iš byloje esančio A. P. prašymo matyti, kad jos vardu registruotu automobiliu naudojasi sūnus R. P. (b.l. 26).

R. P. parodymai apie tai, jog jis automobilio nevairavo ir neapgadino stovėjusio aikštelėje automobilio Citroen yra neparemti bylos medžiaga. Nors liudytoja N. K. neįsidėmėjo automobilio Opel vairuotojo veido ir nematė, ar automobilyje, be jo, buvo ir kitų asmenų, tačiau ši liudytoja aiškiai nurodė nemačiusi, kad po susidūrimo iš automobilio Opel kas nors būtų išlipęs ar įlipęs į jį. Kaip matyti iš policijos pareigūno P. Š. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių (b.l. 4), kurias jis patvirtino teismo posėdžio, R. P. atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams aiškino, kad automobilį vairavo jo pažįstamas, kurio vardo ir pavardės pasakyti negalėjo. Be to, šio liudytojo teigimu, policijos pareigūnams pabeldus į langą, R. P. iš karto atsimerkė, todėl tikėtina, kad jis nemiegojo, o tiesiog apsimetinėjo miegantis. Tai, kad atvykus policijos pareigūnams R. P. sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis automobilio nevairavo, nes kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir policijos registruojamų įvykių registro išrašo, policijos pareigūnai po gauto pranešimo į įvykio vietą atvyko maždaug po 20 minučių. Liudytoja N. K. taip pat patvirtino, kad pranešusi apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui, ji pastatė savo automobilį ir nuėjo namo. Iš bendrojo pagalbos centro jai paskambino tik maždaug po 15-20 minučių ir paprašė, kad ji išeitų į lauką bei pasikalbėtų su atvykusiais policijos pareigūnais. Taigi, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad R. P. turėjo pakankamai laiko perlipti iš vairuotojo sėdynės į keleivio priekinę sėdynę. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn trauktino asmens versija, kad automobilį galimai vairavo jo pažįstamas, vertintina kaip gynybinė taktika, kadangi R. P. nenurodė šio savo pažįstamo asmens duomenų bei neprašė jo apklausti liudytoju, kad šis patvirtintų jo iškeltą versiją. Kitų duomenų, išskyrus R. P. parodymus, apie galimai kitus asmenis, buvusius jo automobilyje, byloje nėra.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. P., būdamas neblaivus ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „CITROEN XSARA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, todėl baustinas.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei), į tai, jog nėra nustatyta R. P. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę – po šio teisės pažeidimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už analogišką teisės pažeidimą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. P. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutarė:

pripažintiR. P. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 1 d. nuostatas baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str., organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.