Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3397-119/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
1-3397-119/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00738-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Mickevičienė
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3397-119/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00738-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5, 1.2.4.8.1, 2.10.1. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-00738-14, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis 2014-03-09, apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,66 promilės alkoholio), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu nukentėjusiajam sūnui A. B. sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių rankomis į įvairias kūno vietas, t.y. į pečius, rankas, veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas A. B. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinimas R. B. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiamas jo paties prisipažinimu ir duotais parodymais, kur jis nurodė, jog kartu su žmona V., sūnumis A. ir I. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendru sutarimu jis gyvena namo pirmame aukšte, o likę šeimos nariai gyvena antrame namo aukšte. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. 2014-03-09 apie 18 val. tarp jo ir žmonos V. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu R. B. buvo neblaivus. Jis buvo nepatenkintas tuo, kad jaunesnysis sūnus nenakvojo namuose. Jis paklausė žmonos, kodėl sūnus nenakvojo namuose, taip pat paklausė žmonos, kur dingo jo 200 litų. Žmona atsakė, kad nežino. Tame pačiame kambaryje buvo ir sūnus A.. Dėl ko išsirutuliojo muštynės su sūnumi A., pasakyti negali dėl girtumo. Prisimena tik tiek, kad ant laiptų, taip pat pirmame aukšte stumdėsi su sūnumi A.. Paskui R. B. išėjo į kiemą. Kadangi durys buvo paremtos su plytos gabalu, R. B. paėmė šį plytgalį ir namuose metė jį į antrą aukštą, tačiau sužaloti nieko nenorėjo. Norėjo tik pagąsdinti. Visas konfliktas su sūnumi A. galėjo išsirutulioti taip, kaip nupasakojo sūnus. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada ateityje riboti alkoholio vartojimą. (b. l. 36, 42).

Alkotesterio duomenimis, pagal kuriuos kaltinamajam R. B. 2014-03-09 18.23 val. nustatytas 1,66 promilių girtumas (b.l. 46).

Nukentėjusiojo A. B. parodymais apie tai, kad su mama, tėčiu, broliu I. ir jo drauge J. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tėtis gyvena pirmame namo aukšte, o likę šeimos nariai gyvena antrame namo aukšte. 2014-03-09 apie 14 val., jam būnant netoli namų, paskambino mama ir pasakė grįžti, nes tėtis laužia duris ir grasina. A. B. netrukus grįžo, tėtis jau buvo aprimęs. Po kiek laiko į antrą aukštą užlipo tėvas ir paklausė, kur yra jo 200 litų. Šiuos pinigus brolis buvo davęs tėvui. Vėliau šiuos pinigus brolio nurodymu A. B. buvo paėmęs iš tėvo, kadangi šis pradėjo gerti. Tėvas galvojo, kad pinigus paėmė mama, todėl ją pradėjo kaltinti, norėjo jai trenkti. Tai pamatęs A. B. pribėgo prie tėvo ir jį nustūmė. Tėvas dar bandė paimti A. B. už kaklo, tačiau A. B. vėl jį nustūmė. Tuomet tėvas pradėjo stumdytis, sudavė smūgius jam į petį, dėl ko A. B. parkrito ir nusibrozdino kojos kelį. Netrukus kažkaip pavyko išprašyti tėvą į pirmą aukštą. A. B. su mama liko antrame aukšte ir kalbėjo, kad reikia kviesti policiją. Tėvas tai išgirdo, išėjo į lauką, lauke paėmė plytą, truputį palipo laiptais aukštyn ir metė tą plytą į juos, tačiau nepataikė. Tuomet A. B. užrakino antro aukšto duris, nusileido į pirmą aukštą ir bandė tėvą išvyti iš namų, tačiau tėvas jam sudavė smūgius rankomis į pečius, į rankas, į kaklą, į veidą. A. B. gindamasis taip pat sudavė tėvui. Kiek konkrečiai tėvas sudavė A. B. smūgių, pasakyti negali, kadangi viskas vyko labai greitai. Smūgių sudavimo metu A. B. skaudėjo. Kadangi tėvas išėjo iš namų, A. B. taip pat išvažiavo į miestą. Vėliau tėvas grįžo, pradėjo laužti antro aukšto užrakintas duris, dėl ko mama iškvietė policiją. ( b.l. 12 )

Liudytojos V. B. parodymais apie tai, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su dviem sūnumis, sūnaus mergina ir vyru R. B.. Vyras nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas neblaivus kartais naudoja fizinį smurtą, stumdosi, ji nuolat patiria psichologinį smurtą. 2014-03-09 apie 15 val. ji grįžo namo. Vyras tuo metu miegojo jaunesniojo sūnaus A. B. lovoje. Tuo metu daugiau namuose nieko nebuvo. Ji nuklojo antklodę nuo vyro ir pamatė, kad visa lova apšlapinta. Vyrui pasakė, kad jis keltųsi. Vyras atsikėlė, išėjo į lauką, tačiau netrukus vėl grįžo su tais pačiais apatiniais drabužiais ir vėl atsigulė į lovą. Netrukus namo grįžo sūnus A. ir pradėjo kelti tėvą. Atsikėlęs R. B. pasigedo savo piniginės, pradėjo rėkti, keiktis, vadino ją visokiais žodžiais ir užsimojęs kumščiais ėjo link jos. Tada iš kito kambario išėjo sūnus A. ir ją pradėjo ginti. Tarp A. B. ir sūnaus A. kilo muštynės, kadangi sūnus norėjo ją apginti, neleido jos mušti. Vienu metu matė, kaip vyras laikė suėmęs sūnų už gerklės, o sūnus bandė išsilaisvinti. Netrukus sūnus paguldė R. B. ant žemės ir liepė apsiraminti. Vyras pasakė, kad nurims, todėl sūnus jį paleido. Tuomet vyras nubėgo į pirmą aukštą. Netrukus jie pirmame aukšte išgirdo triukšmą. Pažiūrėjęs, kas ten vyksta, sūnus pasakė, kad tėvas turi plytą. Tą plytą vyras metė į jų pusę, tačiau nepataikė. Sūnus A. pasakė, kad kvies policiją, tuomet vyras išėjo į lauką. Netrukus iš namų išėjo ir sūnus A.. Maždaug po 20 minučių išgirdo, kaip vyras laužia antro aukšto kambario duris, todėl V. B. iškvietė policiją. ( b.l. 6 ).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo R. B. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. R. B. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 140 str. 2 d. numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sūnų A. B., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, t.y. į pečius, rankas, veidą. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl tokių veiksmų jis patyrė skausmą. Kaltinamasis neneigė atlikęs nukentėjusiojo A. B. nurodytus fizinio smurto veiksmus, R. B. fizinio smurto panaudojimą prieš A. B. patvirtino liudytoja V. B..

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. R. B. anksčiau neteistas (b.l. 47), baustas administracine tvarka (b.l. 50-51), nedirba (b.l. 52-53), įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (b.l. 56); nuo 1977-07-05 iki 1977-08-01 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l. 57), po pilnametystės psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas (b.l. 57-59), pagal specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-345/2014 skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 62). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30-32).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėja

nusprendė:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinti R. B. paskirtą bausmę 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas LR BPK 353 str. nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Danutė Mickevičienė(parašas)