Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Eksperts“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atėmus draudimo sutartyje numatytą išskaitą 115 EUR, suskaičiuotą draudimo išmoką sudarė 158 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovė MB „Eksperts“ ir atsakovė ADB „Gjensidige“ 2021 m. rugsėjo 25 d. sudarė įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3526772, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. apdrausti draudėjo pastatai draudimo suma – 97400,00 EUR (e.b.l. 18-19). Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo apsauga galioja nuo ugnies, vandens, vagystės, gamtinių jėgų, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžio, transporto priemonės atsitrenkimo (e.b.l. 20).

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. L. pranešimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (e.b.l. 9-10). Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31128-22 patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. adresu Vilniaus g. 121-19, Šiauliuose, esančios kirpyklos „Grožio namai“, priklausančios A. L., apipaišytos sienos purškiamaisiais dažais, suskaldytos laiptų plytelės, subraižytas turėklas. (e.b.l. 11-13). Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 3018,00 EUR draudimo išmokos išmokėjimo turto sugadinimu padarytai žalai atlyginti, tačiau atsakovė apskaičiavo žalą tik dėl plytelių sugadinimo, sudarančią 273,00 EUR, ir, atskaičiusi sutartyje numatytą išskaitą 115,00 EUR, nustatė, kad draudimo išmoka sudaro 158,00 EUR. Likusią dalį žalos atsakovė atlyginti atsisakė motyvuodama tuo, kad pagal Google žemėlapių nuotraukas bei pastato administratoriaus pastato fiksacijos nuotraukas nustatė, jog pastato fasado apipaišymai, laiptų betoninės sienelės ir turėklų sugadinimai fiksuoti 2019; 2020 metais, t. y. prieš sutarties su atsakove įsigaliojimą. Taip pat nurodė, kad grafiti ant fasadinės sienos, esančios kiemo pusėje, užfiksuotas 2022 m. kovo mėnesį, kas neatitinka ieškovės nurodytų įvykio aplinkybių. Taip pat nustatyta, kad plytelių danga lokaliai remontuota, plytelių atspalviai skiriasi (e.b.l. 22).

Remiantis CK 6.987 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, minėta sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022, yra išaiškinęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad draudėjas nuslėpė nuo draudiko turto sugadinimus, buvusius draudimo sutarties sudarymo metu ir sąmoningai draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias turto sugadinimo aplinkybes. Draudikas atsisakė sumokėti draudimo išmoką vadovaudamasis Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059, kurių sąlygomis sudaryta draudimo sutartis GJELT Nr. 3526772, II dalies 12.10.4 punktu, numatančiu draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas tinkamai neinformuoja draudiko, tyčia ar dėl didelio neatsargumo pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, o įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė pateikė neteisingą ar nepilną informaciją apie įvykį, t. y. ieškovės turto sugadinimai egzistavo draudimo sutarties sudarymo metu ir iki įvykio nebuvo pašalinti. Atsakovė minėtas aplinkybes grindžia pastato administratoriaus atliktomis fotofiksacijomis ir Google nuotraukomis, kuriose užfiksuotas draudimo objekto vaizdas 2019–2020 metais (e.b.l. 23-28). Atsakovė teigia, jog minėti sugadinimai egzistavo 2019, 2020 metais, tačiau iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d., derinant reklaminę iškabą darytose nuotraukose nurodytų sugadinimų (pastato fasado, laiptų apipaišymų, turėklų ir įėjimo plytelių sugadinimų) nėra (e.b.l. 103). Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gruodžio 14 d. 9.00 val., liudytoja apklausta patalpų nuomininkė A. U. patvirtino ieškinyje nurodytas įvykio aplinkybes, t. y. jog pastato fasado, įėjimo laiptų ir turėklų apgadinimus ji pastebėjo atvykusi į darbą 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir pranešė apie tai patalpų savininkui. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pranešimą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog ieškinyje nurodytu metu buvo padaryti ieškinyje nurodyti draudėjo turto sugadinimai ir nebuvo nustatyta žinomai neteisingo pranešimo apie nusikalstamą veiką požymių. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas dėl to, kad išnaudojus visas priemones nebuvo nustatytas veiką padaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio 2022 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas patvirtina, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. L. pranešimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (e.b.l. 9-10). Šiaulių apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31128-22 nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2022 rugpjūčio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. adresu Vilniaus g. 121-19, Šiauliuose, esančios kirpyklos „Grožio namai“, priklausančios A. L., apipaišytos sienos purškiamaisiais dažais, suskaldytos laiptų plytelės, subraižytas turėklas. (e.b.l. 11-13). Minėti rašytiniai įrodymai laikytini oficialiais ir turinčiais didesnę įrodomąją galią kitų įrodymų atžvilgiu. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pateiktų nuotraukų šaltinį, jų datą. Aplinkybę, jog minėtos nuotraukos gautos iš namo administratoriaus grindžia tik savo subjektyviu teiginiu, nepateikdama papildomų duomenų apie šių nuotraukų darymo laiką bei aplinkybes. Pažymėtina, jog atsakovė pati pripažįsta, kad minėtose nuotraukose užfiksuotas vaizdas 2019–2020 metais, t. y. daugiau nei prieš du–tris metus iki draudimo sutarties sudarymo. 2019 metų nuotraukoje matyti pastato fasado apipaišymai, tuo tarpu ieškovės pateiktose 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. balandžio 24 d. nuotraukose įėjimo į patalpas laiptų turėklų ir fasado sienų apgadinimų neužfiksuota (e.b.l. 103). Taigi, rašytinių įrodymų, liudytojos A. U. parodymų visuma sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog pastato fasado sienų, laiptų, turėklų apgadinimai nebuvo vienkartinis įvykis ir jog šie apgadinimai buvo pakartotinai padaryti ieškinyje nurodytu metu. Atsakovė savo atsisakyme mokėti draudimo išmoką pripažino, jog įėjimo laiptų plytelių danga buvo remontuota iki įvykio. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skirtingu laikotarpiu nuotraukose užfiksuoti tie patys draudimo objekto apgadinimai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas T. D. nurodė, kad apgadinimų pobūdį jis vertino tik vizualiai iš pateiktų nuotraukų. Taigi, įvykio tyrimo metu specialių žinių reikalaujantis tyrimas apgadinimų pobūdžiui, mastui, atsiradimo momentui nustatyti atsakovės nebuvo atliktas.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. To paties straipsnio 7 dalis numato draudiko pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė pagrindo atsisakyti mokėti draudėjui draudimo išmoką ar ją mažinti. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – reklaminės iškabos nuotraukos, darytos 2020 m. sausio 6 d. ir balandžio 24 d., liudytojos A. U. parodymai, ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai sudaro pagrindą išvadai, jog draudėjo turto sugadinimai buvo padaryti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu metu. Atsakovė žalos dydžio, t. y. ieškovės sąmatoje (e.b.l. 7) nurodytų turto remonto išlaidų dydžio neginčijo. Pagal minėtą sąmatą ieškovės turto remonto išlaidos sudaro 3018,00 EUR. Atskaičius sutartyje nustatyto dydžio 115,00 EUR besąlyginę išskaitą, draudimo išmoka sudaro 2903,00 EUR. Iš atsakovės pateiktos draudimo išmokos apskaičiavimo išvados žalos byloje Nr. CLT2746037 (e.b.l. 37) ir lokalinės sąmatos (e.b.l. 41) nėra galimybės nustatyti, kaip atsakovė apskaičiavo žalos dydį, t. y. kokie apgadinimai atsakovės pripažinti, kaip nustatytas apgadinimų mastas, pobūdis ir pan.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog ieškovė įrodė pagrindą reikalauti iš atsakovės 2903,00 EUR dydžio draudimo išmokos, o atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia pagrindo išmokėti draudimo išmoką ir nepatvirtina atsakovės atsisakymo išmokėti draudimo išmokos pagrįstumo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja netesybų – delspinigių, numatytų Taisyklėse, taikomų draudėjui pažeidus prievolę sumokėti draudimo įmoką. Ieškovė pripažįsta, kad sutartyje nenumatytos netesybos draudikui už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Taigi, pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį ieškovė turi teisę reikalauti įstatymo nustatyto dydžio netesybų, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė. Kadangi šalys sutartimi nesusitarė dėl draudiko mokėtinų netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo atmetamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų dydis, kai abi šalys yra ūkio subjektai, gali būti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 68,00 EUR žyminis mokestis ir 2722,50 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš atsakovės ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (96 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (13,28 EUR) priteisiamos iš atsakovės valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai; iš ieškovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei MB „Eksperts“ 2903,00 EUR (du tūkstančius devynis šimtus tris eurus) draudimo išmokos.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei MB „Eksperts“ 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2903,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei MB „Eksperts“ 2678,88 EUR (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ valstybei 12,75 EUR (dvylika eurų, septyniasdešimt penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.