Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 15 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam A. Š. priklausantį turtą – pinigines lėšas – 6 700 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, o būtent tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe kartu su R. D. (kurio atžvilgiu 2024 m. liepos 5 d. Suomijos Respublikos teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bylos Nr. R24/2603) įgijo, gabenimo ir išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent:

1.1. A. Š., būdamas UAB „A.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nurodė išvien su juo veikiančiam UAB „A.“ darbuotojui – vilkiko vairuotojui R. D., 2024 m. sausio 22 d. iš Lietuvos Respublikos vykti vilkiko „Mercedes Benz Actros“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sąstatu, registruotais UAB „A.“ vardu, per Lenkijos Respubliką į Vokietijos Respubliką, kurioje pastarajam būnant, 2024 m. sausio 25 d., 10.41 val., telefoninio skambučio metu nurodė vykti į Prancūzijos Respubliką, kur 2024 m. sausio 25 d., apie 15.54 val., vilkikų stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), nenustatytas asmuo perdavė R. D. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 21 507 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 172,014 g veikliosios medžiagos buprenorfino (iš jų 21 500 vnt. „Subutex“ tablečių 8 mg, o 7 vnt. – 2 mg), sudėtų į lagaminą, kurį pastarasis neteisėtai pakrovė į po puspriekabe „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią metalinę dėžę, pritvirtintą prie puspriekabės rėmų, skirtą laikyti paletėms ir vykdydamas ankstesnius A. Š. nurodymus, neteisėtai gabeno per Prancūzijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką ir Švedijos Karalystę į Suomijos Respubliką, (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kur A. Š. nurodymu 2024 m. sausio 30 d. R. D., susitikęs su Estijos piliečiu A. A., pasakęs kodinį žodį „M.“, perdavė jam lagaminą su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 21 507 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 172,014 g veikliosios medžiagos buprenorfino, ir tokiu būdu išplatino minėtas psichotropines medžiagas A. A. (kurio atžvilgiu 2024 m. liepos 5 d. Suomijos Respublikos teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bylos Nr. R24/2603), kuris po to lagaminą nunešė į savo vairuojamą automobilį „Toyota ProAce“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Suomijos Respublikos registracija), iš kurio taip pat paėmė maišelį, kuriame buvo 60 450 Eur suma ir kaip atlygį už psichotropines medžiagas perdavė R. D. Atlikus nurodytus veiksmus A. A. psichotropines medžiagas perdavė Rusijos piliečiams S. F., ir A. K. (kurių atžvilgiu 2024 m. liepos 5 d. Suomijos Respublikos teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bylos Nr. R24/2603), po ko šie asmenys buvo sulaikyti Suomijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ir iš jų išimtas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 21 507 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 172,014 g veikliosios medžiagos buprenorfino.

1.2. Taip pat A. Š. kaltinamas tuo, kad jis iki 2024 m. balandžio 10 d., 08.15 val., laikė neturėdamas tam leidimo, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kambaryje ant spintos viršaus, pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „RG 59N Le Petit“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais, bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, iki kol 2024 m. balandžio 10 d., 08.15 val., kratos metu, šį dujinį revolverį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro R. J. 2024 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Š. piniginėms lėšoms – 6 700 Eur, kurie buvo rasti ir paimti 2024 m. balandžio 10 d. kratos metu A. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8–13). Nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, realizuoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į grynuosius pinigus (t. 11, b. l. 86–87). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

3. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje galimą turto konfiskavimą / išplėstinį turto konfiskavimą, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 15 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajam A. Š. priklausantį turtą – piniginėms lėšoms – 6 700 Eur, kurie buvo rasti ir paimti 2024 m. balandžio 10 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytą laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą: visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant naudotis, realizuoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims teises į grynuosius pinigus.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo A. Š. gynėja advokatė K. Vezbergaitė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį, kuria buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo A. Š. pinigines lėšas – 6 700 Eur. Nutraukti laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtoms piniginėms lėšoms. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skunde nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas neproporcingai ilgai. Priemonė taikoma nuo 2024 m. balandžio 15 d., o baudžiamasis procesas dar nėra baigtas. Gynėjos manymu, tokia trukmė pažeidžia kaltinamojo teisę į nuosavybę ir proporcingumo principą. Byloje nėra pakankamų duomenų, kad piniginės lėšos gautos nusikalstamu būdu. Byloje pateikti kredito suteikimo dokumentai, pagrindžiantys teisėtą pinigų kilmę, taip pat nėra duomenų, kad A. Š. būtų gavęs neteisėtų pajamų iš inkriminuojamos veikos. Taikoma priemonė sukelia neproporcingą žalą. Kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių negali vykdyti dėl taikomo apribojimo, be to, yra sumokėtas 50 000 Eur užstatas, kuris yra pakankama užtikrinimo priemonė. Anot gynėjos, nepagrįstas teismo motyvas dėl būtinybės užtikrinti konfiskavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas šiuo atveju išnykęs, nes nėra objektyvių duomenų apie pinigų ryšį su nusikalstama veika.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės K. Vezbergaitės skundas atmetamas.

6. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai, bylą perdavus teismui, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, nurodytų šioje dalyje, taip pat sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

8. Kaltinamajam A. Š. pareikštas kaltinimas pagal BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, t. y. tame tarpe ir dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Kaip jau minėta, BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

9. Panevėžio apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

10. Kaltinamajam A. Š. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, yra savanaudiško pobūdžio, susijusi su materialinės naudos gavimu arba su siekiu tokią naudą gauti. Pagal pareikštą kaltinimą, A. Š., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. D. įgijo, gabenimo ir išplatino (realizavo už 60 450 Eur) labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 21 507 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 172,014 g veikliosios medžiagos buprenorfino. Nusikalstamos veikos tikslas – neteisėtu būdu pasipelnyti. Įvertinus A. Š. galimai šioje byloje padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropine medžiaga dėl savanaudiškų paskatų – siekiant nusikalstamai praturtėti, sunkumą, pobūdį, mastą (21 507 vnt. buprenorfino tablečių „Subutex“, kuriose yra 172,014 g veikliosios medžiagos buprenorfino, realizuota už 60 450 eurų), tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimo, galėjo būti vienas iš A. Š. pragyvenimo šaltinių. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. Š. galimai galėjo gauti finansinės naudos, kuri galėtų būti laikoma nusikalstamos veikos rezultatu, kaip tai apibrėžta BK 72 straipsnio 2 dalyje, arba galimai atitiktų turto, kuriam būtų taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius pagal BK 72³ straipsnį. Taigi, tuo atveju, jeigu kaltinamasis A. Š. pirmosios instancijos teismo baigiamuoju aktu būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje būtų sprendžiamas baudžiamojo poveikio priemonių (turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo) taikymo klausimas, o tai, vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, sudaro pagrindą A. Š. turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

11. Aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltinamojo kaltės, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas ir kokia apimtimi, nes visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Tačiau į klausimus, kokiu būdu iš tiesų buvo gautas ar įgytas turtas, kam šis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iš tikrųjų priklauso (kas yra faktinis savininkas), ar minėtas turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, galės būti atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme galės būti nustatyta ir atsakyta, koks konkrečiai turtas ir kodėl laikytinas (arba nelaikytinas) konfiskuotinu. Dėl to skundo argumentai, susiję su turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgijimo teisėtumu, priklausomumu, šioje nutartyje nenagrinėjami. Šios aplinkybės bus vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra prevencinė turto išsaugojimo priemonė, kuria galutinis turto likimas nėra išsprendžiamas. Taikoma procesine prievartos priemone turtas tik laikinai apsaugomas, kad nebūtų paslėptas, sunaikintas arba iššvaistytas, siekiant pabaigus baudžiamosios bylos procesą užtikrinti turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įgyvendinimą.

12. Procesinė prievartos priemonė A. Š. taikoma nuo 2024 m. balandžio 15 d., t. y. truputį daugiau nei vienerius metus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Š. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, bylos apimtį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo turtą – piniginėms lėšoms – 6 700 Eur negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Nors kaltinamojo gynėjos skunde nurodoma, kad taikoma priemonė sukelia neproporcingą žalą, kaltinamasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių negali vykdyti dėl taikomo apribojimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 29 d. iki 2025 m. liepos 6 d. buvo įsigiję kelionę dviem asmenims į Italiją, Kalabriją, kurios vertė 1 747,65 Eur (t. 12, b. l. 176–178). Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. Š. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis.

13. Taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens teisės, tačiau jų taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į šį turtą yra laikino pobūdžio. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, byla apygardos teisme gauta 2025 m. vasario 28 d., byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2025 m. lapkričio 3 d., tai rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – į minėtą A. Š. turtą varžo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. Š. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai. Skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai šiuo metu nėra išnykę ar pasikeitę. Panevėžio apygardos teismo nutarties naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. Š. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.