Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-591-813/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1S-591-813/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Kantaravičius (pirm.), Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-591-813/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d.nuosprendis pakeistas, paskirta sušvelninta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2008 m. gegužės 19 d., o pabaiga – 2019 m. gegužės 19 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 1 diena (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. vasario 18 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 93-115 nutarė taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis A. S., nors daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. S. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. Mano, kad teismas klausimą dėl apelianto lygtinio paleidimo sprendė subjektyviai įvertinęs jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų veikų pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Anot skundo autoriaus, teismas neatsižvelgė, kad jis yra atlikęs didesnę nei įstatymų nustatyta paskirtos bausmės dalį ir liko mažiau negu 2/3 bausmės, jog jam būtų galima taikyti lygtinio paleidimo įstatyminę nuostatą, jis pilnai pasimokė iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę mokėsi profesinėje mokykloje baldžiaus specialybės, dalyvavo asmenų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje bei nuteistųjų integracijos į visuomenę, adaptacijos, pataisos, nuteistųjų tiesinio švietimo programose. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti kartu su savo žmona. Be to, nesutinka su aiškinimu, kad teismas negali neginčijamai teigti, jog nuteistasis tinkamai elgsis grįžęs į savo socialinę aplinką, nes bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Skundo autoriaus nuomone, teismo sprendimas nėra tinkamai ir pagrįstai išaiškintas, nes pagal „OASys“ metodiką jo pakartotinio elgesio rizika žema, jis yra atlikęs daugiau negu 2/3 laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau teismas nurodo, kad, kad sunkus nusikaltimas ir aplinkiniai asmenys gali jį paveikti. Nesutikdamas su išvada, kad apelianto mąstymas ir elgesys yra aplinkybė, didinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, teigia, kad teismas pažeidė BVK 6 str. Pabrėžia, kad joks įstatymas nenumato ir nenurodo, jog skundo autoriaus mąstymas ir elgesys panaikina galimybę pasinaudoti lygtiniu paleidimu. Teismas visiškai nepaaiškino, kas yra jo mąstymas, kuris trukdo pasinaudoti lygtiniu paleidimu, nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ketverių metų laikotarpiu, palaikė ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi elgtis nepriekaištingai, pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, teigiamai žiūri į darbą, neturi galiojančių nuobaudų, nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, pripažino ir gailisi, kad juos padarė, subkultūros apraiškų netoleruoja ir nesilaiko. Mano, kad jeigu tai yra mąstymas ir elgesys, kurie didina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai jie atitinka BVK 1 str. 2 d. Be to, skundo autoriaus manymu, teismas, atmesdamas Komisijos nutarimą, šabloniškai ir nepagrįsdamas įstatymu, tinkamai neįvertinęs Komisijos nutarimo, nurodė, kad jam gali daryti įtaką aplinkiniai asmenys, padarytas buvo sunkus nusikaltimas. Taip pat pažymi, kad atsižvelgta į tai, jog jis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, nors nėra įstatymo, leidžiančio tokiu pagrindu priimti nutartį lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu. Apelianto teigimu teismas turėjo atsižvelgti, kad jam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl jo įvykdyto nusikaltimo sunkumo, kad teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas, atsižvelgus į visuomenės interesą, kurį gina BK nuostatos. Tvirtina, kad pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principą baudžiamojoje byloje, kurioje jau paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, neleidžia įstatymas, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos bausti asmenį už įvykdytą nusikaltimą ne vieną kartą po apkaltinamojo nuosprendžio. Pabrėžtia ir tai, kad nei BVK 157, nei BVK 158 str., nei poįstatyminiai teisės aktai, (Generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 1-154, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. V-279), nei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl nagrinėjant teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas neturi juo vadovautis.Taip pat skunde pabrėžiama, šiuo konkrečiu atveju nėra nei vieno iš BVK 158 str. nustatytų pagrindų, esant kuriems skundo autoriui negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas. Todėl teismas, nenustatęs nei vieno iš šių pagrindų, negalėjo savo nuožiūra dirbtinai kurti naujus teikimo dėl lygtinio paleidimo atmetimo pagrindus, ir galėjo netenkinti teikimo dėl lygtinio paleidimo tik nenustačius BVK 157 str. nustatytų formaliųjų bei materialiųjų lygtinio paleidimo sąlygų.

Anot apelianto, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad nuteistasis atliekant bausmę turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas. Tvirtina, kad sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi būti visapusiškai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytus nusikaltimus, atsižvelgta į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes. Nurodo, kad tai, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Atkreipia dėmesį, kad skundo autorius atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, laisvalaikiu sportuoja, daug skaito, dalyvauja įvairiuose projektuose, neturi civilinių ieškinių ir finansinių įsipareigojimų, paleistas lygtinai turės pastovią gyvenamąją vietą, planuoja iškarto įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teigia, kad būdamas laisvėje gyvens nepažeisdamas socialinių normų, t.y. gyvensiu iš teisėtų pajamų ir nepažeidinėdamas įstatymų, nepalaiko ir netoleruoja neformaliųjų (subkultūros) nuteistųjų tradicijų, buvo teistas vieną kartą ir iš klaidos pasimokė. Mano, kad nėra pagrindo abejoti pateikta išvada ar charakteristikoje išdėstytu jo įvertinimu, objektyvių duomenų, paneigiančių šias išvadas nepateikta ir nuteistojo asmens byloje nėra. Be to teigia, kad teismas neturi pagrindo abejoti „OASys“ metodika, kuria remiantis jis yra priskirtas mažiausiai rizikos grupei. Skundo autoriaus nuomone, ši išvada neginčytinai patvirtina jo labai mažą pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį.

Skunde pabrėžiama ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o tik teisinės padėties švelninimas, todėl neturėtų būti vertinamas ir neatliktos bausmės laikas. Be to, apelianto nuomone, ne teismas, o Komisija turi teisę spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs ir likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju Komisija nusprendė, kad nuteistasis gali atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės. Mano, kad atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, jis visas lygtinio paleidimo sąlygas atitinka ne formaliai, o realiai, laikant jį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai, jis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. S. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (16 balų), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pasimokė iš praeities klaidų, jis žada nepažeidinėti įstatymų ir gyventi dorai, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis A. S., kaip jau minėta, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, mokosi VšĮ Elektrėnų mokymo centre baldžiaus specialybės, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba VĮ darbininku, tačiau vien tik mokymasis, dalyvavimas minėtose programose ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyti 25 balai pagal „OASys“), tačiau nėra pakankamai žymi. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu A. S. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (6 kartus), ir skatintas (8 kartus). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2008 m. gruodžio 4 d.) ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis nors turi aiškią rezultato, kurio siekia, idėją ir strategiją kaip tai pasiekti, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių (praeityje nusikalstami veiksmai, nusikalstamo elgesio motyvacija buvo finansinė), be to, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam nustatyti net du kriminogeniniai veiksniai, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nuteistasis 8 kartus buvo paskatintas už gerą bei pavyzdingą elgesį, taip pat dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir gerą darbą Valstybės įmonėje, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. S. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. (A. S.) skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Darius KantaravičiusTeisėjai Viktoras PreikšasGytis Večerskas