- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- A15.-937-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00476-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- R. J.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2019 m. sausio 11 d., apie 09.43 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro stovinį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš dešinės pusės, kliudė jį bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 126 p., 219.1 p., 219.2 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Šalies argumentai
R. J. teisme nurodė, kad prisipažįsta padaręs administracinius nusižengimus, paaiškino, kad aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį kliudė ir apgadino kitą automobilį. R. J. teigė, kad jis juto, jog padarė eismo įvykį, po susidūrimo išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį, tačiau dėl panikos ir sumišimo pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Kito automobilio neapžiūrėjo. Tik atvažiavęs prie namų, pamatė tikrąją eismo įvykio žalą – įlenkimus, suprato, kad kitas automobilis taip pat bus apgadintas, Praėjus valandai su tėvu grižo į įvykio vietą, tačiau nukentėjusiojo jau neberado. Tėvo prižiūrimas iškvietė policijos pareigūnus, paprašė pareigūnų gatvės vaizdo įrašų, kad įsitikintų savo kalte.
Iš R. J. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog 2019 m. sausio 11 d., apie 10.00 val., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paliko automobilį su įjungtoms avarinėmis lemputėmis parkavimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie 6 minutes. Grįžęs, manevruodamas, išvažiavo iš parkavimo vietos, sustojo išleisti keleivį, kuris grįžo į jo vairuojamą automobilį. Tuomet jis išvažiavo namo. Grįžęs pastebėjo įlenkimus ant automobilio, priekinėje keleivio pusėje, ir tuomet sugrįžo atgal į įvykio vietą bei paskambino policijai. Nurodė, kad jis nepajuto smūgio, tačiau buvo sunkesnis išvažiavimas, bet manė, kad taip buvo dėl sniego pusnių, buvusių po ratais iš vairuotojo pusės. Iš mašinos buvo išlipęs tik keleivis, kuris vėl sugrįžo į automobilį (b. l. 15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. V. 2019 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2019 m. sausio 11 d., apie 11.28 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pranešėjas su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitą automobilį pats arba į jį atsitrenkė kitas automobilis, nes, grįžus namo, buvo rasti apgadinimai ant automobilio dešinės pusės priekinių durelių. Atvykus „VW Passat“ vairuotojas R. J. paaiškino, kad apie 10.00 val. kartu su keleiviu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ir paliko ten stovėti automobilį „VW Passat“. Netrukus jie sugrįžo prie automobilio. R. J. paaiškino, kad jam sunkiai sekėsi manevruoti automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau jokio smūgio nepajuto. Be to, automobilių stovėjimo aikštelėje iš automobilio buvo išlipęs tik keleivis. Įvykio vieta buvo filmuojama, peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo matyti, kad automobilis „VW Passat“ dešine puse kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio ir, apžiūrėję apgadinimus, pasišalino iš aikštelės. Įvykį matė liudininkas, kuris visa tai patvirtino. Ant abiejų automobilių apgadinimų aukštis sutapo (b. l. 6).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės J. V. 2019 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2019 m. sausio 11 d., apie 09.47 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvo apgadintas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus, pranešėjas M. M. paaiškino, kad apie 09.00 val. paliko stovėti automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštėje, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs pastebėjo, kad automobilio „Toyota Yaris“ priekinis bamperis apgadintas. Įvykį matė liudininkas Mantas, kuris nurodė, kad kaltininkas vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 7).
Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų nustatyta, kad 2019 m. sausio 11 d. 09.47 val. M. M. pranešė, kad stovėjimo aikštelėje į pranešėjo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo ir iš įvykio vietos pasišalino automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pranešėjo skambučio pradžios laikas – 2019 m. sausio 11 d. 9.43 val.) (b. l. 8). Šis pranešimas yra užfiksuotas ir Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše. Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo nustatyta, kad M. M. Bendrajam pagalbos centrui skambino ir 2019 m. sausio 11 d. 10.28 val., teiraudamasis apie iškviestų policijos pareigūnų atvykimo laiką.
Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta po eismo įvykio (b. l. 9).
Iš Papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyti automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 10).
Iš fotonuotraukų nustatyti užfiksuoti automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 18-22);
Iš M. M. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jame jis nurodė, jog 2019 m. sausio 11 d. apie 09.00 val. paliko automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkavimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs rado apgadintą automobilį. Apgadinimai buvo ant priekinio bamperio. Įvykį pastebėjo liudininkas Mantas, kuris nurodė kaltininko automobilio duomenis, t. y. automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12);
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja yra J. M. (b. l. 16).
Iš UAB „M.“ remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų bendra kaina – 1558,52 Eur (b. l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad jame yra užfiksuota, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vairuodamas automobilį „VW Passat“ dešine puse kliudė stovintį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo automobilio „VW Passat“ vairuotojas ir keleivis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilio „VW Passat“ dešinę pusę, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš aikštelės.
Iš byloje pateikto Bendrojo pagalbos centro garso įrašo nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. 11.26 val. R. J. Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie prieš pusantros valandos buvusį eismo įvykį aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). R. J. nurodė, kad buvo parkavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tada nuvažiavo į kitą aikštelę ir joje ant savo vairuoto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įbrėžimus, todėl nori patikrinti sankryžoje esančias vaizdo kameras ir įsitikinti kas yra kaltas – ar jis ar kitas vairuotojas.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Byloje esantys duomenys – vaizdo įrašas, policijos pareigūnės tarnybiniai pranešimai (b. l. 6-7), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), Papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 10), fotonuotraukos (b. l. 18-22), paties R. J. parodymai teisme patvirtina, kad R. J. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadinta ne tik pažeidėjo vairuojama transporto priemonė, bet ir kitas automobilis, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai, įvykio vietoje nepalikdamas jokių savo tapatybės identifikavimo duomenų. Aplinkybę, kad R. J. pakankamai stipriai kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas bei fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuoti akivaizdūs automobilių apgadinimai. Be to, iš vaizdo įrašo nustatyta, kad po susidūrimo R. J. iš karto išlipo iš savo vairuoto automobilio ir jį apžiūrėjo - apžiūrėjo būtent dešinę savo vairuotos transporto priemonės pusę (t. y. pusę, kuria kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kas, teismo vertinimu, liudija, kad jis pajuto ir suprato, jog įvažiavo į kitą transporto priemonę. Aplinkybė, kad R. J., net ir pajutęs, jog kliudė kitą automobilį, esant akivaizdiems jo vairuotos transporto priemonės apgadinimams (b.l. 21-22) net neapžiūrėjo kitos transporto priemonės, rodo, jog jam tuo metu iš viso nerūpėjo jo padaryta žala. Nors vėlesni R. J. veiksmai (grįžimas į eismo įvykio vietą ir pranešimas apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui praėjus apie 1,5 valandos po įvykio) leidžia spręsti, kad jis galimai neturėjo motyvo išvengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan., tačiau jis privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie jį nukentėjusiajam arba policijai. Juolab, kad iš ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad šioje straipsnio dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Taigi, teismas konstatuoja, kad R. J., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, R. J. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad R. J. administracinius nusižengimus, numatytus 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų nustatyta, kad R. J. administracinius nusižengimus padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė yra tikslintina, nurodant, kad R. J. administracinius nusižengimus padarė vairuodamas „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog R. J. 2019 m. sausio 11 d., apie 09.43 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas pro stovinį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš dešinės pusės, kliudė jį bei apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 p., 219.1 p., 219.2 p., 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas R. J., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu, nusižengimai įvykdyti tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala, tačiau sunkesnių pasekmių nesukelta). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. praėjus apie 1,5 valandos po sukelto eismo įvykio ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, savo iniciatyva grįžo į eismo įvykio vietą ir apie jį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, pats atkreipė policijos pareigūnų dėmesį į eismo įvykį vietą galimai filmavusias vaizdo kameras ir prašė peržiūrėti šių kamerų vaizdo įrašus. Taigi dėl R. J. veiksmų jo padarytų nusižengimų tyrimas nebuvo apsunkintas. Be to, R. J. teisme pripažino pažeidimus, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, kas yra pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. J. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 5). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Teismas, atsižvelgdamas į visas su nusižengimų padarymu susijusias aplinkybes, R. J. elgesį po pažeidimų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad net ir minimalios ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos baudos skyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant R. J. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skiriant jam mažesnę nei ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą sprendžia, kad yra skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Paskirtos baudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu, 426 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir R. J. paskirti galutinę 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.