Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, užsiimanti individualia veikla, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 14 d., apie 11.45 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 375 V. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė šalia stovėjusį automobilį Toyota RAV 4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Būdama eismo įvykio dalyvė, nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš jos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 14d. ji važiavo pas tėvus, nes jos tėvai gyvena soduose, o tėvas yra po insulto bei tą dieną jam buvo sukilęs spaudimas, todėl jam norėjo nuvežti vaistus. Kadangi V. P. automobilis buvo sugedęs, todėl jį pasiskolino iš pažįstamo. Prieš važiuodama pas tėvus į sodą, užsuko į prekybos centrą tėvams nupirkti maisto. Bandydama parkuotis į stovėjimo aikštelę, dešiniuoju šonu brūkštelėjo per kairį kitos mašinos šoną, t.y. jo bamperį. V. P. išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį ir matė, jog jis yra apgadintas. Ji labai susinervino, pasimetė, be to labai skubėjo tėvui nuvežti vaistus, todėl iš įvykio išvažiavo. Jokio lapelio su savo duomenimis nepaliko, nes neturėjo nei popieriaus, nei rašymo priemonės. Nuvežusi tėvui vaistus, nuvažiavo pas automobilio, kurį ji vairavo savininką, su juo pasikalbėjo ir abu nuvažiavo į policiją, kur ji parašė pareiškimą dėl padaryto eismo įvykio bei paaiškino visas įvykio aplinkybes. V. P. viena prižiūri savo ligotus, senyvus tėvus, kurie gyvena soduose, todėl jai būtų labai sudėtinga jais rūpintis, jei jai būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), foto lentelė (b. l. 4-6), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 7), M. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad eidamas į parduotuvę išgirdo džeržgesį. Atsisukęs pamatė, kad, įvažiuodamas į stovėjimo aikštelę, automobilis Renalt Megane užpakaliniu dešiniu sparnu kliudė stovėjusio automobilio Toyota Rav 4 užpakalinį bamperį ir sparną. Truputi pastovėjusi vairuotoja atbuline eiga išvažiavo į gatvę, po to, išlygino mašiną ir sustojo. M. B. nufotografavo automobilį. Po to, vairuotoja įvažiavo kitoje vietoje į stovėjimo aukštelę, bet, pamačiusi M. B., išvažiavo į gatvę ir nuvažiavo. M. B. apie įvykį pranešė policijai (b. l. 8), V. P. paaiškinimas (b. l. 9), A. R. paaiškinimas (b. l. 10), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 11), liudytojo pateiktos nuotraukos (b. l. 14-15), foto lentelė (b. l. 16-17), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadinta dešinė pusė, braukimo žymė ant galinių durų, įlenkta dešinys galinis sparnas (arka) (b. l. 18), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 19-21).

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 11.45 val., Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 375, V. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį Renault Espace, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė šalia stovėjusį automobilį Toyota RAV 4, valst. nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadindama. Tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. paaiškino, kad jautė automobilių kontaktą, išlipusi iš automobilio, apžiūrėjo kliudytą automobilį bei matė jo apgadinimus, tačiau iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kadangi labai skubėjo nuvežti sunkiai sergančiam tėvui vaistus, be to dėl eismo įvykio labai susinervino bei pasimetė.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, vertinant byloje esančius V. P. paaiškinimus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad V. P. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, tačiau, apie eismo įvykį nepranešusi nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. P. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. P., turėdama 8 metų vairavimo stažą, pažeidimų padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus. Nėra duomenų, kad V. P. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Iš foto nuotraukų matyti, kad ant abiejų automobilių esantys apgadinimai nėra labai dideli bei žymūs.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, V. P. asmenybę, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą V. P., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. P. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.