Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. P. apeliacinį skundą dėl 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nutarties M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015-10-29 nutarimu M. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį nubausta 28 Eurų bauda už tai, kad ji, 2014-12-30 apie 11.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ranka trankė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. tarnybinį automobilį, girdint pašaliniams asmenims jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, vadindama jį „vagimi, girtuokliu, parazitu, piderastu“, ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nesutikdama su šiuo priimtu nutarimu M. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2016-02-15 nutartimi skundžiamą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2015-10-29 nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo teisėjos nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-19-540/2016 bei 2015-10-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Vytauto Krikščiūno nutarimą Nr. 65N-41765991-15 ir bylą M. P. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei suėjus administracinės nuobaudos skyrimo termino senačiai. Melagingai liudijusiems liudytojams R. S. ir J. Š. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus (ATPK 259 str. 2 d.) pagal ATPK 187 (2) straipsnį „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“.

Visų pirma apeliantė prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą dėl to, kad skiriant jai nuobaudą, jau buvo pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo senaties terminai.

Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasidėjo nuo 2014-12-30. 2015-01-29 nutarimu administracinės bylos Nr. 20-65-AP-l 167 nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2015-06-30, (policijos bylos l. 13-14), ir vėliau 2015-06-29 nutarimu dar kartą pratęstas administracinės bylos nagrinėjimo terminas iki 2015-11-30 (policijos bylos l. 36-37).

2015-11-17 pateikus M. P. skundą, policijos įstaiga perdavė šį su visa bylos medžiaga Kauno apylinkės teismui 2015-11-19. Trečiojo nutarimo policijos byloje apie tai, jog būtų pratęstas bylos nagrinėjimo terminas, nėra, taip pat jokios nutarties nėra priėmęs ir Kauno apylinkės teismas, todėl laikytina, jog administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaiga suėjo 2015-11-30. Tam, jog administracinio teisės pažeidimo bylą būtų buvę galima nagrinėti, Kauno apylinkės teismas iki 2015-11-30 turėjo motyvuota nutartimi pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau tokių veiksmų neatliko ir bylą nagrinėjo pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Apeliantė nurodo, kad nuobaudos skyrimo senaties terminas gali būti tik pratęstas, o atnaujinimo institutas ATPK 35 straipsnyje nėra numatytas ir kartu nėra leidžiamas, todėl pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 str. 7 p.) dėl ko procesinės kliūties negali panaikinti joks teismas, todėl esant tokiai situacijai ši byla negali būti toliau nagrinėjama.

Dėl įrodymų t. y. liudytojų parodymų, vertinimo, skunde teigiama, kad akivaizdu, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi prieštaringais, nenuosekliais ir nelogiškais liudytojų R. S. ir J. Š. parodymais. Skunde teigiama, kad R. S. pirminiame ir 2015-01-09 paaiškinime pareiškime policijai nurodytos aplinkybės ir teisme duoti parodymai yra prieštaringi, jis vis nurodo naujų aplinkybių, nurotas aplinkybes papildo. Taip pat ir liudytoja J. Š., 2016-02-10 teismo posėdžio metu papildė 2015-01-12 paaiškinime nurodytas aplinkybes, neteisingai nurodė, kad incidentas vyko anksti ryte, kad ji pirma perėjo per perėją į sustojimą, o M. P. iš paskos perėjo. Apeliantė teigia, kad tiek R. S., tiek J. Š. vis kitaip įvardindavo necenzūrinius žodžius, kuriuos neva M. P. yra pasakiusi R. S., taip pat lieka neaišku, ar autobusų stotelėje visgi buvo tik J. Š., ar ir kitų žmonių, nes abu liudytojai tvirtina kitaip, taip pat liudytoja J. Š. nurodo, kad neva M. P. spardė seniūno automobilį, tačiau peržiūrėjus vaizdo medžiagą nematyti, jog neatpažintas asmuo daužytų raudoną automobilį. Teismo posėdžio metu R. S. nurodė, jog jam autobusų stotelė matėsi iš dešinės, ji yra už 15-20 metrų, tačiau išties autobusų stotelė buvo kairėje pusėje apie 60 metrų, todėl J. Š. negalėjo matyti ir girdėti tariamo konflikto, o R. S. negalėjo matyti J. Š. stovinčios stotelėje, nes matomumą mažina ne tik pakankamai nemažas atstumas iki stotelės (60 metrų), bet matomumui trukdo geltonos plytinės tvoros kampas, todėl akivaizdu, kad abu liudytojai būdami pažįstami veikė prieš M. P. bendrai. Apeliantė skunde nurodo, kad vaizdo įrašas yra visiškai neinformatyvus, kadangi jame nėra jokio garso iš kurio būtų galima spręsti, jog automobilį būtent daužė M. P. ir ši seniūną R. S. vadino „vagimi, girtuokliu, parazitu, pederastu“, be to iš vaizdo įrašo negalima nuspręsti, jog prie sankryžos stovėjusiame raudoname automobilyje sėdėjo R. S.. Tačiau šis vaizdo įrašas informatyvus tik liudytojų patikimumo vertinimo prasme, kadangi, kaip minėta anksčiau, tariama liudytoja J. Š. negalėjo matyti tariamo incidento, o R. S. šios autobusų stotelėje. Apeliantė mananti, kad vaizdo įraše esanti moteris galėjo būti net ne J. Š., kadangi R. S., turėdamas vaizdo medžiagą, galėjo pažįstamos J. Š. aprašyti „pagalbos“, jog apraminti nuo skundų rašymo M. P..

Skunde apeliantė prašo įvertinti R. S. ir jo pažįstamos J. Š. akivaizdžiai neteisingus parodymus, ir mano, kad šiems liudytojams turi būti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai (ATPK 259 str. 2 d.) pagal ATPK 187² straipsnį dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsiliepimų į skundą negauta.

M. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Dėl procesinių terminų pažeidimo.

Iš apeliacinio skundo nėra aišku, dėl kurio termino – nuobaudos skyrimo ar bylos nagrinėjimo, pasibaigimo prašoma laikyti priimtus procesinius sprendimus neteisėtais ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Visų pirma apeliantė prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtą nutarimą dėl to, kad skiriant jai nuobaudą, jau buvo pasibaigę ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo senaties terminai. Tačiau skundo argumentuose teigia, kad policijai įstaigai perdavus jos skundą dėl priimto nutarimo su visa bylos medžiaga, nei policijos įstaiga, nei teismas nepriėmė procesinio dokumento, kuriuo būtų pratęstas bylos nagrinėjimo terminas, todėl jos įsitikinimu, administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaiga suėjo 2015-11-30. Tam, jog administracinio teisės pažeidimo bylą būtų buvę galima nagrinėti, Kauno apylinkės teismas iki 2015-11-30 turėjo motyvuota nutartimi pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau tokių veiksmų neatliko ir bylą nagrinėjo pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.

Įvertinus bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK numatyti procesiniai terminai, nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeisti nebuvo.

ATPK numato terminus, susijusius su administracinės nuobaudos skyrimu ir administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimu.

Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

ATPK 282 straipsnis reglamentuoja administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus. Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. <....> Šio kodekso 44, 170, 174 straipsniuose, 178 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse ir 187 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per vieną parą, 90, 188² ir 188⁷ straipsniuose numatytų pažeidimų bylos – per tris dienas, 50 straipsnyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje numatytų pažeidimų bylos – per penkias dienas, 98 straipsnyje numatytų pažeidimų bylos – per septynias dienas.

Tačiau įstatymas numato ir tam tikras išlygas, t. y. pagal minimo straipsnio 3 dalį, kai asmuo vengia administracinės atsakomybės, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, paskelbiama jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių nustatytais terminais neįmanoma išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau, negu numatyta šio kodekso 35 straipsnyje, t. y. metams laiko nuo pažeidimo padarymo ar jo paaiškėjimo dienos.

Kaip matyti iš pateiktos policijos medžiagos, bylą tiriančios institucijos atstovų motyvuotais nutarimais (l. 14, 37), vadovaujantis ATPK 35 ir 282 straipsniais, administracinės bylos nagrinėjimo ir tuo pačiu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo tęsiamas, paskutinė kartą jis pratęstas iki 2015-11-30. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas ir nuobauda pažeidėjai M. P. paskirta 2015-10-29. Taigi, nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti, nuobauda apeliantei paskirta nepraėjus metams laiko nuo pažeidimo padarymo, todėl akivaizdu, kad nuobauda skundžiamu nutarimu M. P. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pabrėžtina, kad pagal įstatymo nuostatas, tiek nuobaudos skyrimo, tiek bylos nagrinėjimo terminai yra siejami su bylos išnagrinėjimu Institucijoje, kuri pagal savo kompetenciją turi teisę priimti nutarimą ir skirti pažeidėjui nuobaudą. Todėl šiuo atveju M. P. skundų nagrinėjimo procesas apylinkės bei apygardos teismuose su minimais terminais nesietinas.

Dėl įrodymų vertinimo.

Apeliaciniame skunde M. P. akcentavo, kad jos kaltė grindžiama prieštaringais asmenų parodymais, o administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Tokius jos teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad apylinkės teismas, atmesdamas M. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015-10-29 nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-12-30 R. S. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl netinkamo M. P. elgesio nurodydamas, kad 2014-12-30 apie 11.55 val. jam su tarnybiniu automobiliu sustojus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, prie automobilio priėjo M. P. ir pradėjo garsiai rėkti bei vadinti R. S. „vagimi, girtuokliu“, klausė, kada jis atiduos 10 000 Lt, kuriuos iš jos R. S. neva pavogė. Matydamas, kad M. P. yra neblaivi, R. S. uždarė automobilio dureles, tačiau M. P. jas pradėjo plėšti ir jas atidarė bei toliau ant jo šaukė. R. S. pradėjus važiuoti, M. P. su ranka trenkė per galinį automobilio durų stiklą. Netoli įvykio vietos autobusų stotelėje buvo keletas žmonių, tarp kurių ir iš matymo pažįstama J. Š., kuri, pareiškėjo teigimu, gal ir galėtų paliudyti apie incidentą.

2015-01-09 rašytame paaiškinime R. S. paaiškino kad M. P. jį išvadino „vagimi, girtuokliu, parazitu, piderastu“ ir visokiais kitokiais žodžiais. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) esančiame autobusų sustojime stovėjo ir ėjo pro šalį žmonės, tarp kurių buvo pažįstama J. Š., kurie galėtų paliudyti apie įvykį. Pareiškėjo teigimu, tokiam M. P. elgesiui jokių priežasčių nebuvo, ji taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų, sukeldama tiek R. S., tiek incidentą galimai mačiusių žmonių pasipiktinimą. Iš R. S. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis tik patvirtino pareiškime ir paaiškinime nurodytas aplinkybes. Jokių prieštaravimų R. S. paaiškinimuose, priešingai nei teigiama M. P. skunde, aukštesnysis teismas nenustatė. R. S. tiek bylos tyrimo policijoje metu, tiek paklaustas teisme, nurodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes – kad M. P. viešoje vietoje, gatvėje prie sankryžos, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, plėši automobilio dureles, trankė automobilį. Taigi, visi požymiai, reikalingi konstatuoti esant viešosios tvarkos pažeidimui pagal ATPK 174 straipsnį, R. S. buvo paminėti. Pažymėtina, kad tai, jog asmens nurodytos įvykio aplinkybės per skirtingas apklausas nurodomos ne identiškais, tais pačiais žodžiais, kad parodymai yra papildomi kai kuriomis detalėmis, nekeičiant esminių aplinkybių, nereiškia, kad asmens parodymai yra prieštaringi ar nenuoseklūs.

Dėl tų pačių priežasčių teisingais ir patikimais laikytini liudytojos J. Š. parodymai, nes įvykio aplinkybes, nuosekliai, iš esmės tapačiai ji nurodė tiek paaiškinime, tiek apklausta apylinkės teisme, kad 2014-12-30 apie 12 val. ji stovėdama stotelėje išgirdo riksmus ir atsisukusi į tą pusę pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustojęs (duomenys neskelbtini) seniūno automobilis, kurį vairavo seniūnas R. S., o šalia jo stovinti moteris garsiai rėkdama plūdosi necenzūriniais žodžiais (gaidį, pideraste, gyvulį, parazite, atiduok dešimt tūkstančių) bei brovėsi į automobilį, norėdama atidaryti duris bei daužė automobilį ranka. Toks moters elgesys J. Š. šokiravo. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių J. Š. teiginį, kad ji M. P. nepažįsta ir nėra suinteresuota ją apkalbėti. Konstatuojant J. Š. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ji nei M. P., nei R. S. asmeniškai nepažinojo, neturėjo nei su vienu iš jų kokių nors santykių ar konfliktų. R. S. nurodė, kad J. Š. žino tik iš matymo, o pastaroji su R. S. taip pat nėra pažįstama, ji tik žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) miestelio seniūnas ir tokie jų parodymai nepaneigti, todėl versija, jog ši galėjo duoti neteisingus parodymus, siekdama palaikyti R. S. pusę ir apkalbėti M. P., atmestina.

Nors apeliantė kategoriškai tvirtina, kad R. S. ir J. Š. parodymus paneigia vaizdo įrašas, tačiau su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Priešingai, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina šių asmenų nurodytas aplinkybes. Iš jo matyti, kad prie sankryžos sustoja raudonos spalvos automobilis, kuris rodo kairės pusės posūkio signalą. Per pėsčiųjų perėją eina tamsiai apsirengusi moteris, kuri prieina prie raudonos spalvos automobilio. Tuo metu vairuotojas praveria automobilio dureles. Moteris kažką pasako ir vairuotojas uždaro dureles. Tada moteris pradeda bandyti atidaryti automobilio dureles ir tai daro ne vieną kartą. Automobilis pradeda judėti ir moteris su ranka trenkia į jo kairės pusės viršutinę dalį. Automobilis nuvažiuoja į kairę, o moteris raišuodama vėl pereina per perėją ir nueina. Nors garsas nebuvo įrašytas, tačiau užfiksuotas vaizdas leidžia daryti išvadą, kad prie automobilio priėjusi moteris elgiasi agresyviai, jos veiksmų pobūdis nepaneigia konflikto buvimo galimybę tarp jos ir automobilyje esančio asmens (b. l. 8).

Apylinkės teismas pagrįstai abejojo pačios M. P. parodymų teisingumu, nes ji pradžioje pripažino, kad įvykio vietoje buvo, priėjo prie sustojusio sankryžoje seniūno R. S. vairuojamo automobilio ir jie pasikalbėjo. Ji neigė plūdusi seniūną necenzūriniais žodžiais, daužiusi automobilį, tačiau kiti veiksmai, kurių ji neneigia, t. y. ėjimą per gatvę ir priėjimą prie R. S. vairuojamo automobilio bei pasikalbėjimą, būtent ir patvirtina užfiksuotas vaizdo įrašas. Tačiau M. P. vėliau nurodė, kad įraše matoma moteris yra ne ji. Taigi, toks parodymų keitimas pagrįstai leido apylinkės teismui M. P. parodymus vertinti kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių aplinkybių. Liudytojas R. S. kategoriškai patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuota prie automobilio priėjusi moteris yra būtent M. P.. Tą patvirtino ir liudytoja J. Š., kuri paneigė apeliantės nurodytas aplinkybes dėl jos priėjimo prie automobilio pusės ir kategoriškai teigė, jog M. P. perėjo perėją ir priėjo prie R. S. vairuojamo automobilio, ką patvirtino ir vaizdo įrašo duomenys. Taigi, įvertinus surinktus įrodymus byloje, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad vaizdo įraše matoma moteris, kuri prieina prie raudonos spalvos automobilio, yra M. P..

M. P. skunde teigia, kad R. S. ir liudytojos J. Š. parodymai, kad stotelė nuo įvykio tik už 20 metrų, neteisingi, nes jos teigimu, autobusų stotelė buvo kairėje pusėje apie 60 metrų nuo sankryžos, už geltonos tvoros, todėl R. S. negalėjo matyti J. Š. stovinčios stotelėje. Iš vaizdo įrašo nematyti, kokiu atstumu yra abiejų pusių nurodyta autobusų stotelė, tačiau įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą aukštesnysis teismas daro išvadą, kad minimi atstumai ir jų tikslumas esminės reikšmės, vertinant nutarime ir skundžiamojoje nutartyje konstatuotas aplinkybes, neturi.

Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog byloje esantys duomenys teismo buvo įvertinti pažeidėjos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. P. padarė administracinį teisės pažeidimą ir tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį. Nuobauda pažeidėjai paskirta teisingai, vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti jį M. P. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismo 2016-02-15 nutartis paliekama nepakeista, o M. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016-02-15 nutartį palikti nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.