- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- N-444-142-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties M. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 12 d. surašė M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 18.40 val., neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį ir viršijo leistiną iki 50 km/h greitį (važiavo 89 km/h greičiu), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 ir 174 punktų reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 19 d. nutarimu M. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 410 litų baudą (pažeidimą įvertinant 6 baudos balais), o pagal ATPK 130² straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.
II.
M. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą pakeisti, t. y. skirti nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti atėmimu. Nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, tačiau teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų labai sunkiais pasekmes, nes apribotų jo galimybes tinkamai vykdyti darbo pareigas, rūpintis mažamečiu broliu. Pažymėjo, jog dirba banke „DnB Nord“ analitiku, dėl ko dažnai tenka važiuoti į susitikimus, rengti pristatymus, atstovauti banką įvairiuose oficialiuose renginiuose. Atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas už greičio viršijimą ir vairavimą neturint tokios teisės, tačiau teisę vairuoti jis turėjo, tik nebuvo su savimi pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo, kas atitinka ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Nurodė, jog pareigūnas nutarime dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, iš viso nepasisakė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.N3-1554-05 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų yra pažeidžiamos atsakomybėn traukiamo asmens teisės, o toks pažeidimas sudaro pagrindą teismui grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus esminiams trūkumams ištaisyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi M. P. skundo netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog M. P. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, nuobauda, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinumą, parinkta tinkamai. Teismas pažymėjo, jog atmeta M. P. argumentus, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padeda mažamečiui broliui, kadangi jis nuolat pažeidinėja KET reikalavimus, o mamai ir mažamečiui broliui padėti gali ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, per 2006 metus už KET pažeidimus yra baustas 4 kartus, tačiau jokių išvadų nedaro, piktybiškai ignoruoja KET reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą nuobaudą keisti.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartimi, M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir skirti nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog teisė vairuoti reikalinga vykdyti darbines pareigas, jis nuoširdžiai gailisi. Dėl ankstesnių pažeidimų paaiškino, jog per metus laiko buvo keturis kartus baustas, tačiau du pažeidimai buvo skirtingo pobūdžio ir pavojingumo, t. y. du kartus buvo palikęs automobilį vietoje, kur už stovėjimą reikia mokėti. Mano, jog šie pažeidimai negalėjo būti vertinami kaip atsakomybę sunkinantys.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog apeliantui buvo skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, asmuo per metus padarė keturis pažeidimus, tačiau išvadų iš to nepadarė. Pažymi, jog 2006 m. dėl saugaus greičio nepasirinkimo Lietuvoje užregistruoti 963 eismo įvykiai, kuriuose 140 žmonių žuvo, 1369 – sužeisti. Sušvelninus paskirtą nuobaudą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmiausia pasakytina, jog ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Taigi, ATPK 8 straipsnyje įtvirtinta principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtis, kuri taikoma, kai: 1) įsigalioja aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus; 2) iki tokių aktų išleidimo už padarytus administracinius teisės pažeidimus nuobaudos dar nėra paskirtos arba paskirtos, bet dar neįvykdytos.
Kaip matyti iš cituotos normos, grįžtamoji įstatymo galia gali pasireikšti nuobaudos švelninimu arba veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, nepripažinimu. Šiuo atveju po ATPK pakeitimų, įvestų 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, nebeliko tokios veikos, kuri buvo numatyta ATPK 130² straipsnyje ir įtvirtino, kad administracinę atsakomybę užtraukia pakartotinis KET pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusiuose ATPK pakeitimuose minėtos pažeidimo sudėties nebėra (baudos balų sistemos atsisakyta) taip preziumuojant, jog buvusi ATPK 130² straipsnyje aprašyta veika nebėra pavojinga. ATPK 250 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl M. P. inkriminuotos ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos padarymo nutrauktina, o dėl apeliacinio skundo argumentų, kaip nagrinėjamai bylai nebeaktualių ir iš esmės liečiančių ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę nuobaudos, skirtos pagal ATPK 130² straipsnį, panaikinimui, nepasisakoma.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimas dalykas byloje. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog administracinis kaltinimas apeliantui buvo suformuluotas ir už tokias atskiras veikas: už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (ATPK 128 str. 1 d.); už nustatyto greičio viršijimą nuo 30 iki 50 kilometrų per valandą (ATPK 124 str. 4 d.). Taigi, kaltinimo apimtis aiški, tačiau Institucijos nutarimu asmuo pripažintas kaltu viršijus leistiną greitį, o kaltinimas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį visai nevertintas, be to, byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog M. P. nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, kas, surinkus reikiamus įrodymus, atitiktų ne ATPK 128 straipsnio 1 dalies, bet ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą. ATPK 280 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareigūną dar ruošiantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškinti ir išspręsti klausimą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Pažymėtina, jog M. P. savo kaltę dėl greičio viršijimo ir dešimties baudos balų surinkimo pripažino ir siekdamas nuobaudos pakeitimo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui kartu kėlė aptariamos veikos (ATPK 128 str. 1 d.) netinkamo kvalifikavimo klausimą, tačiau dėl šio aspekto pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė, jokių įrodymų dėl tokios veikos (ne)buvimo nerinko.
Dėl apelianto skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui išdėstytų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartimi (adm. Byla Nr.N3-1554-05) paremtų teiginių, jog netinkamas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip, jo nuomone, yra šiuo atveju, sudaro pagrindą teismui grąžinti bylą, pasakytina, jog apelianto cituojamoje nutartyje buvo nustatyti esminiai protokolo trūkumai, neleidę teismui nustatyti tikrosios administracinio kaltinimo esmės ir trukdę bylos nagrinėjimui iš esmės, ko šiuo atveju nėra. Pažeidimų esmė atskleista taip, kaip reikalauja įstatymas, o tiek Institucijai, tiek teismui nustačius, jog protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pakeisti nuorodą į tinkamą ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, leidžia ATPK 284 straipsnio 2 dalis. Taigi bylos grąžinimas Institucijai šiuo atveju nebuvo reikalingas.
Iš pasakyto seka, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, dėl ko neteisingai išspręsta byla, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla (jos nenutrauktoje dalyje) gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl M. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį nutraukti, likusioje dalyje bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.