Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-28 · Civilinė byla Nr. e2S-736-638/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
e2S-736-638/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03151-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „B. I. Construction“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-736-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03151-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „B. I. Construction“ dėl sprendimo pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovas ieškinyje prašė: 1) pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-23819, nekeičiant sprendimo dėl netesybų; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 105,57 Eur darbo užmokestį bei kitas sumas, susijusias su darbo santykiais; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 3,69 Eur delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį 2019 m. spalio mėn.; 4) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 542,04 Eur už 2019 m. lapkričio mėn. darbą (išskyrus dienpinigius); 5) pripažinti, kad ieškovui už darbą pas ieškovę priskaitytini 90 Eur dienpinigiai už 2019 m. rugsėjo mėn. darbą, 345 Eur dienpinigiai už 2019 m. spalio mėn. darbą ir 90 Eur dienpinigiai už 2019 m. lapkričio mėn. darbą; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 90 dienpinigius už 2019 m. lapkričio mėnesio darbą; 7) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai netesybas, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 31 d. imtinai iki visiško atsiskaitymo su ieškovu A. G., bet ne ilgiau nei už iki 2020 m. gegužės 20 d. imtinai; 8) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį dalyje, kurioje prašoma pakeisti 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-23819, nekeičiant sprendimo dėl netesybų. Teismas kitą ieškinio dalį priėmė. Teismas neleido asociacijai „I. K.“ atstovauti ieškovo A. G. interesų civilinėje byloje Nr. e2-7580-1126/2020, bei iš civilinės bylos Nr. e2-7580-1126/2020 pašalino ieškovo atstovę asociaciją „I. K.“.

3. Teismas nurodė, kad vadovaujantis darbo kodekso (toliau tekste – DK) 229 straipsnio 2 dalimi jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Vadovaujantis DK 229 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė reikalavimą pakeisti 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-23819, nekeičiant sprendimo dėl netesybų. Tačiau taip pat pateikė ir reikalavimą priteisti netesybas. Teismas konstatavo, kad reikalavimo, kuriuo prašoma palikti galioti darbo ginčų komisijos priteistą netesybų dydį pateikimas yra perteklinis veiksmas, nesukeliantis jokių materialinių teisinių pasekmių.

4. Teismas nurodė, kad iš esmės neribotos teisės atstovauti pagal pavedimą darbuotojus darbo bylose suteikimas asmenims, kurių pagrindinės veiklos sritys ir tikslai nėra darbuotojų teisių atstovavimas ar jų gynimas, teismo nuomone, iš esmės paneigtų įstatymais įtvirtinamą darbuotojų atstovavimo sistemą, pagal DK 165 straipsnį, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3, 4, 5 dalis, CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 bei 5 punktus, CPK 56 straipsnio 2 ir 3 dalį, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnį ir kt. Teismo vertinimu, šiuo atžvilgiu CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip suteikiantis teisę asociacijoms vienašališkai, tik nežymiu įstatų pakeitimu užsitikrinti galimybę veikti nepriklausomai nuo realiai vykdomos veiklos, ar iš esmės vykdyti tik pagrindinę – atstovavimo veiklą teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priimti ieškinį dalyje, kurioje prašoma pakeisti 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-23819 nekeičiant sprendimo dėl netesybų, taip pat dalyje, kurioje neleista asociacijai „I. K.“ atstovauti ieškovo A. G. interesų civilinėje byloje Nr. e2-7580-1126/2020, bei iš civilinės bylos Nr. e2-7580-1126/2020 pašalinta ieškovo atstovė asociacija „I. K.“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį dalyje, kurioje prašoma pakeisti 2020 m. sausio 30 d. darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-23819 nekeičiant sprendimo dėl netesybų, nesirėmė apeliacinės instancijos teismų suformuota praktika, nagrinėjant darbo bylas ir taikant DK 231 straipsnio nuostatas. Pvz., Kauno apylinės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10510-945/2015 pakeitė darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, kurį peržiūrėjo Kauno apygardos teismas ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2339- 480/2015 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiuo atveju ieškovą iš dalies tenkina darbo ginčų komisijos sprendimas, t. y. tenkina tik dalimi dėl netesybų. Todėl ieškiniu teismo prašė pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą, išskyrus dalyje dėl netesybų.

5.2. Ieškinyje nurodytas aiškus ir vienareikšmiškas ieškinio dalyką pagrindžiantis ieškinio pagrindas, t. y. faktai, kuriais remdamasis ieškovas ieškiniu prašo darbo ginčų komisijos sprendimą pakeisti (pakeisti delspinigių, darbo užmokesčių ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo dydžius, priteisti dienpinigius), tačiau ne visa apimtimi, kadangi ieškovas sutinka su sprendimo dalimi, kuria priteista 500 Eur dydžio netesybos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. sausio 30 d.

5.3. Asociacijos įstatuose nurodoma, kad asociacija yra savarankiška Lietuvos jaunimo, sporto, kultūros, finansininkų, ekonomistų, teisininkų ir kitų sričių ir profesijų organizacija (I skyrius). O tai reiškia, kad asociacija turi 7 tikslus, iš kurių 2 yra narių ir savanorių veiklos koordinavimas, interesų atstovavimas, gynimas ir jų atstovavimas teisme, bei kitų viešų interesų tenkinimas; taip pat narių ir savanorių teisių, garbės ir orumo, darbo santykių ir teisių gynimas teisme, kai yra ginčas tarp narių (savanorių) ir trečiųjų asmenų (2.1.1. ir 2.1.2. punktai).

5.4. Taip pat asociacijos įstatuose aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad asociacija, įgyvendindama savo tikslus vykdo 10 veiklos sričių ir rūšių, be kita ko, ir teisinę veiklą (nariams ir savanoriams teikia teisines paslaugas (pagalbą) (2.2.9. punktas).

5.5. Teismas nepagrįstai kaip vieną iš motyvų neleisti asociacijai atstovauti nario - ieškovo pasisakė apie asociacijos įstatų 2.1.2 punkte apibrėžiamą tikslą - darbo santykių ir teisių gynimą teisme, kai yra ginčas tarp narių (savanorių) ir trečiųjų asmenų, jog jis yra nesusijęs su kitais deklaruojamais veiklos tikslais nurodytais asociacijos įstatų 2.1.3. - 2.1.7. punktuose, neturintis teisinės ir loginės sekos, t. y. neturintis jokios reikšmės taikant CPK 56 straipsnio 4 dalį. Teismui yra pateikti dokumentai, patvirtinantys ieškovo buvimą asociacijos nariu, taip pat pateikta atstovavimo sutartis, kuria sutarta, kad ieškovą pirmosios instancijos teisme darbo bylose, susijusiose su atsakove, atstovaus asociacija, taip pat pateikti asociacijos įstatai ir asociacijos vadovo duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dalyje, kuria prašoma pakeisti 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-2-23819 nekeičiant sprendimo dėl netesybų ir dalyje, kuria teismas neleido asociacijai „I. K.“ atstovauti ieškovo interesų, ir pašalino ieškovo atstovę asociaciją „I. K.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka nagrinėja ginčą iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės. Šiam ginčui yra taikytina įstatyme nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka, kurios buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

9. Bylos duomenimis, darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, t. y. išieškoti iš atsakovės įmonės UAB „B. I. Construction“ ieškovo naudai 2214,25 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 9,70 Eur delspinigių ir 500 Eur netesybų.

10. Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog ieškovui pareiškus ieškinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimas yra perkeltas į teismą. Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties šalių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismą paties ginčo pobūdžio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas pateikė reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo užmokesčio, delspinigių, dienpinigių ir dėl netesybų, todėl reikalavimas, kuriuo prašoma palikti galioti darbo ginčų komisijos priteistą netesybų dydį yra nelogiškas ir prieštaraujantis DK 147 str. 2 d., nes netesybų mokėjimo prievolė ir pats netesybų dydis yra išvestinis rezultatas, priklausantis nuo pagrindinio šalių ginčo išsprendimo (netesybos priteisiamos tuo atveju, jei tenkinamas reikalavimas pripažinti darbdavį uždelsus atsiskaityti). Jeigu ieškovas inicijuoja ginčą dėl pagrindinių reikalavimų, t. y. dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo, tai toks ginčas apima ir klausimą dėl netesybų priteisimo/nepriteisimo, kitaip tariant, reikalavimas dėl netesybų pagal jo teisinę prigimtį negali būti nagrinėjamas atsietai nuo pagrindinių reikalavimų.

12. Apeliantas teigia, kad teismas nesirėmė apeliacinės instancijos teismų suformuota praktika, tačiau pažymėtina, kad Darbo kodeksas yra priimtas ir įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl ankstesne teismų praktika galima vadovautis tik su išlygomis ir atsižvelgiant į naują teisinį reguliavimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutarė ieškinį dalyje, kurioje prašoma pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą, atsisakyti priimti. Kiti ieškovo pareikšti reikalavimai iš esmės reiškia, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl pažeistų darbinių teisių, kuris teismo yra priimtas ir bus nagrinėjamas.

14. Dėl ieškovo atstovavimo. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

15. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti asociacijos „I. K.“ įstatai, kurių 2.1.3 – 2.1.7 punktuose nurodyti asociacijos tikslai (skatinimas dalyvauti valstybės kūrimo ir tobulinimo darbuose, jaunimo socialinių, kultūrinių problemų analizė, jų sprendimo būdų paieška ir vykdymas, pilietinės iniciatyvos, savanorystės, socialinio aktyvumo skatinimas, socialinės atskirties mažinimas, ryšių su giminingomis organizacijomis visame pasaulyje plėtojimas). Įstatų 2.1.1 punkte nurodomas narių ir savanorių veiklos koordinavimas, interesų atstovavimas, gynimas ir jų atstovavimas teisme, bei kitų viešųjų interesų tenkinimas. Sistemiškai įvertinus visus asociacijos nurodytus tikslus matyti, jog pagrindinis ir esminis asociacijos veiklos tikslas yra valstybės kūrimo ir tobulinimo veikla, socialinis aktyvumas, savanorystė, pilietinės iniciatyvos, socialinės atskirties mažinimas, jaunimo kultūrinė veikla. Todėl asociacijos narių fizinių ir juridinių asmenų teisinis konsultavimas, gynimas ir atstovavimas teismuose turi būti iš esmės susijęs su valstybės kūrimu ir tobulinimu, socialinės atskirties mažinimu, savanoryste, pilietinėmis iniciatyvomis ir pan., o ne su bet kokiu kitu teisiniu ginču ar byla, kurioje dalyvauja asociacijos narys.

16. Kasacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. 3P-1518/2016 nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimo ir taikymo, jeigu atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių pagrindinių tikslų, tai asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo negali būti laikomas tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Nr. 3P-1518/2016).

17. Pažymėtina, kad asociacijos Įstatų 2.1.2 punkte kaip vienas iš tikslų nurodomas darbo santykių ir teisių gynimas teisme, kai yra ginčas tarp narių (savanorių) ir trečiųjų asmenų, laikytinas ne tikslu, o priemone, nepaneigiančia, bet ir neatitinkančia pagrindinių asociacijos tikslų – valstybės kūrimo ir tobulinimo veiklos, socialinės atskirties mažinimo, jaunimo kultūrinių problemų analizės, pilietinių iniciatyvų ir savanorystės skatinimo, todėl vien minėto punkto įrašymas į įstatus nesudaro pagrindo vertinti, jog asociacija turi teisę atstovauti ieškovui jo privačiame ginče su darbdaviu. Aiškinant priešingai išeitų, kad asociacija veiks kaip kvazi ( lot. quasi - beveik, tartum) advokatas (tariamas, netikras advokatas), kas gali neužtikrinti ieškovui tinkamo atstovavimo ir tuo pačiu tinkamo proceso CPK 56 str. ir 161 str. prasme.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė