- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- TS-105-1157/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Nuteistasis
- A. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. RV-25-2122 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, skiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2021 m. vasario 4 d.
Bausmės pabaiga: 2025 m. gruodžio 12 d.
Nuteistoji 1/2 paskirtos bausmės atliko 2023 m. rugpjūčio 4 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. rugpjūčio 21 d. – 1 metai 3 mėnesiai 21 diena.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. RV-25-2122 nuteistajai A. Š. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistosios A. Š. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Komisijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. RV-25-2122. Skunde nurodo, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna legalias pajamas. Dengia skolas pagal vykdomuosius raštus. Taip pat nuo šių metų kovo 1 d. dirba papildomai 0,25 etato krūviu, nes nori padengti daugiau įsiskolinimų. Dirba po 10 val. per dieną. Nurodė, jog kai buvo rengiama socialinė išvada, jos niekas neklausė, kaip ji gyvens išėjusi su intensyvia priežiūra. Nurodė, jog dėl šio nutarimo, ji turės palikti ne tik mylimą darbą, bet ir praras pastovias pajamas. Taip pat, dirbdama po 10 val. per dieną, spėja papildomai mokytis. Nurodė, jog Komisijos išvada prieštarauja teisingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo.
Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
Susipažinęs su nuteistosios A. Š. asmens byla ir Komisijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarime išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nuteistoji atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. A. Š. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. Š. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama tokią riziką. Pastebėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. spalio 12 d., 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. liepos 13 d. ir 2024 m. sausio 9 d. nuteistajai buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, kad nuteistoji sistemiškai nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog ji atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajai yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar A. Š. gali būti paleista lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus nuteistosios nurodytas aplinkybes, abejonių teigiamais nuteistosios asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Skundžiamame Komisijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarime nurodyta, kad A. Š. vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: tęsia darbinę veiklą, iš jos atlyginimo daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. Taip pat stebimas nuteistosios nepriekaištingas elgesys, ji deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, tikslus bei orientuojasi į teigiamų integracijos proceso prielaidų kūrimą, baigė rekomenduotą intervencinę programą, dalyvauja psichologės konsultacijose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Teismas išdėstytas aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistosios elgesys tik patvirtina, jog ji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aptartos nuteistąją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistoji, išleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jau galėtų laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jos asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jos lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistajai nors ir atlikusiai daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos dinaminiai veiksniai – neišspręstas gyvenamosios vietos klausimas po paleidimo, nuolatinis gyvenamosios vietos adresų keitimas, prasta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių, lėšų paskirstymo kompetencijų stoka, nuolatinė veikla skatinanti nusikalstamumą, alkoholio vartojimo problema, objektyvaus savivaizdžio stoka, kontroliuojantis / manipuliatyvus elgesys, sunkumai atpažįstant problemas, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, nepakankamas kitų požiūrio priėmimas, kategoriškumas, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į bendruomenę / visuomenę. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik A. Š. praeityje buvusį elgesį, bet ir jos elgesį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistosios psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistosios pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistoji gali eliminuoti jai nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Atkreiptinas dėmesys, jog A. Š. anksčiau teista 13 kartų, nusikalstamos veikos pasižymi panašiais bruožais – sukčiavimu, piktnaudžiavimu, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimu. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajai buvo taikomos ir švelnesnės bausmės, tačiau, nepaisant taikomų švelnesnių poveikio priemonių, ji reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Nusikaltimai tyčiniai, baigti, savanaudiški. Dabartiniame teismo nuosprendyje ir interviu metu savo kaltę pripažino, gailėjosi. Teismas, be kita ko, nustatė kad nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra ne atsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamosios neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę. Visgi, minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos formuoja teismo nuomonę, įvertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimą taikyti / netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistosios padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąją bei įvertinti jos elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina, jog nuteistosios palaikomi ryšiai su savo artimaisiais pasižymi tam tikra specifika. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji, vykdydama nusikalstamas veikas, įtraukė ir savo dukras. Šiuo metu ji nurodo, jog palaiko artimus ryšius su savo dukterimis, visgi, viena jų nesutiko jog paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju pas ją apsigyventų. Vertinant tai, kad ryšių su artimaisiais palaikymas, kaip aplinkybė, egzistavo ir jos nusikalstamų veikų metu, darytina prielaida, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistosios nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijų.
Akcentuotina, jog skunde nuteistoji dėsto deklaratyvius teiginius – nepateikia jokių naujų, visuomeninę veiklą, visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę patvirtinančių duomenų, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog asmuo gali atlikti likusią dalį bausmės nenusikalsdamas, jo neizoliuojant nuo visuomenės. Taip pat, nors skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistosios mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog nuteistosios elgesio korekcijos procesas dar nėra baigtas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog A. Š. gali gyventi socialinėje visuomenėje nenusikalsdama.
Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigos privalo dėti pastangas pakeisti nuteistosios asmenybę bei elgesį, bet ir pats asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi taip išnaudoti valstybės jam suteikiamas galimybes resocializuotis laisvės atėmimo įstaigoje, kad nekiltų abejonių dėl jo teigiamų elgesio pokyčių.
Pažymėtina, jog nuteistoji skunde nurodė, kad dėl šio Komisijos nutarimo, ji turės palikti ne tik mylimą darbą, bet ir praras pastovias pajamas. Visgi teismui kyla abejonių dėl šių nurodytų aplinkybių, kadangi iš nuteistosios asmens bylos matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2023 m. gegužės 15 d., yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pažymėtina, jog dar 2024 m. vasario 7 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo (2024 m. vasario 7 d. Nr. RV-25-472), tačiau tai nesukliudė nuteistajai sėkmingai dirbti toliau iki pat skundo pateikimo teismui. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios nurodytos aplinkybės vertintinos kaip deklaratyvūs bei nepagrįsti teiginiai.
Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo instituto, vertino visus pastarąją charakterizuojančius duomenis, tiek pastarosios elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistosios, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajai A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas vienbalsiai. Nuteistosios elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu pritaikius nuteistajai A. Š. lygtinio paleidimo institutą, būdama laisvėje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios A. Š. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. RV-25-2122.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. RV-25-2122 palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.