Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai L. A., gynėjai advokatei R. A., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, bet gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis 1 išlaikytinį nepilnametį vaiką, vidurinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis – registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2015 m. gegužės 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 64¹ str. 1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – 1 m. 17 d. laisvės atėmimo, įskaičius sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką pripažintas atlikusiu bausmę (teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalį (2 veikomis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. L. 2019 m. balandžio 6 d. apie 9 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui dėl vaiko priežiūros, tyčia smaugė ir sudavė ranka per veidą šeimos nariui – sugyventinei L. A., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, kaltinamasis A. L. 2019 m. balandžio 6 d. apie 14 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) kambaryje, kilus kitam naujam šeiminio buitinio pobūdžio ginčui dėl jo elgesio, tyčia sugriebė ir stipriai suspaudė kairiąją ranką dilbio srityje šeimos nariui – sugyventinei L. A., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

3. Kaltinamasis A. L. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikęs, toliau bendrai kartu gyvenantys, auginantys jų mažametį vaiką. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną ryte namuose su sugyventine susipyko dėl sauskelnių jų vaikui pakeitimo, jis nesusivaldęs, ranka sugriebęs ir spustelėjęs nukentėjusios kaklą bei rankos delnu sudavęs jai per veidą, šiai ėmus šaukti, išėjęs iš namų. Jam atgal sugrįžus apie 14 val., namuose nukentėjusi ėmė jam priekaištauti dėl netinkamo elgesio su ja, jie vėl susipykę, jis nesusivaldęs, sugriebęs nukentėjusiąją už kairės rankos ir suspaudęs, kad ši nusiramintų. Po šio incidento sugyventinė iškvietė jam policiją. Ryte matė, kad nuo jo smūgio sugyventinei paraudo skruostas, ar padarė kokias tai žymes jai ant kūno antrojo įvykio metu, nepastebėjęs, iki įvykių nukentėjusios veidas ir rankos buvo sveikos, be sužalojimų žymių, neneigiantis, jog policijos pareigūno ant rankos užfiksuota smurto žymė buvo padaryta būtent jo. Nusikaltimų įvykių metu jie abu buvę blaivūs, anksčiau prieš nukentėjusiąją nesmurtavęs.

Motyvuojamoji dalis

4. Tokios pačios konfliktų kilimo priežastys, jų eiga, kaltinamojo smurto pobūdis, lokalizacija bei jo pasekmės abiejų nusikaltimų įvykių metu byloje yra patvirtintos ir nukentėjusios L. A., kurios ikiteisminio tyrimo metu byloje duoti parodymai (b. l. 20-21) teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio nustatyta tvarka. Teisiamajame posėdyje nukentėjusi papildomai patvirtino, jog po nusikaltimų įvykių kaltinamasis ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę, toliau kartu gyvenantys, auginantys vaikus.

5. 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios faktinės šeimos namai yra dviejų pereinamo tipo kambarių su virtuve ir vonia bute, esančiame (duomenys neskelbtini), aplinka jame rasta tvarkinga (b. l. 6-10).

6. 2019 m. balandžio 6 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios L. A. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – ryte kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis (kaltinamasis) jai sugriebęs už kaklo, taip smaugęs ir sudavęs delnu per veidą, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą, be to, tos pačios dienos popietę kilus naujam (kitam) konfliktui, sugyventinis (kaltinamasis) jai sugriebęs ir stipriai suspaudęs ranką, dėl ko atsiradusi kraujosruva ir taip pat jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, labai susijaudinusi, jai ant kairiosios rankos dilbio matėsi besiformuojanti kraujosruva, o ant kairio skruosto - sumušimas ir paraudimas (b. l. 11-14).

7. 2019 m. balandžio 6 d., 14.44 val. ir 15.25 val. laiku atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota, kad tiek nukentėjusioji L. A., tiek kaltinamasis A. L. yra visiškai blaivūs - 0,00 prom. (b. l. 29-34).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

8. Kaltinamojo A. L. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.

9. Nukentėjusios L. A. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežių sumušimų požymius jos veide ir rankoje, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 3-7) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, dukart tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, pirmu atveju ją sugriebdamas už kaklo, tuo smaugdamas bei suduodamas per veidą, o antruoju – sugriebdamas ir stipriai spausdamas kairiosios rankos dilbį, abiem smurto atvejais sukėlė jai, nukentėjusiajai, fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu abiem atvejais užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebdamas už kaklo, rankos, juos suspausdamas, suduodamas per veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, sugriebimas ir tuo suspaudimas kaklo (smaugimas), sugriebimas ir stiprus suspaudimas rankos, smūgis rankos delnu per veidą, kiekvienu atveju sukėlę nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo ir kito fizinio smurtavimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, labai susijaudinusi, kairiosios rankos dilbis ir kairysis skruostas buvo sumušta ir paraudę, ant rankos formavosi kraujosruva), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, nors abu nusikaltimų įvykiai įvyko tą pačią dieną su santykinai nedideliu maždaug 5 val. laiko skirtumu, tačiau pats kaltinamasis pripažino, jog antrasis konfliktas nebuvo pirmojo tąsa, pastarasis kilo iš naujo, dėl kitų, iš esmės nesusijusių su pirmuoju, priežasčių, todėl abu smurtavimo atvejai kaltinamajam pagrįstai inkriminuoti kaip du savarankiški realiąja sutaptimi įvykdyti nusikaltimai. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios jungtinė veikla, vedant bendrą ūkį, auginant bendrą vaiką, maždaug 1,5 metų besitęsiantis jų bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi nesusituokę kartu gyvena jau maždaug pusantrų metų, visą šį laiką veda bendrą ūkį, yra susilaukę ir augina bendrą vaiką, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam už kiekvieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jų pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Abiejose nusikalstamose veikose tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi minimali tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas arba du), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas), c) konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso sutuoktinių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusi. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį.

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija - nusikalstamos veikos abiem atvejais buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės patenkinama : nors kaltinamasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas įvykdė dar turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas (būdamas recidyvistu), tačiau anksčiau jo įvykdytos veikos buvo labai skirtingos tiek savo pobūdžiu, tiek sunkumu ir nebuvo susiję su smurtu prieš kitą asmenį (b. l. 48-53), nukentėjusios nepaneigtu kaltinamojo pareiškimu tai buvo ir pirmieji smurtavimo prieš nukentėjusią atvejai, visuma šių duomenų rodo, kad kaltinamasi nėra linkęs į smurtą ir nagrinėjamos veikos yra iš esmės atsitiktinio pobūdžio. Be to, nagrinėjamos veikos įvykdytos teistumo eigos pabaigoje, nuo ankstesnių veikų padarymo (2013-01-10) iki nagrinėjamų šioje byloje realiai praėję daugiau nei 6 metai ir nėra duomenų, kad per šį laiką kaltinamasis būtų naujai nusikaltęs, per paskutinius 5 metus laiko tik 1 kartą nubaustas administracine nuobauda už nelabai šiurkštų teisės pažeidimą (b. l. 54-63), kaltinamojo pareiškimu jis periodiškai uždarbiauja užsienyje ir iš to išlaiko šeimą, kitais bylos duomenimis ši aplinkybė taip pat nepaneigta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamas veikas bei reiškiamą gailėjimąsi dėl jų, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusios atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamojo elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (punktas 13) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja nusikaltimų recidyvą – kaltinamasis nagrinėjamus byloje tyčinius nesunkius nusikaltimus įvykdė turėdamas dar neišnykusį ir (ar) nepanaikintą teistumą už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

15. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, abiejų inkriminuotų kaltinamajam nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiosios naudai, kartu konstatavus dar labiau teigiamą, nei neigiamą ir kaltinamojo asmenybę (punktai 13-14), yra teisinga kaltinamajam skirti bausmes savo dydžiu mažesnes už įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalias ar labai artimas tokioms bausmes, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 13 ir 14), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių.

16. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, antrąjį kartą (pirmasis 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendis teistumo nesukėlė – BK 97 straipsnio 3 ir 6 dalys), nors ir nesunkiai, tačiau tyčia ir artimoje aplinkoje fiziniu smurtu dukart tą pačią dieną nusikaltusiam kaltinamajam, paskirtina jau su trumpalaikiu, tačiau realiu laisvės jam atėmimu susijusi bausmės rūšis, šiuo atveju areštas, kadangi švelnesnių rūšių bausmių paskyrimu nepavyks įgyvendinti bausmės paskirties bei pasiekti jos skyrimu siekiamų tikslų – nei anksčiau už baudžiamąjį nusižengimą skirta ir atlikta laisvės apribojimo bausmė, nei už bausmę užskaitytas ilgas kardomasis kalinimas antruoju (2016-09-30 nuosprendžio) atveju kaltinamojo nuo naujų, nagrinėjamų šioje byloje, tyčinių nusikalstamų veikų nesulaikė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė ir vėl tyčia nusikalto. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 11-14), arešto bausmės savo rūšimi bus adekvačios ir proporcingos kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti – nebus nei aiškiai per švelnios, nei aiškiai per griežtos. Skirtinų arešto bausmių trukmė nustatytina taip : už pirmąjį nusikaltimo epizodą – 30 parų, už antrąjį – 20 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis), už realiąja sutaptimi įvykdytas veikas skiriamos bausmės subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklę, jas iš dalies sudedant bei pridedant maždaug pusę nuo švelnesnės bausmės prie griežtesnės, ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 39 paros arešto. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 26 parų arešto.

17. Kaltinamajam A. L. baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. balandžio 6 d. 9 val. veikos) ir nuteisti jį 30 (trisdešimčia) parų arešto.

Taip pat A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. balandžio 6 d. 14 val. veikos) ir nuteisti jį 20 (dvidešimčia) parų arešto.

Paskiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies taisyklę, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – 39 (trisdešimt devynias) paras arešto. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę A. L. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 26 (dvidešimt šešių) parų arešto.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.