Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-226-831/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-23
Bylos Nr.
eII-226-831/2025
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00118-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalijus Krivičius
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eII-226-831/2025Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00118-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 23 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. K.,nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. A.,nedalyvaujant institucijos priėmusios sprendimą atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ROIK: 25284456255, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 27 d. per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: 2025 m. rugpjūčio 27 d. dviračiu važiavo keliu Šakiai- Jurbarkas. 17.47 val. jį nesaugiai lenkė sunkvežimis IVECO, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis lenkė pravažiuodamas pro pat, apie 60-80 cm atstumu (nesilaikydamas KET 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Tiksli įvykių vieta yra fiksuota vaizdo įrašuose. Toks lenkimas kėlė stresą, vertė papildomai balansuoti, kad neprarasti lygsvaros, negriūti ar nepatekti po kito automobilio ratais, todėl ėmėsi priemonių savo saugumui užtikrinti- stabdė, suko į kelkraštį. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes buvo dienos metas, ant dviračių veikė žibintai, jis dėvėjo ryškius rūbus. Vertinant transporto priemonių greičių skirtumą, atstumą tarp kontaktinių paviršių, automobilio gabaritus ir keliamą oro srautą, eismo intensyvumą, toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jų sveikatai ar gyvybei. Keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto; eismo juostoje užimdamas mažesnį plotį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punkto numatytas minimalus gabaritas dviratininkui (1,00 m). Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, kurio vaizdo įrašą pateikė. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. 2025 m. spalio 30 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau Institucija) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25284456255.

Žemesnės instancijos teismas

Skundu nesutinkama su Institucijos 2025 m. spalio 30 d. priimtu nutarimu nutraukti administracinę teiseną, nes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas iškraipant faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai. Nutarimu yra diskriminuojamas dviratininkas, leidžiant suprasti, kad jis yra antraeilis, įstatymų nesaugomas eismo dalyvis. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti institucijos 2025 m. spalio 30 d. priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir automobilio vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas A. A. nedalyvavo, pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl darbo užimtumo negalės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, nurodė, kad skundą palaiko ir prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Institucija teismui pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad nesutinka su skundu, prašė Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo E. K. nurodė, kad nesutinka su skundu. Nurodė, kad važiuojant dviratininką matė. Iš priekio tuo metu atvažinėjo automobilis, todėl jis primažino automobilio greitį ir prasilenkdamas su priešais atvažiuojančiu automobiliu stengėsi kuo kairiau aplenkti dviratininką. Transporto priemonė yra M 1 kategorijos, krovininis automobilis. Jis dviratį lenkė 60-70 km. greičiu. Toje vietoje leistinas greitis 90 km. Dviratininkas toje vietoje buvo prie autobuso stotelės, todėl pilnai galėjo pasiduoti į išplatėjimą, bet į dešinę pusę jis pradėjo trauktis tik jam baigus jį aplenkti. Jis galėjo iškart pasiduoti į stotelės išplatėjimą ir netrukdyti, tačiau jis važiavo važiuojamąja dalimi. Kokiu atstumu nuo krašto dviratininkas važiavo pasakyti negali. Aplenkęs dviratį jis nuvažiavo toliau. Transporto priemonės plotis apie 2 m. Policija transporto priemonės neapžiūrinėjo. Transporto priemonė priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnai jį apklausinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).

Institucija atsiliepime nurodė, kad pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą yra matoma, kad situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės. Šiuo atveju, A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Institucijos nuomone teismui grąžinus bylą tyrimui atlikti, šis papildomas administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį E. K. atžvilgiu. Pateiktame ekranvaizdyje Nr. 1, darytame iš vaizdo įrašo, kurį pateikęs nukentėjusysis, yra matoma, kad automobilis aplenkia dviratį saugiu atstumu. Pagal byloje esančią įvykio vietos schemą yra matoma, kad vienos eismo juostos plotis įvykio vietoje yra 3,73 metro pločio. Automobilio plotis pagal viešai prieinamus duomenis yra 1,99 m neįskaitant veidrodėlių pločio (veidrodėlio plotis nevertinamas, nes veidrodėlis įrengtas aukščiau dėl savo aukštesnės transporto priemonės bazinės konstrukcijos ir veidrodėliu važiuojančio dviratininko net teoriškai negalėjo kliudyti) ir kad vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką važiavo prie pat vidurio linijos. 2025 m. rugpjūčio 27 d. pareiškime nukentėjusysis yra nurodęs, kad jį aplenkė apie 60-80 cm šoniniu atstumu. Taigi: lenkimo momentu šoninis atstumas tarp automobilio buvo : 3,73 m ( kelio plotis) – 1,99 m ( automobilio plotis), lieka 1,74 cm atstumas iki kelkraščio linijos. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. A. važiuoja šalia eismo juostos krašto, nors turėjo daugiau kaip 3 m pločio stotelės išplatėjimą. Nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu. Taigi vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis, bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad E. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėties. Sutinkama, kad E. K. lenkdamas važiuojantį dviratininką nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo ir teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir vairuotoją nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba policijos įstaigai pavesti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio1 dalį. Atsiliepimu prašoma A. A. skundą atmesti.

Iš tokios Institucijos pozicijos matyti, kad Institucija sutinka, jog E. K. galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nėra aišku, kodėl pati Institucija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustačiusi, kad buvo pažeistos KET ir padarytas administracinis nusižengimas, nepriima atitinkamo sprendimo skirti administracinę nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remdamasis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Taigi, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, turi teisę perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 2AT-10-942/2023).

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. K. iš esmės nesutinka, kad: jis lenkdamas dviratininką sukėlė jam pavojų; atlikto tyrimo metu nebuvo patikimai nustatyta (skundžiamame nutarime neaprašyta), kokiu greičiu, šoniniu atstumu jos vairuojamas automobilis lenkė dviratininką A. A., o asmuo gali būti nubaustas tik kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių ir veika įrodyta; Institucijos 2025 m. spalio 30 d. priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25284456255, priimtas nenustačius visų reikšmingų įvykio aplinkybių, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui, – vertina, kad nagrinėjamu atveju teismas be papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms Institucijos 2025 m. spalio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25284456255, panaikintinas ir grąžintinas Institucijai, kurios pareigūnai įpareigotini išsamiai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. nustatyti, kokiu greičiu ir šoniniu atstumu E. K. vairuojamas automobilis lenkė dviračiu važiuojantį A. A. nutarime nurodytu metu, o esant būtinybei – skirti autotechninę ekspertizę.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys į tai, kad įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir nustatyti tą nusižengimą padariusį asmenį bei jo atžvilgiu priimti atitinkamą sprendimą.

Taip pat akcentuotina, jog teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis bei suformuota teismų praktika, nagrinėdamas administracinio nusižengimo byloje skundą turi teisę tik perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytą nusižengimą.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje, ROIK: 25284456255, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius