Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Y. (Y.) O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. (Y.) O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja Y. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23TR321 (toliau – ir Sprendimas) ir 2024 m. vasario 15 d. raštą Nr. 10K-1939 (toliau – ir Raštas).

2.1. Lietuvos Respublikos Prezidento 2021 m. gruodžio 21 d. dekretu Nr. 1K-797 (toliau – ir Dekretas) pareiškėjai suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Šio dekreto 2 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos piliete tampa tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu gavo atsakovo Sprendimą, kad jai neleidžiama prisiekti, nes pareiškėja nepateikė įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Pareiškėjos skundą dėl Sprendimo išnagrinėjusi (netenkinusi) Departamento direktorė Rašte nurodė, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus, kreipimasis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas nekelia grėsmės pareiškėjos saugumui.

2.2. Pabrėžtina, kad pareiškėja dirbo tarptautinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini).“ (toliau – ir Bendrovė) Minske, o po masinių 2020 metų protestų prieš Baltarusijos Respublikos politinį režimą užsiimdavo dingusių Bendrovės darbuotojų ir kitų protestuotojų paieška, vedė sulaikytųjų, jų suėmimų, smurto ir dėl to hospitalizavimo atvejų statistiką, teikė sulaikytų asmenų šeimoms finansinę, teisinę, medicininę ir psichologinę pagalbą, padėdavo išsilaisvinusiems saugiai išvykti iš Baltarusijos, o Bendrovės darbuotojams – persikelti į naujai įsteigtą biurą Varšuvoje. Prasidėjus kratoms Bendrovės padaliniuose Baltarusijoje, pareiškėjo užkirsdavo kelią techninės įrangos konfiskavimui bei programavimo duomenų neteisėtam pasisavinimui. Pareiškėjos kuruojami labdaros projektai buvo nukreipti padėti politiniams kaliniams ir paremti demokratines jėgas Baltarusijoje. Juos vykdydama pareiškėja aktyviai reiškėsi socialiniuose tinkluose, tačiau prieš bėgdama iš Baltarusijos įrašus buvo priversta panaikinti dėl rizikos, kad nebus išleista už valstybės ribų, todėl rašytiniais įrodymais neįmanoma pagrįsti, jog sugrįžimas į Baltarusiją ne tik kelia grėsmę jos saugumui, bet ir galimybei po sugrįžimo pakartotinai išvykti iš šalies.

2.3. Vykdydama pirmiau nurodytą veiklą pareiškėja turėjo pagrindą manyti, kad jai irgi bus taikomos sankcijos, todėl paslapčia 2021 m. spalio 1 d. per Stambulą paliko šalį ir laikinai įsikūrė Varšuvoje, kur buvo perkeltas Bendrovės biuras. Lenkijoje jai 2023 m. lapkričio 2 d. suteiktas laikinas leidimas gyventi. Dėl administracinio persekiojimo ar neprocesinių represijų baimės ji sugrįžti į Baltarusiją negali net trumpam laikotarpiui. Pareiškėja neplanuoja ten gyventi, socialinių ryšių su gimtąja šalimi nepalaiko – turi giminių Lietuvoje, kur siekia įsikurti (su šeima) ateityje. Šiuo metu gyvena su ukrainiečių kilmės Baltarusijos piliečiu, augina jo mažametę dukrą, savanoriauja Ukrainos labui (po karo pradžios jų nuomojame bute Varšuvoje gyveno iki 10 humanitarinių pabėgėlių iš šios šalies).

2.4. Dar gyvendama Baltarusijoje pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą Lietuvos ambasadai Minske dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, o 2022 m. sausio 27 d. pagal gyvenamosios vietos registravimo adresą gavo atsiųstą Pilietybės reikalų komisijos raštą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, iš kurio turinio jai tapo žinoma, kad asmuo per 2 metus privalo prisiekti ir atsisakyti kitos turimos valstybės pilietybės. Atsakymus į paklausimus pareiškėja gavo 2022 m. vasario 14 d. ir 2022 m. vasario 21 d., o 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo karas, kurio pirmaisiais mėnesiais buvo sudėtinga tvarkyti biurokratinius reikalus, Baltarusijos Respublikos konsulatų Lenkijoje darbas tuo metu buvo paralyžiuotas, nebuvo įmanoma užsirašyti į priėmimą; po karo pradžios pareiškėja aktyviai savanoriavo Varšuvoje. Prasidėjus karui, pareiškėjos vyras buvo priverstas savo vaiką (iš pirmosios santuokos) vežti iš Ukrainos į Lenkiją, o tai reikalavo daug laiko, pastangų ir nervinės įtampos, todėl prašymą leisti prisiekti pareiškėja pateikė tik 2022 m. liepos 4 d. Taip pat pareiškėja Baltarusijos Respublikos konsulinei tarnybai ir atsakovui pateikė rašytinį pareiškimą dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo. Pareiškėjai kyla rizika tapti asmeniu be pilietybės, nes 2023 m. birželio 1 d. ir 2023 m. birželio 13 d. vizitų į Baltarusijos Respublikos konsulatą Balstogėje metu ji nurodė pradėjusi Baltarusijos pilietybės atsisakymo procedūrą. Konsulinėms tarnyboms sabotuojant išvykusių piliečių aptarnavimą, neįmanoma gauti tikslios informacijos apie procedūrų, susijusių su pilietybės atsisakymu, vykdymą, o grįžti į Baltarusiją pareiškėja nebegali dėl grėsmės saugumui.

2.5. Aplinkybė, jog Lietuvos valstybė nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų teisėtais, yra laikytina visiems žinomu faktu, todėl kyla klausimas, ar gali būti laikomas teisėtu Baltarusijos Respublikos įstatymas, kurį savo parašu 2023 m. sausio 5 d. patvirtino neteisėtas Baltarusijos prezidentas. Šio neteisėto įstatymo nuostatos negali daryti įtakos lietuvių kilmės asmenų, siekiančių tapti Lietuvos piliečiais, teisinei padėčiai.

2.6. Kad Baltarusijos teisėje nustatytos procedūros neatitinka protingumo kriterijų, patvirtina tai, jog iš pareiškėjos reikalaujama sugrįžti į registracijos vietą Minske ir pakeisti turimą asmens dokumentą į kitokios serijos (tinkamo gyventi užsienyje) pasą, tačiau tikėtina, kad ji yra įtraukta į represinių tarnybų profilaktinę įskaitą, galbūt turi administracinių nuobaudų, todėl įvažiavusi į Baltarusiją, išvykti nebegalės. Baltarusijos Respublikos pareigūnų reiškiami reikalavimai atvykti į tarnybą Minske ir išsiregistruoti, pakeisti vidinį pasą į išduodamą gyvenantiems užsienyje, po to prisiregistruoti Baltarusijos Respublikos konsulate Varšuvoje, kur įsirašyti į laukiančių eilę, prižiūrint diplomatiniam pareigūnui ranka surašyti prašymą dėl pilietybės atsisakymo, prašymą adresuoti asmeniui, kuris Baltarusijos prezidentu nelaikomas net Lietuvos valstybės, po to laukti atsisakymo arba apskritai prarasti galimybę fiziškai išvykti iš Baltarusijos, negali būti laikomi protingais.

2.7. Baltarusijos įstatymo „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 20 straipsnyje nustatyti atvejai, kai pilietybės pasibaigimas neleidžiamas, taip pat nesuderinami su teisinės valstybės samprata. Pareiškėjos 2023 m. birželio mėn. vizitų į Konsulatą Balstogėje metu konsuliniai darbuotojai atsisakė priimti išverstą į Baltarusijos valstybinę kalbą 2022 m. liepos 4 d. notarinį pareiškimą ir jokio tai patvirtinančio dokumento neišdavė. Pareiškėjai nėra žinoma, ar dėl jos pareiškimo Baltarusijos konsulinėje įstaigoje yra pradėtos kokios procedūros, ar toks žodinis pareiškimas atsisakyti Baltarusijos pilietybės liks be teisinių pasekmių, ar ji nėra įtraukta į kokius šios valstybės saugumo tarnybų represinius sąrašus ar profilaktinę įskaitą.

2.8. Nagrinėjamu atveju terminas prisiekti Lietuvos Respublikai buvo praleistas dėl ypač svarbių priežasčių, nes raštą, kuriame išsamiai išdėstyti argumentai netaikyti jai reikalavimo pridėti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą bei paaiškinamos su Baltarusijos pilietybės atsisakymo procesu susijusios aplinkybės, pareiškėja atsakovui pateikė 2022 m. liepos 4 d, o kitą dieną asmeniškai apsilankiusi Migracijos departamento padalinyje Alytuje įteikė atsakovui notarės patvirtintą pareiškimo dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo ir pageidavimo prisiekti Lietuvos Respublikai originalą, kuriuo įsipareigojo per įmanomai protingą terminą informuoti kompetentingas Baltarusijos Respublikos institucijas apie įgytą Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkamai pateikiant Lietuvos institucijoms dokumentus, patvirtinančius kitos valstybės pilietybės netekimą. Tarp pareiškėjos ir Migracijos departamento vyko susirašinėjimas, 2023 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėja antrą kartą apsilankė Migracijos departamento padalinyje Alytuje, kur asmeniškai paaiškino susiklosčiusią situaciją, tačiau Migracijos departamento atstovė tik išreiškė viltį, kad ateityje situacija pasikeis, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 ir 50–51 punktuose.

2.9. Pareiškėja atsakovui teikė net penkis pareiškimus su pagrindžiančiais dokumentais, kas patvirtina, kad pareiškėja buvo aktyvi siekdama atsisakyti kitos valstybės pilietybės, todėl jai tu ir būti taikomos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje ir 37 straipsnio 6 dalyje nustatytos išimtys. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjai visiems laikams užkerta galimybę atkurti Lietuvos pilietybę.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.1. Vertindamas, ar Baltarusijos Respublikos teisėje egzistuoja pilietybės atsisakymo procedūra, Departamentas nustatė, jog Baltarusijos Respublikos 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. 136-3 „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 17 ir 18 straipsniuose nustatyta šios valstybės pilietybės atsisakymo procedūra.

4.2. Pilietybės įstatymas ne tik suteikia teisę kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, bet ir nustato imperatyvią pareigą laikytis Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo tvarkos. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Be to, ginčijamas Sprendimas neužkerta pareiškėjai kelio kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo iš naujo.

4.3. Pareiškėjos atvejui taikytina Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra buvo nustatyta dar 2002 metais priimtu įstatymu ir 2023 metais keičiama nebuvo, todėl argumentai dėl A. L. neteisėtumo nėra reikšmingi. Pareiškėjos nurodytas įstatymo apie Baltarusijos Respublikos pilietybę 20 straipsnis neužkirto jai kelio iki 2023 m. gruodžio 23 d. atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, nes Lietuvos Respublikos pilietybė jai buvo suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento dar 2021 m. gruodžio 21 d. Dekretu. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad kažkokios teisės aktų nuostatos, pareiškėjos vertinimu, neatitinka protingumo kriterijų, kai ji net nepateikia įrodymų, kad tos nuostatos jai yra taikomos, nesudaro pagrindo teigti, kad Baltarusijos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys pilietybės atsisakymo procedūrą, apskritai neatitinka protingumo kriterijų. Kiti pareiškėjos skunde nurodyti teisės aktai pilietybės atsisakymo procedūrų nereglamentuoja, todėl nagrinėjamam ginčui nėra aktualūs.

4.4. Visi pareiškėjos skundo teiginiai, neva Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra yra neprotinga, paremti išimtinai pareiškėjos subjektyvia nuomone, o ne objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėja nepateikia įrodymų, jog ji bandė pasinaudoti konsulate prašymų dėl pilietybės atsisakymo pateikimo tvarka, nustatyta Baltarusijos Respublikos teisės aktuose, taip pat nepateikė įrodymų, kad negali grįžti į Baltarusijos Respubliką ir ten inicijuoti pilietybės atsisakymo procedūros. Vien tik pareiškėjos nenoras atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės teisės aktuose nustatyta tvarka negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad ši tvarka neatitinka protingumo kriterijų. Pareiškėja kreipėsi į Baltarusijos Respublikos konsulatą dėl paso galiojimo pratęsimo, tačiau nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl negalėjo kreiptis į kitas kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo.

4.5. Pareiškėja nėra vienintelė Baltarusijos Respublikos pilietė, kuriai buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, taikant reikalavimą atsisakyti turimos Baltarusijos Respublikos pilietybės, kiti Baltarusijos Respublikos piliečiai sėkmingai inicijuoja Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūras ir, atsisakius turimos pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai. Be to, pareiškėja prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikė tik 2022 m. liepos 4 d. (t. y. praėjus daugiau nei pusei metų po Dekreto įsigaliojimo) ir kartu su šiuo prašymu iškart pateikė pareiškimą, kad, jos nuomone, Baltarusijos Respublikos teisėje egzistuojanti pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, nors, kaip pati nurodo skunde, į Baltarusijos Respublikos konsulatą Lenkijoje ji kreipėsi tik 2023 m. birželio 1 d. Toks elgesys atskleidžia pareiškėjos siekį tapti Lietuvos Respublikos piliete, išlaikant ir neatsisakant Baltarusijos Respublikos pilietybės.

4.6. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas buvo sustabdęs pareiškėjos prašymo nagrinėjimą, nes pareiškėja nepateikė visų dokumentų, būtinų išnagrinėti prašymą. Nors prašymo išnagrinėjimo terminas buvo sustabdytas iki 2023 m. lapkričio 1 d., Departamentas dar turėjo išnagrinėti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar jai gali būti leista prisiekti, neatsisakius turimos valstybės pilietybės. Pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko papildomiems dokumentams pateikti, tačiau nei vienas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nepatvirtino, kad ji kreipėsi į savo pilietybės valstybės kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo, todėl pareiškėja terminą priesaikai praleido ne dėl Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo priimti sprendimus, o dėl savo pačios neveikimo.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6.1. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 21 d. Dekretu suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Dekrete nurodyta, kad pilietės teises, laisves ir pareigas pareiškėja įgyja prisiekusi Lietuvos Respublikai.

6.2. Pareiškėjai 2022 m. sausio 2 d. raštu buvo išsiųstas Dekretas ir paaiškinta, kad ji turi prisiekti Lietuvos Respublikai per 2 metus nuo Dekreto įsigaliojimo; taip pat nurodyta, kad prisiekti Lietuvos Respublikai bus galima tik atsisakius kitos valstybės pilietybės.

6.3. Pareiškėja su 2022 m. liepos 4 d., 2022 m. gegužės 4 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. paaiškinimais kreipėsi į Departamentą nurodydama, jog ji telefonu kreipėsi į Baltarusijos Respublikos konsulatą Lenkijoje dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo, tačiau jai buvo paaiškinta, jog šią procedūrą reikia atlikti Baltarusijos teritorijoje; pareiškėja pageidavo prisiekti Lietuvos Respublikai ir tik tada pradėti Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūrą.

6.4. Departamentas 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė Sprendimą neleisti pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai, nes ji nepateikė įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą. Sprendime nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjos atveju atitinka protingumo kriterijus, o pareiškėjos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad ji negali kreiptis į kompetentingas Baltarusijos Respublikos institucijas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo dėl to, kad šis veiksmas kelia grėsmę jos saugumui, nėra pagrįsti dokumentais. Departamentas darė išvadą, pareiškėjai buvo nustatytas protingas terminas, per kurį pareiškėja galėjo atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės ir pateikti Departamentui tai patvirtinančius dokumentus arba imtis aktyvių veiksmų, siekdama inicijuoti Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą.

6.5. Rašte buvo pakartota išvada, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjos atveju atitinka protingumo kriterijus, o pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos dokumentais, informacija iš viešų šaltinių, kitais įrodymais, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą, kad kreipimasis į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas kelia grėsmę pareiškėjos saugumui. Pažymėta, kad pagal Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas prisiekti Lietuvos Respublikai pareiškėja privalėjo iki 2023 m. gruodžio 23 d., tačiau iki šio termino pareiškėja Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje minimo motyvuoto prašymo ir patvirtinančių dokumentų nepateikėte, o Pilietybės įstatyme neįtvirtinta galimybė šį terminą atnaujinti.

7. Teismas vadovavosi Pilietybės įstatymo 23 straipsniu ir nurodė, kad, jo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėja per nustatytą laiką neatsisakė Baltarusijos pilietybės, taip pat kad Baltarusijos Respublikos teisėje yra apibrėžta pilietybės atsisakymo procedūra, pagal kurią Baltarusijos Respublikos pilietybė panaikinama: 1) jeigu asmuo netenka Baltarusijos Respublikos pilietybės; 2) jeigu asmuo atsisako Baltarusijos Respublikos pilietybės; Baltarusijos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų, turi teisę kreiptis dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo teikiamas Baltarusijos Respublikos kompetentingai įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje, prašymas pateikiamas konsulinei įstaigai užsienyje. Prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo išnagrinėjamas per 6 mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.

8. Teismo vertinimu, minėtas ir ginčijamuose sprendimuose nurodytas Baltarusijos Respublikoje ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas ir jame įtvirtinta pilietybės netekimo procedūra pati savaime negali būti laikoma neprotinga, nes joje nėra elementų ar reikalavimų, kurie būtų neįgyvendinami ar patys savaime būtų nepriimtini.

9. Teismas kaip nereikšmingus atmetė pareiškėjos argumentus, kad Baltarusijos prezidentas A. L. yra neteisėtas valstybės vadovas, todėl jo pasirašyti 2023 metais su pilietybės netekimu susiję teisės aktai yra neteisėti, atitinkamai, kad pilietybės atsisakymo procedūros negali būti pripažįstamos protingomis, kadangi bylos duomenys nepatvirtino, kad pareiškėjai buvo taikytos 2023 metais priimtos įstatymo nuostatos.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėja ėmėsi nors kokių aktyvių veiksmų dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo. Dėl pareiškėjos teiktų paaiškinimų atsakovui buvo pažymėta, kad nei iš jų, nei iš byloje esančių duomenų nematyti, jog pareiškėja atliko realius, su pilietybės atsisakymu susijusius veiksmus. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. paaiškinime Departamentui nurodė, kad ji nenori atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės dėl teisinio saugumo, t. y. ji siekia išvengti situacijos, kuomet ji negautų visų Lietuvos pilietės teisių, laisvių ir pareigų, o Baltarusijos Respublikos pilietybės jau būtų atsisakiusi. Teismo vertinimu, pareiškėjos valia ir veiksmai buvo nukreipti į tai, kad ji pirmiausia taptų Lietuvos Respublikos piliete, o tik tada galbūt siektų atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjos noras išlaikyti dvigubą pilietybę (visam ar tam tikram laikui) neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ir negali būti laikomas teisiškai pagrįstu, o kartu ir nepatvirtina, kad yra objektyvios kliūtys, trukdančios atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės.

11. Buvo atmesti kaip deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai dėl užsitęsusių pilietybės atsisakymo procedūrų konsulinėse įstaigose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pilietybės atsisakymo procedūros nebuvo pradėjusi, todėl nelaikytina, kad terminą prisiekti Lietuvos Respublikai ji praleido dėl ypač svarbių priežasčių. Teismas konstatavo, kad terminą prisiekti Lietuvos Respublikai pareiškėja praleido dėl savo sąmoningo neveikimo nepradedant pilietybės atsisakymo procedūros.

12. Teismas vertino pareiškėjos teiginius, kad ji negalėjo dėl pilietybės atsisakymo procedūrų vykti į Baltarusijos Respubliką, nes tai gali kelti grėsmę jos saugumui, tačiau pažymėjo, kad šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, jų pareiškėja nenurodė savo pirminiuose raštuose, skirtuose Migracijos departamentui; kita vertus, pareiškėja nepridėjo įrodymų, kad ji negalėjo pasinaudoti pilietybės atsisakymo procedūra, prašymą pateikdama konsulinei įstaigai užsienyje. Teismas pastebėjo, kad iš pačios pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimo Departamentui buvo matyti, jog Balstogėje esančiame konsulate buvo pratęstas jos paso galiojimas, ir konsulinis pareigūnas, pareiškėjai užklausus dėl pilietybės atsisakymo procedūros, ne atsisakė pareiškėjos prašymą priimti, o tik informavo apie galimą ilgą tokių prašymų nagrinėjimo laiką. Buvo konstatuota, kad pareiškėjos teiginiai, jog jai buvo būtina vykti į Baltarusiją, buvo paneigti pačios pareiškėjos paaiškinimais.

13. Teismas pabrėžė, kad tiek pareiškėjos paaiškinimai Departamentui, tiek faktas, kad jai konsulinis darbuotojas pratęsė Baltarusijos Respublikos paso galiojimą iki 2025 m. rugsėjo 16 d., pakonsultuodamas pareiškėją dėl bendros pilietybės atsisakymo procedūros, jei pareiškėja tokia procedūra naudotųsi, suponuoja išvadą, kad pareiškėja pilietybės atsisakymo procedūros apskritai neiniciavo – ji patvirtino siekusi pirmiau gauti Lietuvos Respublikos pilietybę ir tik po to (galbūt) atsisakyti Baltarusijos Respublikos, siekdama jos įsivaizduojamo teisinio saugumo, susijusio su jos, kaip pilietybę turinčio asmens apsauga, o ne su saugumu, susijusiu su jos galimo politinio persekiojimo grėsme.

14. Apibendrindamas teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad su pilietybės atsisakymo procedūra susijusi pareiškėjos nurodoma baimė dėl jos saugumo, yra pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie jai galinčią kilti grėsmę Baltarusijoje, bei į tai, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą bei į konsulinio pareigūno suteiktą informaciją pareiškėja turėjo galimybę prašymą pateikti konsulinei įstaigai, teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad buvo reikalaujama pareiškėjos sugrįžti į jog gyvenamosios registracijos vietą Minske ir (ar) kad tai galėtų kelti grėsmę.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl rizikos tapti asmeniu be pilietybės buvo deklaratyvūs ir teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl Departamento sprendimų teisėtumo, nes jais nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos Baltarusijos Respublikos pilietybės. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį prieš prisiekiant Lietuvos Respublikai turi būti atsisakyta kitos valstybės pilietybės, savaime nereiškia, kad pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos.

16. Vertindamas pareiškėjos teiginius, kad atsakovas uždelsė jos prašymo nagrinėjimą, teismas nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką procedūrinių terminų pažeidimas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti akto neteisėtumą. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovas teikė periodinius atsakymus į pareiškėjos paklausimus, priimdamas skundžiamus sprendimus įvertino pareiškėjos pateiktus argumentus, todėl darė išvadą, kad pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos ir (ar) toks pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

17. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį ir bylos medžiagą, teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos argumentus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, ginčijami sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti, atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, o pareiškėjos argumentai nepaneigia Sprendime ir Rašte padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

III.

18. Pareiškėja Y. O. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino byloje esančių penkių pareiškėjos rašytinių paaiškinimų atsakovui turinį, neįsigilino į byloje esančių įrodymų esmę. Tuo labiau, neatkreipė dėmesio į Lietuvos valstybės pripažintą faktinę aplinkybę dėl Baltarusijoje nuolat griežtinamų represijų prieš dalyvavusius masiniuose protestuose, į viešai žinomą faktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), kad nuo 2023 metų visiems šios šalies piliečiams dėl civilinės būklės aktų išdavimo būtina asmeniškai atvykti į milicijos organus. Toks sugrįžimas gresia apeliantės saugumui ir laisvei, o vėl išvažiuoti iš Baltarusijos jau būtų neįmanoma.

19.2. Klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja siekė gauti dvigubą pilietybę, t. y. gaunant Lietuvos pilietybę kartu išlaikyti Baltarusijos, nesiėmė aktyvių veiksmų dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo. Šie teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir paremti tik atsakovo subjektyviomis prielaidomis, kurios neatitinka Lietuvos kitų Europos Sąjungos valstybių deklaruojamos politikos Baltarusijos atžvilgiu.

19.3. Akcentuotina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja atsakovui 2022 m. liepos 4 d. raštu, o kitą dieną asmeniškai Departamento Alytaus padalinyje pateikė prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai ir visus būtinus pateikti pagal Aprašą ir Aprašo 10 priedą dokumentus bei duomenis su motyvuotais paaiškinimais, kodėl Baltarusijos teisėje šios valstybės pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros, asmens manymu, neatitinka protingumo kriterijų.

19.4. Ginčas yra dėl to, kad apeliantė prašė atsakovo įvykdyti pareigas, priskirtas jo kompetencijai pagal Aprašo 48.2 ir 50 punktus ir, atlikus šiuos veiksmus, priimti sprendimą, ar atitinka protingumo kriterijus Baltarusijos pilietybės atsisakymo procedūra, kai jos pilietis prašymą dėl to privalėjo pateikti: 1) arba pagal registracijos vietą Baltarusijoje (kas pareiškėjai buvo neįmanoma dėl toje šalyje tęsiamų represijų); 2) arba (pagal iki 2023 m. rugsėjo 7 d. galiojusią tvarką) pagal nuolatinę gyvenamąją vietą užsienio valstybėje (kas irgi neįgyvendinama trumpuoju laikotarpiu, nes po karo Ukrainoje pradžios ir naujų ES sankcijų prieš Baltarusiją įvedimo 2022 metais ženkliai sumažėjo jos konsulinių darbuotojų Lenkijoje kiekis, jie sąmoningai vilkino savo piliečių aptarnavimą, dėl susidariusių spūsčių laukimas eilėje viršijo metus); 3) arba (nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., pasikeitus Baltarusijos įstatymams) tik šios valstybės teritorijoje, kas reiškia, jog buvo panaikinta galimybė pilietybės atsisakymo procedūrą įvykdyti asmenims, kurie politiškai persekiojami savo šalyje.

19.5. Nepaisant pareiškėjos pateikto 2022 m. liepos 4 d. prašymo (ir vėlesnių kreipimųsi), atsakovas Aprašo 51 punkte numatytą motyvuotą sprendimą (t. y. Raštą) priėmė tik 2024 m. vasario 15 d. ir tik po to, kaip pareiškėja apskundė ankstesnį Sprendimą. Taigi, Aprašo 48.2. ir 51 punktuose numatytas sprendimas dėl Baltarusijoje taikomų pilietybės atsisakymo procedūrų atsakovo buvo priimtas akivaizdžiai užvilkinus Aprašo 48 punkte numatytą (skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d.) 2 mėn. terminą. Jeigu atsakovas būtų atitinkamą sprendimą priėmęs per 2 mėnesius, toks jo sprendimas galėjo būti skundžiamas neužvilkinus termino, kai pareiškėjos priesaikos Lietuvos Respublikai priėmimo procedūra tapo neįmanoma.

19.6. Ginčas kilo ir dėl to, kad nesant galimybės pateikti atsakovo pareikalautą dokumentą dėl Baltarusijos pilietybės netekimo nustatytu laiku (o 2023 m. rugsėjo 7 d. įsigaliojus šios šalies prezidento dekretui Nr. 278, šio reikalavimo įvykdymas apeliantei tapo neįmanomas iš esmės), pareiškėja Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka prašė atsakovo pripažinti, kad terminą prisiekti Lietuvos Respublikai ji praleido ne dėl savo kaltės, o dėl ypač svarbių priežasčių. Tačiau atsakovas tokius pareiškėjos prašymus ignoruodavo, nevykdė Apraše nustatytų pareigų, veikė pasyviai, nepaaiškino, kaip pareiškėjai elgtis, nesant galimybės pradėti Baltarusijos pilietybės atsisakymo procedūrų nei pagal registracijos vietą Minske, nei pagal gyvenamąją vietą Varšuvoje.

19.7. Atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad terminą prisiekti Lietuvos Respublikai pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių ir tuo metu kaimyninėse šalyse susiklosčiusios sudėtingos tarptautinės situacijos – 2022 metais prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įvestos ES sankcijos prieš Baltarusiją, kilo karo pabėgėlių ir kitokio pobūdžio migrantų banga, Baltarusijos konsulinių įstaigų darbas užsienio valstybėse iki šiol paralyžiuotas; kt.

19.8. Nepraradusi ryšių su Lietuva lietuvių kilmės apeliantė ne tik laiko save lietuve, bet ir aiškiai tai deklaruoja, aktyviais veiksmais siekdama gauti jos pilietybę. Tačiau dėl netinkamo atsakovo pareigų atlikimo gali negrįžtamai netekti Lietuvos Respublikos pilietybės (Pilietybės įstatymo 37 str. 6 d.).

19.9. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas (ir ginčijami atsakovo aktai) yra naikintini, kadangi, nepaisant susiklosčiusios geopolitinės situacijos 2022–2023 metais, juose pripažinta, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjos atveju atitinka protingumo kriterijus. Lietuvos pilietybę apeliantė siekia įgyti supaprastinta tvarka.

19.10. Lenkijoje apeliantei suteikta galimybė laikinai gyventi, kol ji nesutvarkys savo pilietybės reikalų (pasibaigus Baltarusijos piliečio paso galiojimo laiku, pareiškėjai 2025 m. rugsėjo 19 d. išduotas kelionės dokumentas). Baltarusijoje, kurios pilietybės ji atsisakė, apeliantė neturi galimybės gauti iš jos pareigūnų raštiško patvirtinimo ir įvykdyti visų formalumų dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo procedūros per dvejus metus.

19.11. Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl Baltarusijos prezidento 2023 m. rugsėjo 4 d. pasirašyto dekreto Nr. 278 reikšmės ir dėl to, kad Baltarusijos teisėje nustatyti reikalavimai dėl pilietybės atsisakymo ir prašymo nagrinėjimo laikas (6 mėn.) savaime nėra neįgyvendinami ar nepriimtini.

19.12. Apeliantė buvo priversta išvykti iš Baltarusijos prasidėjus masinėms represijoms prieš protestuotojus (galutinai išvyko 2021 m. spalio 1 d. dėl saugumo kaip buvusi protestuotoja) ir negali grįžti. Aktualiu laikotarpiu Baltarusijos konsulinių įstaigų darbas Lenkijoje (kurios valdžia suteikė apeliantei prieglobstį) nuo 2022 metų faktiškai nevyko, tad 6 mėnesių terminas, per kurį institucijos turi išnagrinėti atitinkamą prašymą, yra neįgyvendinamas.

19.13. Pareiškėja savo statusą patvirtinantį dokumentą Lenkijoje gavo tik 2023 m. balandžio 7 d., taigi, tik jį turėdama galėjo pradėti Baltarusijos pilietybės atsisakymo procedūras. Baltarusijos pareigūnams būtina pateikti užsienio šalies, kurioje reziduoji, asmens dokumentą, pakeisti vidinį pasą, asmeniškai išsiregistruoti iš buvusios gyvenamosios vietos Minske, surinkti dokumentus dėl skolų valstybei nebuvimo ir pan. To neįmanoma padaryti asmeniškai nesugrįžus į Baltarusiją, iš kurios galimybė sugrįžti į Lietuvą ar Lenkiją būtų mažai tikėtina. Po Baltarusijos prezidento dekreto Nr. 278 paskelbimo 2023 m. rugsėjo 7 d. atsisakymo nuo pilietybės procedūrų apskritai nebeįmanoma įvykdyti asmeniškai nesugrįžus į Baltarusiją. Apeliantei šios biurokratinės ir procedūrinės kliūtys yra neįveikiamos.

19.14. Būtent objektyvios kliūtys, kaip tai atitinka Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas, ir trukdo atsisakyti Baltarusijos pilietybės ir yra priežastis, kodėl apeliantė praleido nustatytą terminą prisiekti Lietuvos Respublikai. Bylos duomenys, kurių yra pakankamai, ir pareiškėjos aktyvūs kreipimais į institucijas bei atsakovą taip pat paneigia atsakovo prielaidą, kad apeliantė sąmoningai nesiekė atsisakyti Baltarusijos pilietybės.

19.15. Byloje esantys įrodymai (pvz. Baltarusijos Ambasados Lenkijoje Konsulinio skyriaus atsakymas pareiškėjai) taip pat paneigia išvadą, kad apeliantei dėl pilietybės atsisakymo nebūtina nuvykti į Baltarusiją. Teismo sprendimo išvados, kad pareiškėjos saugumui nekyla grėsmė, neatitinka viešai prieinamos ir viešai žinomos informacijos, kad Baltarusijoje režimas vykdo sisteminius žmogaus teisių pažeidimus ir padėtis šiuo aspektu blogėja. Tokių visuotinai pripažintų faktų įrodinėti nereikia (ABTĮ 57 str. 1 d.).

19.16. Vien faktas, kad Lenkijos 2025 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjai išduotas kelionės dokumentas vietoj Baltarusijos paso, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, byloja, kad apeliantė nebėra Baltarusijos pilietė ir tokia savęs nelaiko. Dėl Baltarusijoje tęsiamų represijų ji negali sugrįžti į valstybę, kurios pilietė buvo, o neapsilankius Baltarusijoje atsisakyti pilietybės neįmanoma. Šiuo atveju neįmanoma pateikti atsisakymo pilietybės tos šalies, į kurią sugrįžti pavojinga dėl neišvengiamų apribojimų vėliau išvykti ir, tikėtina, laisvės netekimo ar kitokių sankcijų dėl dalyvavimo masiniuose protestuose prieš valdžią. Lenkijos išduotas kelionės dokumentas Baltarusijos piliečiams, kurių asmens dokumentas negalioja, tik patvirtina, kad pasikeitus Baltarusijos teisės aktams tos šalies piliečiams nėra galimybės kreiptis dėl bet kokių civilinės būklės dokumentų išdavimo jiems nesant Baltarusijos teritorijoje. Tai reiškia, kad kaimyninėje Lenkijoje jau du metus pripažinta, jog nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Baltarusijos procedūros dėl pilietybės atsisakymo prieštarauja protingumo kriterijams.

19.17. Aukščiausių Lietuvos valstybinių institucijų vadovų konstatacija dėl Baltarusijos prezidento valdžios nelegitimumo suponuoja, kad ir 2023 m. liepos 11 d. įsigaliojęs naujos redakcijos įstatymas „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ (įskaitant 20 straipsnio nuostatas, kuriomis remiasi atsakovas) nėra legitimus. Atitinkamai, juo nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros negali būti pripažįstamos protingomis. Represinės valstybės faktinio vadovo paskelbto įstatymo nuostatos negali daryti įtaką lietuvių kilmės asmenų, siekiančių tapti Lietuvos piliečiais, teisinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai visam laikui bus užkirsta galimybė įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

19.18. Daugiau nei tikėtina, kad apeliantė įtraukta į represinių tarnybų profilaktinę įskaitą ir galbūt turi administracinių nuobaudų, todėl įvažiavusi į Baltarusiją išvykti į ES šalis nebegalės. Apeliantė tuo metu neturėjo (dabar nebeturi jokio) atitinkamos laidos Baltarusijos paso, o pakeisti asmens dokumentą į tinkamą reikalaujama atvykti į atsakingos institucijos skyrių gyvenamosios vietos registracijos adresu, t. y. į Minską.

19.19. Pakartotinai pažymima, kad, kaip žodžiu išaiškino (bet atsisakė raštiškai patvirtinti) Baltarusijos pareigūnai, net ir atvykus į Vidaus reikalų ministerijos tarnybą Minske, visų pilietybės atsisakymo procedūrų užbaigti neįmanoma net per 2 metus. Apeliantei Baltarusijos pareigūnų reiškiami reikalavimai: atvykti į Vidaus reikalų ministerijos tarnybą Minske ir išsiregistruot, pakeisti pasą į tinkamos laidos, po to prisiregistruoti pagal dabartinę gyvenamąją vietą konsulate Varšuvoje; įsirašyti į audiencijos laukiančių eilę; prižiūrint diplomatiniam pareigūnui, ranka surašyti prašymą dėl pilietybės atsisakymo; prašymą adresuoti asmeniui, kuris Baltarusijos prezidentu nelaikomas net Lietuvos valstybės; po to laukti tikėtino dėl formalių priežasčių atsisakymo arba apskritai prarasti galimybę fiziškai išvykti iš Baltarusijos patys savaime negali būti laikomi protingais.

19.20. Nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo būtų pažeisti ne tik teisėtų lūkesčių bei proporcingumo, bet ir teisinio apibrėžtumo bei protingos ir sąžiningos teisinės praktikos principai, nebūtų užtikrintas Bylos duomenų visuma patvirtina, kad apeliantė savo pareigas vykdė tinkamai, laiku ir visa apimtimi, tačiau Departamentas akivaizdžiai nesilaikė Apraše nustatytų pareigų ir vilkino jo kompetencijai priskirtų pareigų atlikimą.

19.21. Nepaisant pareiškėjos teistų prašymų (pirmasis pateiktas 2022 m. liepos 4 d.), Sprendimas buvo priimtas likus kelioms dienoms iki 2 metų termino prisiekti pabaigos. Taip buvo apribota apeliantės teisė apskųsti akivaizdžiai nepagrįstą atsakovo sprendimą dar nepasibaigus priesaikos priėmimo terminui. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas iš esmės dėl procedūrų, numatytų Aprašo nuostatose, nesilaikymo.

19.22. Teismų sprendimai turėtų būti ne tik teisėti, bet ir teisingi. Pripažinus, kad Baltarusijos įstatymų procedūros laikomos atitinkančios protingumo kriterijus, užkertamas kelias prisiekti Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatytu būdu ir kitiems lietuvių kilmės asmenims, nepripažįstantiems esamo Baltarusijos režimo. Teismo sprendimo įsiteisėjimas apeliantei užkerta kelią atkurti Lietuvos pilietybę ir paneigia imperatyvą, kad kiekvienas lietuvis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę.

19.23. Atkreiptinas dėmesys, kad Lenkija pabėgusiai nuo represinio Baltarusijos režimo etninei lietuvei suteikė (duomenys neskelbtini), per tuos pačius 2 metus sutvarkė visus dokumentus, išdavė kelionės dokumentą, be perteklinių biurokratinių procedūrų suteikė nuolatinio gyvenimo ES statusą.

19.24. Pirmosios instancijos teismo formuojamas precedentas, kad visuotinai pripažintos represine valstybės vykdomos konsulinės arba administracinės procedūros laikytinos protingomis, yra ydingas.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.1. Pareiškėja nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų Baltarusijos Respublikos politinio režimo opozicijos dalyvė ir kad pareiškėja dėl kreipimosi į Baltarusijos Respublikos kompetentingas institucijas ar konsulines įstaigas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo patirtų represijas.

21.2. Nesutiktina su teiginiais, kad pareiškėja, nesiimdama aktyvių veiksmų dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo, nesiekė įgyti dvigubą pilietybę. Sąlygos, kada kitos valstybės pilietis gali būti ir Lietuvos Respublikos pilietis, yra numatytos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje. Pareiškėja šių sąlygų neatitinka, todėl pareiškėja, įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę ir neatsisakydama Baltarusijos Respublikos pilietybės, turėtų dvigubą pilietybę, kas prieštarautų Pilietybės įstatymo nuostatoms ir oficialiajai konstitucinei doktrinai.

21.3. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai apie konsultacijas su Baltarusijos Respublikos konsulatu telefonu kelia pagrįstų abejonių (ar asmens duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo kontekste, telefonu, nesant galimybės nustatyti pareiškėjos tapatybės, pareiškėja galėjo gauti duomenis apie galimybę būtent pareiškėjai atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės o ne tik bendro pobūdžio informaciją).

21.4. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į Baltarusijos Respublikos 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo Nr. 136-3 „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 17 ir 20 straipsniuose įtvirtintas procedūras ir sąlygas, manytina, kad Baltarusijos Respublikos teisėje yra nustatyta Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijus. Atvejai, kada asmuo negali atsisakyti pilietybės dėl to, kad turi neįvykdytų prievolių valstybei, yra numatyti daugelio valstybių pilietybės įstatymuose. Vien dėl to, kad yra numatyti tam tikri reikalavimai pilietybės atsisakymui, negalima vertinti, kad pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų.

21.5. Baltarusijos Respublikos įstatymo „Apie Baltarusijos Respublikos pilietybę“ 20 straipsnis neužkirto kelio pareiškėjai iki 2023 m. gruodžio 23 d. atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, nes Lietuvos Respublikos pilietybė jai buvo suteikta Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu. Pareiškėja byloje nepagrindė, kad pareiškėjai minėta įstatymo nuostata būtų taikoma.

21.6. Dėl apeliantės pozicijos, kad ji negali atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, pažymėtina, jog apeliantė nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių Baltarusijos Respublikos kompetentingų institucijų ar konsulinių įstaigų dokumentų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji negali išvykti į Baltarusijos Respubliką, kad inicijuotų savo Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą ar kad bandė inicijuoti savo Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą per konsulinę įstaigą.

21.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas vilkino procedūrų atlikimą. Departamentas nustatęs, kad pareiškėjos atveju egzistuoja Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūra ir ji atitinka protingumo kriterijus, tačiau tuo pačiu nustatęs, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą, t. y. turimų dokumentų nepakanka prašymui leisti prisiekti Lietuvos Respublikai išnagrinėjimui, 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo ir tuo pačiu informavo pareiškėją, kad jos prašymas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai nagrinėjimas yra sustabdytas iki 2023 m. lapkričio 1 d. , vėliau pareiškėjos buvo papildomai prašoma pateikti dokumentus. Pareiškėja prašymą leisti prisiekti Lietuvos Respublikai pateikė praėjus 7 mėnesiams po Dekreto įsigaliojimo ir iki 2023 m. birželio 1 d. net neketino inicijuoti Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūros. Pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko papildomiems dokumentams pateikti, tačiau nei vienas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nepatvirtino, kad ji kreipėsi į savo pilietybės valstybės kompetentingas institucijas dėl pilietybės atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėja terminą prisiekti praleido ne dėl Migracijos departamento neveikimo ar vilkinimo priimti sprendimus, o dėl pačios pareiškėjos neveikimo.

21.8. Lenkijos išduotas kelionės dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėja yra atsisakiusi Baltarusijos Respublikos pilietybės. Lenkijos valstybinės institucijos nesprendžia kitos valstybės pilietybės atsisakymo klausimų.

21.9. Byloje ginčijami sprendimai neužkerta kelio pareiškėjai iš naujo kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, kadangi Pilietybės įstatymas nustato atvejus, kai toks prašymas gali būti pateiktas iš naujo. Pareiškėjai pateikus naują prašymą, šį prašymą nagrinėjanti institucija ir spręs, ar priežastys, dėl kurių ji praleido priesaikos terminą, yra ypač svarbios.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

22. Byloje nagrinėjimas ginčas yra kilęs dėl Departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. rašto Nr. 10K-1939 teisėtumo bei pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 6 punkte. Ginčo dėl jų nėra.

24. Pilietybės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis nustato, kad asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo kitos valstybės pilietybę, prisiekia Lietuvos Respublikai tik po to, kai šio straipsnio 5 dalyje nurodytoms institucijoms pateikia įrodymus, kad jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnį gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą netaikomas tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

25. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Baltarusijos Respublikos teisinėje sistemoje yra nustatytos atsisakymo nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės procedūros. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja. Iš pareiškėjos paaiškinimuose, kurie buvo adresuoti atsakovui, pateiktos informacijos matyti, jog pagal Baltarusijos Respublikos teisę prašymas dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo teikiamas Baltarusijos Respublikos kompetentingai įstaigai pagal asmens gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo nuolat gyvena užsienio valstybėje, prašymas pateikiamas konsulinei įstaigai užsienyje.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris skundžiamame sprendime pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėja ėmėsi nors kokių aktyvių veiksmų dėl Baltarusijos pilietybės atsisakymo.

27. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl užsitęsusių pilietybės atsisakymo procedūrų konsulinėse įstaigose, taip aplinkybes, susijusias su negalėjimu dėl pilietybės atsisakymo procedūrų vykti į Baltarusijos Respubliką, nes tai gali kelti grėsmę jos saugumui, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl šių aplinkybių vertinimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė išsamius motyvus ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos teiginiai dėl užsitęsusių pilietybės atsisakymo procedūrų konsulinėse įstaigose, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, kad ji negalėjo pasinaudoti pilietybės atsisakymo procedūra, prašymą pateikdama konsulinei įstaigai užsienyje, o jos teiginiai dėl galimo persekiojimo irgi nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.

28. Taigi nustačius, kad Baltarusijos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtintos atsisakymo nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės procedūros, kurios per se (savaime) negali būti pripažintos neatitinkančiomis protingumo kriterijų, o pareiškėjai realiai neatlikus jokių veiksmų, kad būtų pradėta jos atsisakymo nuo Baltarusijos Respublikos pilietybės procedūra bei nepateikus jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymo procedūros ji negalėjo pradėti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nėra pagrindo taikyti Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje numatytą išimtį leisti prisiekti nepateikus įrodymų apie kitos valstybės pilietybės netekimą. Todėl atsakovas ginčijamais administraciniais aktais pagristai neleido pareiškėjai prisiekti Lietuvos Respublikai, kadangi ji nepateikė įrodymų apie Baltarusijos Respublikos pilietybės atsisakymą.

29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pilnai, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Y. (Y.) O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.