Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-542-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
2S-542-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-12763-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
J. Ž., A. O.
Suinteresuotas asmuo
S. E., R. Z., A. Ž., A. B., D. A.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-542-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-12763-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos 106.8.; 128.2.;122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. Ž. ir A. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Ž. ir A. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apie palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai jį valdyti, suinteresuoti asmenys – S. E., R. Z., A. Ž., A. B., D. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai J. Ž. ir A. O. 2012-12-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. priėmė palikimą po sutuoktinio V. R. Ž. mirties 2007-11-12, pradėjusi faktiškai valdyti butą, esantį ( duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant pareiškėjams priimti palikimą po V. Ž. mirties 2012-09-17 ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. Ž. ir A. O. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, fakto nustatymo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai po V. Ž. mirties kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. priėmė palikimą po sutuoktinio V. R. Ž. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti butą, esantį ( duomenys neskelbtini), teismas laikė, jog pareiškėjai teismui nepateikė įgaliojimo, kuris leistų mirusiosios vardu jiems kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, kad V. Ž. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, dėl ko pareiškėjų pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad teismui net ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. priėmė palikimą po sutuoktinio V. R. Ž. mirties, pradėjusi faktiškai valdyti butą, šis juridinio fakto nustatymas pareiškėjams nesukeltų jokių teisinių padarinių, kadangi jiems paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas, o asmuo, kuriam būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (V. Ž.) jau yra miręs, t.y. mirusiam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduodamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai J. Ž. ir A. O. prašo nutartį panaikinti ir priimti pareiškimą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pareiškėjai yra mirusiosios paveldėjai ir teisių perėmėjai, todėl turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. Ž. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, nustatymo. Po V. Ž. mirties įstatymu nustatytu terminu ir tvarka pareiškėjai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notaras užvedė paveldėjimo bylą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjams neišdavė, nes V. Ž. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Ji palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti. Tol, kol nenustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjams nebus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

LR Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo ar pan.) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB „Utenos krosnys“, bylos Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003).

Iš pareiškėjo pareiškimo dalyko matyti, kad pareiškėjai siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. motina ir pareiškėjo O. O. teta V. Ž. priėmė palikimą po sutuoktinio V. R. Ž. mirties 2007-11-12, pradėjusi faktiškai valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes pareiškėjai nepateikė įgaliojimo, kuris leistų pareiškėjams mirusios V. Ž. vardu jiems kreiptis į teismą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. Ž. priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, pirmosios instancijos teismo nustatyti formalūs reikalavimai pareiškimo turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą turėjo tik formaliai patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka CPK 446 str., 447 str., 110 str.–114 str. nustatytus reikalavimus bei negalėjo vertinti pateikto dokumento pagrįstumo iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismui iškilus neaiškumui dėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą galimybės, teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o pareiškėjų J. Ž. ir A. O. pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. Ž. ir A. O. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis