- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- e1-723-1143/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09076-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, taip pat sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2022-03-16 apie 19 val., būdamas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusi tuo, kad eidamas (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priėjo prie su draugais ant suoliuko sėdinčio R. G. ir, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties, tyčia kumščiu trenkė jam į veidą, padarydamas muštinę žaizdą kairio antakio srityje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bei sudaužė nukentėjusiojo regėjimo akinius, kurių vertė 247,40 Eur, tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės prisipažino kaltu ir parodė, kad 2022-03-16 maždaug nuo 18 val. jis buvo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), greta (duomenys neskelbtini). Buvo visiškai blaivus. Kiek pabuvus pas draugą, jam paskambino A. Š. ir tiesiog pasiteiravo, ką jis veikia. Jam pasakė, kur jis randasi ir A. Š. pasiūlė ateiti į (duomenys neskelbtini). Tada jis išėjo iš draugo, nes panašiu metu jį pasiimti turėjo atvažiuoti sugyventinė. Tuo metu jau buvo apie 19 val., buvo patemę. Į (duomenys neskelbtini) jis atėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Dar eidamas (duomenys neskelbtini) matė, kad kažkas sėdi tolimajame kairės pusės (duomenys neskelbtini) krašte. Kaip suprato, ten ir buvo A. Š.. Kai atėjo, tai pirma pradėjo bendrauti su juo. Abu pasisveikino, truputį pašnekėjo. Tada jis susipažino su A. Š. drauge, kurią tuomet matė pirmą kartą. Abu taip pat truputį pabendravo, o tada jis priėjo prie šalia sėdinčio R. G.. Jis nėra jo draugas, abu kažkiek bendravo tik maždaug prieš trejus metus. Maždaug prieš tiek laiko, R. G. buvo sužalojęs jo draugo koją, vėliau tam draugui buvo komplikacijų, todėl jis ant R. G. buvo kažkiek piktas. Kai tuomet jį pamatė, tai prisiminė visus tuos dalykus, todėl R. G. kumščiu trinktelėjo į veidą. Pataikė kažkur į antakį ir matė, kad jį praskėlė. Kad R. G. buvo su akiniais net neatkreipė dėmesio. Iš karto po to jis iš (duomenys neskelbtini) išėjo ir labai greitai jo atvažiavo pasiimti sugyventinė. Dėl to, kad sudavė R. G. ir tokiu būdu jį sužalojo bei sulaužė jo akinius jis labai gailisi.
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2022-03-16 apie 19.00 val. jis su savo draugu A. Š. ir jo mergina vardu S. buvo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Minėtu laiku per (duomenys neskelbtini) iki jų atėjo E. B.. Jį gerai iš matymo pažįsta (duomenys neskelbtini) gyventoją, bet asmeninių reikalų su juo niekada nėra turėjęs. Matėsi, kad jis yra išgėręs alkoholio. E. B. tiek su A., tiek su juo pasisveikino paspausdamas rankas, bet iškart buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi. A. jo paklausė ,,ar vėl pradėjai gerti?“. E. B. atsakė su keiksmažodžiais, kad ne jo reikalas. Jis pats nieko nekalbėjo, į jų pokalbį nesikišo. Atsisukęs į jį E. B. kumščiu jam vieną kartą trenkė į veido kairę pusę, prakirsdamas antakį. Nuo smūgio sulūžo jo regėjimo akiniai. Tuo laiku jis sėdėjo ant suolelio ir nuo smūgio krito ant žemės. Smogęs į veidą A. B. apsisuko ir keikdamasis nuėjo. Jam iš prakirstos žaizdos bėgo kraujas. A. ir ypač S. labai išsigando. Jis dėl prakirsto antakio kreipėsi į medikus. Medikai Širvintų priėmimo skyriuje antakį susiuvo ir jį išleido namo. Sulaužytų akinių rėmelis su lęšiais buvo užsakyti firmoje Optikos pasaulis. Akinių lęšių kaina buvo po 57,50 Eur už vienetą, o pačių rėmelių kaina 132,40 Eur, todėl viso jam padaryta 247,40 Eur turtinė žala. Akinių rėmelis buvo firmos „Hugo Boss“.
Liudytoja S. S. parodė, kad maždaug porą mėnesių draugauja su A. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) ir į Širvintas atvažiuoja gana dažnai. Širvintose ji buvo ir šių metų kovo 16 d. Vakare buvo susitikusi su A. Š. ir apie 18 val. abu ėjo ties parduotuve, kurią vadina (duomenys neskelbtini). Ties ta parduotuve A. Š. susitiko savo draugą, kurio iki tol ji nepažinojo. Tas draugas jai prisistatė R. Jis buvo su akiniais. R. A. pasakė, kad abu senai matėsi, o tada A. pasiūlė eiti pasėdėti į šalia esantį (duomenys neskelbtini) ir pasikalbėti. Iš pažiūros R. atrodė visiškai blaivus. Į (duomenys neskelbtini) nuėjo trise ir atsisėdo lygtais ant antrojo suoliuko palei dešinį (duomenys neskelbtini) kraštą žiūrint nuo gatvės. Žiūrint nuo gatvės pirmasis sėdėjo A., tada ji, o už jos R. Taip visi prasėdėjo ir prakalbėjo apie valandą. Per visą tą laiką R. jai pasirodė labai ramus. Kai jau buvo patemę, prie jų iš kažkur atėjo jai nepažįstamas vaikinas. Jis pirma ranką padavė ir pasisveikino su A., po to atsistojo priešais ją. Jis jai taip pat pasisveikindamas padavė ranką, pasakė savo vardą E. Ji jam pasakė savo vardą. Tas E. buvo apgirtęs ir elgėsi keistai. Tada jis priėjo prie šalia (jai iš dešinės) sėdinčio R., bet su juo nepasisveikino, o iš karto kumščiu trenkė jam į veidą. Matė, kad nuo smūgio net nukrito R. akiniai. R. į smūgį sureagavo gan ramiai ir klausė „už ką?“. E. pasakė „už senus laikus“. Dėl tokio E. elgesio ji ir pati labai pasimetė, dar E. paklausė „kam dabar trenkt už senus laikus?“. Jis lyg nieko neatsakė, keliais žodžiais persimetė su A. ir išėjo į (duomenys neskelbtini) pusę. Jie dar kurį laiką pasėdėjo, nes R. ieškojo savo akinių stikliuko, bet jo nerado. R. kraujavo ir antakis, bet ji nepamena, kuris. Po to jie iš (duomenys neskelbtini) išėjo. R. nuo jų atsiskyrė, o ji su A. nuėjo į pas jį į namus.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) teritoriją yra PV pusėje. (duomenys neskelbtini) įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R pusėje yra įrengti žiūrovų suoleliai, išdėstyti viena linija, už kurių sumontuota metalinės tvoros tinklas su metaliniu rėmu.
Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. G. 2022-03-18 savanoriškai pateikė sulaužytą akinių rėmelį su vienu lęšiu. Daikto apžiūros metu nustatyta, kad akinių rėmelis plastikinis, tamsiai rudos spalvos. Rėmelyje nėra kairės pusės lęšio. Rėmelis šioje vietoje sulūžęs. Sulūžusi viršutinė rėmelio dalis. Ant dešinės pusės akinių kojelės vidinės dalies yra baltos spalvos užrašai „BOSS hugo boss made in Italy“. Ant kairės kojelės vidinės dalies yra baltos spalvos užrašai „BOSS 0774 HXF 145“. Abiejų kojelių lankstai metaliniai. Ant abiejų kojelių antgalių, jų išorinėje pusėje yra įspaustiniai užrašai „HUGO BOSS“.
Iš nukentėjusiojo R. G. 2022-03-22 pateikto apmokėjimo už akinių rėmelius kvito matyti, kad sumokėta 132,40 Eur.
2022-04-19 tarnybiniame pranešime nurodyta: 2022-04-19 nukentėjusysis R. G. telefonu informavo, kad įtariamasis E. B. jam padarytą žalą pilnai atlygino ir jis jam jokių pretenzijų neturi.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 884/2022 (01) konstatuojama, kad R. G. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Taikant BK 284 straipsnį, taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. B. byloje nustatytu laiku, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto vartojimu prieš R. G. pašalinių žmonių akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo padarydamas viešosios tvarkos pažeidimą bei sudaužė nukentėjusiojo regėjimo akinius ir tokiu būdu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką iš esmės pripažino. Jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – liudytojos S. S. parodymai, savanoriško daiktų pateikimo protokolo duomenys, teismo medicinos specialisto išvada. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. B. viešoje vietoje įžūliu savo elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir, sudaužydamas nukentėjusiojo regėjimo akinius, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnyje, požymius.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Nukentėjusiajam taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo E. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. E. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam teistumas išnykęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veiksmų sutapčiai, E. B. skirtinos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas E. B. būtų per griežta, neproporcinga poveikio priemonė. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir duomenis apie E. B. asmenybę, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti vietoj intensyvios priežiūros E. B. paskiriant: BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tarp jų ir alkoholinius gėrimus).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams.
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesniąją bausmę, ir subendrintą bausmę E. B. skirti laisvės apribojimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. B. skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu , neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Byloje saugomą daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akinius – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.